aA
Sugalvojau pasivažinėti troleibusu. Nusipirkau bilietėlį už 15 eurų tam, kad troleibusu nuvažiuočiau iš Titnago gatvės į Antakalnyje esantį 1-ąjį troleibusų parką. Sutinku, brangoka, bet ne kiekvieną dieną važiuoju viešuoju transportu, todėl kartais galima sau leisti ir paišlaidauti.
„Troleibusu per istoriją“
„Troleibusu per istoriją“
© Nesedėk namuose

Tuo labiau, kad važiuosiu ne bet kokiu, o 1982 metais pagamintu legendiniu „Škoda 9Tr“ troleibusu, kuris daugeliui miestiečių išliko tik nuotraukose ir prisiminimuose. Miesto gatvėmis jie jau kurį laiką nebevažinėja, todėl tai bus puiki proga grįžti pora dešimtmečių į praeitį. Tai ne eilinis pasivažinėjimass, o ekskursija iškalbingu pavadinimu „Troleibusu per istoriją“.

Dar nespėjus įlipti į šį senuką jau grįžta prisiminimai, kaip studijų laikais važinėjomės jais prisigrūdę kaip silkės statinėje, kaip vos įsispraudę į pilną troleibusą rankomis padėdavome užsidaryti armonikos formos durims. Prisimenu, kaip toks troleibusas bildėdavo, barškėdavo ir skleisdavo visokius kitokius sunkiai apibūdinamus garsus, kaip vairuotojui spustelėjus greičio pedalą nelygiu keliu, sėdėdami ant užpakalinių sėdynių pašokdavome vos ne iki lubų ir vis galvojome kaip čia neprisikąsti liežuvio.

Būdavo ir taip, kad į tokį troleibusą tiesiog nelipdavom ir palaukdavome kito, kuris dažnai atvažiuodavo naujesnis. Šį kartą viskas priešingai, todėl lipu į šį seną, bet vis dar gerai važiuojantį troleibusą ir kaip senais laikais pasinaudoju nostalgiją keliančia bilietų žymėjimo įranga.

Radęs laisvą vietą įsitaisau. Tuoj pajudėsime, o kol dar stovime gidas Ričardas supažindina keleivius su troleibusų atsiradimo Vilniuje istorija.

Mikrofoną perėmęs gidas Albertas pasakoja apie pramoninę zoną, per kurią rieda mūsų troleibusas, apie Vilniaus mėsos kombinate į polietileną vyniojamas kiaules, apie Panerio dešrą, kuri čia gimė ir sovietmečiu užkariavo visas parduotuves bei valgyklas. Vilniaus industrializacija vyko sparčiai, todėl buvo didelis poreikis darbo jėgos, kurią nuspręsta apgyvendinti netoliese. Buvo kertamas miškas, statomi namai – kūrėsi Panerių mikrorajonas.

„Troleibusu per istoriją“
„Troleibusu per istoriją“
© Nesedėk namuose

Besidairydami tai į kairę, tai į dešinę ir nestodami nei vienoje stotelėje įvažiuojame į Savanorių prospektą. Čia klausomės pasakojimo apie Plastos gamyklą, jau tais laikais buvusią gan ekologišką bei gaminusią plastikinius kibirus, kėdutes melžėjoms ir dar n visokiausių plastikinių rakandų.

Techniškai kur kas sudėtingesnę įrangą gamino greta pastatytas Vilniaus Vingis. Valdžios sprendimu televizorių gamyba buvo išskaidyta po atskirus miestus, o Vilniaus Vingis specializavosi kreipiančiųjų sistemų gamyboje. Jau Nepriklausomybės laikais gamykla užsidarė, o kadaise visai nedaug trūko, kad ji būtų tapusi mano pirmąja rimta darboviete po studijų. Gal ir gerai, kad išsiskyrė keliai dar net nesuėję. Paskutinė iš trijų greta stovinčių gamyklų – Vilniaus baldų kombinatas. Jau iš pavadinimo aišku, kad gamino baldus, o gamino juos ne tik kiekvieniems namams, bet ir kiekvienam bankui. Tarsi jokios socialinės atskirties nebuvo – į kokius namus benueidavai, tokį patį baldų komplektą pamatydavai.

Nutolstam nuo sovietmečio ir žvilgtelim į kairę pusę, kur kažkada stovėjo Panerių dvaras. Neliko jo nė žymės, o kiek toliau jau rūksta Vilniaus termofikacinės elektrinės kaminai. Ji pradėta statyti iš karto po karo, nes labai trūko elektros energijos.

Vėžlio greičiu važiuodami tęsiame kelionę Savanorių prospektu, kur raginami pasigrožėti stalinistinės architektūros palikimu.

Ten, kur dabar stovi Hyper Rimi, tarpukariu buvo autobusų parkas. Sako, ant vienų metalinių vartų prie gatvės dar ir dabar yra likusi emblema. Vėl sukame akis į kairę ir ieškome 21-uoju numeriu pažymėto namo. Iš pažiūros jis visiškai niekuo neypatingas, tačiau įtrauktas į saugojamų kultūros vertybių registrą kaip pirmasis blokinis devynaukštis Vilniuje.

„Troleibusu per istoriją“
„Troleibusu per istoriją“
© Nesedėk namuose

Informacijos daug, tik spėju dairytis ir ieškoti maršruto objektų. Kuo arčiau senamiesčio, tuo tų objektų daugiau. Pravažiuojame pro cerkvę, pro miesto sargybinę, ties kuria seniau baigdavosi Vilnius, pro karčemą, kurioje išvykstantieji stiprindavosi, o grįžtantieji švęsdavo, pro vieną kitą vis dar stovintį medinuką.

Dabartinė Basanavičiaus gatvė sovietmečiu buvo pavadinta Stalino vardu, o prieš karą – Pohulianka. Dar seniau pro čia ėjo pagrindinis kelias į Trakus ir Kauną, o nusileidus žemyn kažkada stovėjusioje gynybinėje sienoje buvo įrengti Trakų vartai. Buvusioje vartų vietoje sukame į Pylimo gatvę ir riedame link Gedimino prospekto.

Pasak Ričardo, prieš karą Vilniuje veikė ne viena autobusų kompanija, todėl ir stotis buvo ne viena. Pamėnkalnio ir Smetonos gatvių sankirtoje, dabar stovinčio pastato nebuvo, jo vietoje buvo stotis. Dar viena stotis buvo dabartinėje Kudirkos aikštėje, o stoties pastatas buvo dabartiniame Gedimino 9 pastate. Kas jau kas, bet autobusų stotys šioje ekskursijoje dėmesio gavo išskirtinai daug. Neliko nepaminėtas ir Operos ir baleto teatras – vienas moderniausių sovietinės architektūros pastatų.

Pervažiavę per Nerį seniausiu Vilniaus tiltu – Žaliuoju, stabtelime prie šviesoforo. Važiuojame Kalvarijų gatve, kuri taip pavadinta, nes veda į Verkių Kalvarijas, po to pasukame į Šeimyniškių gatvę, kuri pavadinta čia buvusio kaimo vardu. Šioje gatvėje yra Montvilos statyta kolonija, kurios idėją jis parsivežė iš Anglijos. Sako, verta užeiti į jos vidų, bet ne dabar.

„Troleibusu per istoriją“
„Troleibusu per istoriją“
© Nesedėk namuose

Kitoje gatvės pusėje Žalgirio stadiono teritorija virtusi didele statybos aikštele, o štai Vilniaus sporto rūmai turėtų išlikti, bent jau taip gidas teigia, nes jie įrašyti į saugomų kultūros vertybių registrą. Laikas parodys kas teisus, o važiuodami link Žirmūnų klausomės įdomybių apie Minsko parduotuvę. Sovietiniais metais joje veikė dietinė valgykla, kur galėdavo pavalgyti sveikatos sutrikimų turintys miestiečiai. Ir ne tik miestiečiai, nes informacija apie šią valgyklą buvo pateikiama net ir turistams skirtuose leidiniuose. Trumpai paminėjęs Tuskulėnus gidas daugiau dėmesio skiria Šilo tiltui.

Tarpukariu, lenkų okupacijos metais, jis buvo pastatytas vos per 4 mėnesius. Darbai vyko šaltuoju metų laiku, kai į upę buvo kalami mediniai 15 metrų ilgio poliai, o tiltą pabaigus buvo nutiesta siaurojo geležinkelio vėžė. Geležinkelis tarnavo kariniais tikslais, sujungęs Antakalnio bunkerius su kitais kariniais ir industriniais objektais. Karo metais susprogdintas tiltas buvo atstatytas tik atkūrus Nepriklausomybę.

Už Šilo tilto – Antakalnis. Jame girdime pasakojimą apie arkliais traukiamus tramvajus, kurie važinėjo Vilniaus gatvėmis, apie Zuoko bandymus įrengti šiuolaikinį tramvajų ir apie Seimo narių fantazijas sujungti Akropolį su Gedimino pilimi gondolomis. Tramvajų tema užkabinta neatsitiktinai, nes visai šalia yra Tramvajų gatvė, o viename iš kiemų ir buvę jų garažai. Nuo Tramvajų gatvės iki troleibusų parko jau visai netoli ir ekskursija troleibusu po Vilnių eina į pabaigą.

„Troleibusu per istoriją“
„Troleibusu per istoriją“
© Nesedėk namuose

Ekskursijos valanda prabėgo labai greitai. Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą, o kadangi ekskursija neįprasta, tai ir pabaiga neįprasta. Visus norinčius Albertas fotografuoja prie troleibuso ir čia pat iš fotoaparato ištraukęs momentinę nuotrauką įteikia ją į rankas.

Po fotosesijos tas pats Albertas pataria pasinaudoti proga ir pasivaikščioti po troleibusų parką. Smalsumas tokios galimybės atsisakyti neleidžia. Ne tiek kažkas įdomaus matosi, kiek smagu pasivaikščioti tokiose vietose, kur paprastą dieną eilinio mirtingojo niekas neįleis. Dar važiuojant Ričardas pasakojo, jog troleibusai tarnauja apie 20 metų ar net ilgiau.

Autobusų tarnavimo laikas yra keturis kartus trumpesnis, nes varikliai susidėvi kur kas greičiau. Troleibusų elektriniai varikliai žymiai kantresni ir dažnai būna taip, kad per jų tarnavimo laiką net ne vieną kartą tenka keisti visą troleibuso išorę. Paliekamas tik troleibuso variklis ir karkasas, o visos išorinės skardos pakeičiamos. Panašu, kad čia ir yra toks troleibusų morgas, kuriame vieni yra reanimuojami, o kiti išardomi ir siunčiami amžinam poilsiui į metalo laužą.

Sako, troleibusai Vilniuje važinės dar mažiausiai 20 metų. Tikriausiai ne vieną kartą į gatves išriedės ir senukas Škoda 9Tr, kad tik būtų norinčių prisiminti senus laikus ir pro troleibuso langą į Vilnių pažvelgti kitaip.

Aktyvaus gyvenimo tinklaraštis „Nesedėk namuose“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Unikali galimybė pamatyti visuomenei uždaras TV bokšto vietas: daugelis nė nenumano, kad ten galima patekti (42)

Greičiausiai daugelis jūsų yra buvę TV bokšte, matyt, buvote pakilę ir į 19 aukšte esantį...

Alantos dvaras – itališka vila Molėtų rajone: rudens spalvomis nusidažęs įspūdingas parkas nepaliks abejingų (22)

Tęsiame straipsnių ciklą „Lietuvoje – kaip užsienyje“ apie vietoves, kurios kraštovaizdžiu...

Vilniečiai vietoj buto nusipirko bunkerį ir kviečia jį aplankyti: čia galima pamatyti, kaip sovietai ruošėsi blogiausiam scenarijui (129)

Įjungiu žibintuvėlį, atveriu transformatorinę primenančio statinio duris ir laiptais leidžiuosi...

Šaltojo karo pėdsakai Lietuvoje: tamsiojo turizmo patirtys šalies miestuose ir regionuose (12)

Pilki daugiabučių kvartalai, milžiniški industriniai rajonai ir nebenaudojamos karinės bazės...

Top naujienos

Dirbti į užsienį nebesiveržia: net nekvalifikuotų darbuotojų ieško ir skandinavai, ir vokiečiai (18)

Pastaruoju metu valdžia džiaugiasi, kad vis daugiau lietuvių emigrantų grįžta į Tėvynę, o...

Šie avarinės būklės įrenginiai daugiabučiuose kelia pavojų gyvybei, bet jų tvarkyti neskubama: laukia ir 3 metus (25)

Vienas svarbiausių įrenginių aukštesniuose pastatuose – liftas. Tačiau taip pat tai gali būti...

Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais: užsikrėtusiųjų skaičius gali pradėti augti eksponentiškai (46)

Europos Sąjungos ligų kontrolės agentūra, kaip ir susirūpinę medicinos darbuotojai, skambina...

Legendinio striptizo klubo „prakeiksmas“ – pastatą nusipirko, bet darbų pradėti negali (54)

Kaune, prie Savanorių prospekto, buvusiuose Radijo gamyklos kultūros rūmuose „Šilelis“ kadaise...

Klaipėdoje kamštelius gaminančios įmonės galvos skausmas: kaip gersime iš butelių po trejų metų (10)

Europoje ir Lietuvoje vis daugiau kalbant apie žiedinę ekonomiką ir atliekų perdirbimą, keisti...

Alytaus poliklinikoje mirė vyras (95)

Alytaus policijos pareigūnai penktadienį sulaukė pranešimo iš poliklinikos . Pranešta, kad...

Naujas koronaviruso rekordas: Lietuvoje užsikrėtė 474 žmonės ir 3 mirė papildyta (735)

Lietuvoje pranešta apie 474 naujus koronaviruso atvejus. Tai yra naujas užsikrėtimų skaičiaus...

Ilgiausią karantiną pasaulyje ištvėręs miestas vaduojasi iš antros koronaviruso bangos, bet problemos nesibaigia (41)

Australijoje esančios Viktorijos valstijos sostinė Melburnas ištvėrė vieną ilgiausių karantinų...

Gydytoja įspėjo dėl nesaugių lytinių santykių: gresia net vėžys (84)

Praėjęs karantinas dalį lietuvių privertė pasirūpinti papildomomis apsaugos priemonėmis...

Vidmantas Šmigelskas | D+ nariams

Kaip mes išsivaikščiojome: apie kareiviškas madas ir prekybą automatais

Kaliningrade vyko visokie balsavimai, referendumai. Viename buvo klausiama ar pritariame, jog...

|Maža didelių žinių kaina