– Kuri Australijos dalis įdomiausia keliautojams? Ką rekomenduojate būtinai aplankyti ir ko nevertėtų praleisti?
– Vykstant į Australiją būtina padaryti namų darbus. Reikia gerai apgalvoti, ką nori pamatyti, kiek laiko gali skirti, nes tai yra didelis žemynas. Labiausiai apgyvendintas prie vandenyno – nuo Adelaidės iki Brisbano. Šalis yra didelė, skrendant iš Melburno 7 valandas vis tiek nusileisi Australijoje. Tad reikia padaryti analizę, į ką nori atkreipti dėmesį, į ką nori susikoncentruoti, o ne tikėtis viską pamatyti vienu metu.
– Kurį miestą siūlytumėte aplankyti? Melburną ar Sidnėjų? O gal Adelaidę ar Brisbeną? O gal visai kitus, mažiau populiariuose krantuose esančius – Pertą ar Darviną? Kuo ypatingi, skirtingi šie miestai?
– Na, jeigu jau pasiryžti skristi tas 36 valandas, reikėtų rinktis trikampį: Melburnas, Sidnėjus ir apylinkes. Sidnėjus – tikras traukos centras, kur laiką mėgsta leisti jaunimas. Pavadinčiau jį – laisvalaikio komunikacijos miestu. Melburnas – panašus į užaugusį, pakankamai prabangų europietišką miestą. Ten visai kitoks miesto išdėstymas - jis yra prie vandenyno, bet įlankoje. Čia nėra tokių didelių pliažų ir melsvo vandens kaip Sidnėjuje. Tai yra labai skirtingi miestai. Tad dažniausiai visi renkasi aplankyti juos abu ir pavažinėti po aplinkines valstijas, aplankant vynuogynus.
Adelaidė yra žymiai mažesnis miestas, bet čia skrendama susipažinti su vynuogynais, nes Barossa slėnis žymus būtent jais. Kas nori susipažinti su Australijos vynuogėmis, vynuogynais, nori viską išragauti – Adelaidė tam yra puiki vieta.
Pertas nėra populiarus, jis žinomas kaip kalnakasybos centras. Prieš krizę jis „skambėjo“ savo nenormaliai aukštomis kainomis, nes tai turbūt yra pats brangiausias Australijos miestas. Dabar, kiek žinau, kainos tapo normaliomis, nes Australijos kalnakasyba išgyvena ne pačius geriausius laikus dėl Kinijos atsisakymo pirkti anglį ir akmens rūdą, bet apsilankymas šiame mieste yra labiau pliuso uždėjimas, kad aš buvau Perte. Pertas yra kaip logistinė stotelė, atvykstant į Australiją iš kitų kontinentų, aplenkiant Aziją. Kiek aš žinau, kitais metais bus skrydis Pertas – Londonas.
Darvinas yra aukščiausias taškas Australijos viršuje. Į Darviną dažniausiai keliaujama dėl Didžiojo barjerinio rifo, kuris yra netoli jo. Tačiau Darvinas nėra jau toks patrauklus ir privalomas pamatyti miestas.
Bet tikrai vertėtų aplankyti auksinį krantą - Gold Coast. Tai yra kurortinis regionas, jis laikomas australiškuoju Majamiu. Ten yra ir dangoraižiai, ir nuostabūs pliažai, vandenynas, daug klubų ir kitų pasilinksminimo vietų. Jeigu norima susipažinti ir praleisti laiką pramogaujant, tai šitą miestą privaloma aplankyti. Ne tik dėl įspūdingų jo statinių, bet ir paplūdimio kultūros. Čia nuo mažų dienų vaikai mokomi, kaip tinkamai derėtų elgtis vandenyje – kur galima plaukti, kaip atpažinti vėliavėles, kaip išvengti susidūrimo su rykliais, kaip reikia elgtis, kad neatsitiktų kažkokia baisi tragedija. Tikrai verta aplankyti tą kraštą, nes ten nemažai ir laukinių parkų. Jį galėčiau sulyginti su mūsų Kuršių Nerija, nes jis susidaro iš mažų miestelių, bet pagrindinė vieta vadinasi Auksinis krantas.
– Ką parekomenduotumėte – keliones vidurio Australija ar labiau pakrantėmis?
– Jeigu norisi susidaryti vaizdą, kas yra australiškas gyvenimas, tuomet pakrantė yra ta vieta, kur galima pajusti gyvenimą arčiau civilizacijos. Jeigu norima išbandyti savo jėgas ir pasigalinėti su gamta, važiuoti šimtus kilometrų ir nieko nesutikti, matyti tik išdegusią žemę, išvysti pasimetusią benzino kolonėlę ir pasijausti kaip kokiame pokario filme – tuomet galima vykti link vidurio, bet čia jau komforto nepatirsite, nes oro temperatūra gali siekti virš 40 laipsnių.
– Kokie gamtos stebuklai Australijoje labiausiai verti dėmesio?
– Šalis turi visko. Per dieną gali būti keturi metų laikai. Tiek išdegę plotai, tiek giraitės, tiek kalnai, tiek kengūrų kaimenės. Viskas ten yra labai skirtinga ir, važiuojant arba skrendant, gali stebėti, koks yra skirtingas kontinentas su skirtinga gamta. Pavyzdžiui, Raudonasis Uluru akmuo labai gražiai atvirutėse atrodo, bet aš visiems sakau, skirsti ir mokėti šimtus tūkstančius dolerių tam, kad prieiti nusifotografuoti prie akmens būtų nesąmonė. Toliau kylant į viršų yra nepereinamos džiunglės, krokodilai, kur ten neprieisi ir neprivažiuosi. Ir yra klaidingas įsivaizdavimas, kad galima sėsti ir pervažiuoti visą Australiją – ne, taip nėra.
– Jei turėtumėt vienintelę galimybę gyvenime nuvykti į Australiją, ką rekomenduotumėt pažinčiai su šia šalimi ir kokio pobūdžio tai turėtų būti kelionė?
– Manau, kad tai turėtų būti pažintinė kelionė. Žmonės turėtų suprasti, kas yra australai. Vienas dalykas, kai tu keliauji kaip turistas, o kitas – kai tu šalį pamatai, kai joje gyveni, realiame gyvenime. Turizmo atžvilgiu, ji yra draugiška šalis. Žmonės yra pakankamai geranoriški ir tikrai tau padės, paaiškins tau rūpimais klausimais, bet kad labai pultų į glėbį ir sakytų, kad čia esi labai reikalingas mums – tai ne. Australams tu esi reikalingas tiek, kiek tu išleidi pinigų. Tad sakyčiau, kad kelionė Brisbanas, Sidnėjus ir Melburnas leistų pajusti ir pamatyti pilnai, kas yra Australija.
– Kokios pagrindinės keliavimo taisyklės, norintiems vykti į Australiją?
– Pirmiausia, reikia pasiskaičiuoti savo finansines išgales, nes šalis nėra pigi, keliavimui ji yra labai brangi, tad reikia tinkamai susidėlioti ir apgalvoti visus finansus, kad paskui nereiktų patirti finansinių nuostolių. Maistas Australijoje yra labai brangus. Maistas, transportas – dvigubai brangesnis nei Lietuvoje. O ir visos kitos atrakcijos ir pasilinksminimai yra tikrai kaip reikiant patuštinantys kišenę.
– Kokius daiktus galima ten vežtis ir kokie, nors ir legalūs, draudžiami?
– Negalima įsivežti jokio maisto produkto, net iš lėktuvo negalima nieko pasiimti. Nei riešutų, nei mėsos, nei duonos. Jeigu veži tokius produktus, reikia deklaruoti ir tada muitinė žiūri, kodėl tu deklaravai, iš kurios šalies tu atskrendi, viskas tikrinama per padidinamąjį stiklą su maisto produktais iš Azijos. Aš pats nerizikuoju ir nenoriu turėti papildomų problemų, nes ten muitinė yra labai griežta. Jie gali bet kada deportuoti iš Australijos tik kilus įtarimui. Nors žmona Elle nusiperka sau šakočius, juos deklaruoja ir veža savo rankiniame bagaže, tada jie pažiūri ir nusprendžia, ar galima juos vežti, ar ne.
Taip pat negalima įvežti grynos odos ir medžio, net medinių suvenyrų iš Lietuvos. Sąrašas yra labai ilgas, bet šitie produktai – pagrindiniai.
– Ar reikia pasiskiepyti nuo specifinių ligų keliaujantiems?
– Tokio įstatymo, kad australai būtinai reikalautų skiepytis – nėra, bet nuo alergijų ar nuo tam tikrų įkandimų reikėtų pasiimti bent vaistų. Ir, žinoma, apsaugos priemonių nuo saulės.
– Kuo pavojinga gyvūnija? Ar pačiam teko susidurti su kokia gyvate, voru ar krokodilu? Gal užpuolė kengūra?
– Net pačiame Melburne tyko įvairiausių pavojų – ir vorai, ir gyvatės. Ir su kengūra turėjau susidūrimą. Kai bėgau krosą Filipo saloje, nepastebėjau kengūros, kuri pusryčiavo kramsnodama krūmelius ir staigiai iššoko prieš mane. Jei galvojate, kad jos yra labai mieli ir geri gyvūnėliai, tai toli gražu ne. O jų yra, jei neklystų, virš 50 rūšių. Jų gali būti ir labai mažyčių, ir labai didelių. Neretai jos laikomos kaip pakankamai pavojingas gyvūnas, nes jos serga depresija ir gali pulti be jokio išankstinio įspėjimo, tad reikia labai atsargiai elgtis.
Taip pat vaikščioti vakare miške irgi yra pavojinga, nes jei jums ant galvos užkris koala tai patikėkit manim, savo kaulų nebesusirinksite.
O dėl karšto klimato, reikia visur būti labai atsargiam. Ir vandenyje turi būti labai atsargus, nes pagrindinis pavojus yra rykliai. Jų tikrai yra ir man pačiam teko matyti ryklių porelę, bet iškart prisistato paplūdimio apsauga ir krapšto visus iš vandens, kad išvengtų visų problemų, o banglentininkai – plaukiojanti mėsa. Per metus apie 20 balglentininkų patiria mirtinus sužalojimus.
– Kokie paplūdimiai verčiausi dėmesio?
– Nemažai yra laukinių pliažų. Jei iš Melburno vykstant, tai Filipo sala. Tu gali gulėti, degintis, o prie tavęs atskrenda paukštukas, lizdelį susisuka ir padeda dar du kiaušinukus. Tai tas laisvos gamtos pojūtis – labai jaučiamas. Privalomas pamatyti Melburne esantis Šv. Kildos paplūdimys, kur renkasi visas jaunimas. Sidnėjuje – Bondi Beach, Manly. Kadangi tai yra gamtos ir paplūdimių kultūra – jų galima daug kur rasti.
– Kokias specifines vietas rekomenduojate pamatyti?
– Jeigu žmonės domisi šiuolaikiniu menu ir nori susipažinti su skirtingais infrastruktūriniais sprendimais, rekomenduočiau vienai dienai nuskristi į Tasmanijos salą. Ji yra vulkaninė sala – juoda, pilka, visiškai Lietuva. Tai yra sala, kur turi vieną geriausių pasaulyje šiuolaikinių meno muziejų. Tai yra uoloje iškastas muziejus. Su savo vynuogynais, su penkių žvaigždučių viešbučiu, su restoranu.
Iš Melburno patogu skristi, nes tai yra arčiausiai nutolusi sala. Galima ryte nuskristi, o vakare grįžti. Ten yra įspūdinga infrastruktūra, kai privačiu militaristiniu laivu su uniformuotu personalu gali nuplaukti į tą iškyšulį, kur yra muziejus – tai yra labai labai įdomi patirtis. Ten galima sutikti ir tų Tasmanijos velnių, kurie nėra labai patrauklūs ir labai gražūs. Taip pat didelį įspūdį paliko Melburno zoologijos sodas, kuriame parodoma, kaip australai elgiasi su gyvūnais.
O kaip gyvena orangutangai ir beždžionės sunku paaiškinti! Jos turi dušus, grojančius pianinus, o viską galima stebėti per stiklinį namą, kuriame jos gyvena. Visa tai pamatyti yra nereali atrakcija. Aš jau nekalbu, kiek australai išleidžia pinigų koaloms gydyti, kai jos iškrenta iš medžio visos išsigandusios.
– Ką būtina paragauti Australijoje? Kokia yra Australijos virtuvė?
– Kadangi Australiją sudaro emigrantų kontinentas, tad tokios kaip autentiškos ir išskirtinės virtuvės jie neturi. Jie labai daug kepa mėsos – tiek vištienos, tiek avienos ant grilio.
Aišku, Annos Pavlovos desertas, kuris sukurtas balerinos Annos garbei, kai ji keliavo po Australiją. Taip pat galima kengūrienos, krokodilienos paragauti, bet ji nėra labai populiari. Man teko ragauti ir labai skaniai paruoštos kengūrienos, mėsa yra labai sveika, praktiškai neturi riebalų, tačiau tai nėra labai skanus dalykas, tačiau australai jį valgo. Iš jos daromi hamburgeriai ar dešrelės, o mėsa yra maišoma su priedais.
Valgiau ir labai skaniai paruoštą kengūros steiką, kurį ruošė vienas geriausių Australijos šefų, tai buvo labai skanu. Nors Elle man buvo sakiusi, kad kengūros mėsa turi specifinį kvapą, kurio ji nemėgsta, tačiau man buvo skanu. Bet ji nevalgė. Tai viskas priklauso nuo to, kaip ji paruošta ir nuo to, kaip ji yra gaminama, bet kad tai būtų kažkoks nacionalinis patiekalas – tai tikrai ne.
Jeigu ji yra natūrali – tai daugiau delikatesas, bet jeigu ji yra su priemaišomis, tai yra priimtina visiems.
– Kokios produktų ir paslaugų kainos Australijoje? Ar statistiniam vidurinės klasės lietuviui įmanoma nukeliauti ir paatostogauti?
– Pataupius kelerius metus ir vis atsidedant pinigų, gal ir įmanoma. Norint praleisti bent dvi savaites, minimum 8000 eurų tikrai reikėtų ir, sakyčiau, kad tai būtų ekonominis biudžetas.
– Kiek gali kainuoti pigiausias bilietas į Australiją iš Lietuvos? Per kur geriausia ir patogiausia skristi į Australiją?
– Jeigu ieškosime, kad būtų kuo mažiau jungimų ir nepatogių persėdimų, kad būtų tik vienas ar du, o ne keturi ar penki, tai teko girdėti, kad buvo įmanoma nukeliauti ir už 1000 eurų. Skrydžių jungimai yra įvairūs. Pavyzdžiui, Frankfurtas – Singapūras, Viena – Bankokas, Kopenhaga – Singapūras, taip pat galima keliauti ir per Jungtinių Arabų Emyratus. Reikia labai stebėti persėdimų kryptis, kad kuo mažiau išvargintų.
– Verta nuomotis automobilį ar geriau naudotis viešuoju transportu? Kiek tai kainuoja?
– Melburne ir Sidnėjuje viešasis transportas yra pakankamai gerai išvystytas. Maršuruoja tiek traukiniai, tiek vandens autobusai, tiek tramvajai. Yra kortelinė sistema, kur galima įsigyti bilietai tiek savaitei, tiek dienai ir t. t. Tad keliauti galima ir visuomeniniu transportu, nesukant sau galvos.
Taip pat jaunimas dažnai nuomojasi ne automobilius, o autobusiukus, kur važiuoja penkiese. Pasileidžia maršrutu nuo Brisbano iki Adelaidės, kur gali sustoti bet kurioje vietoje. Aišku, yra daug apribojimų, kur galima sustoti, kur galima pasistatyti palapinę ar užsidegti laužą. Bet reikia būti labai atsargiam renkantis tokį keliavimo būdą.
– Kokie yra Australijos žmonės ir kaip jie gyvena? Koks jų vidutinis atlygis?
Australija yra brangi šalis, ji gyvena iš viduriniosios klasės, kuri yra labai didelė, ją sudaro apie 60 procentų ir jie uždirba nemažai. Vidutinis atlygis, kaip jie skaičiuoja – iki 10 tūkst. Australijos dolerių (apie 5-6,5 tūkst. eurų). Tačiau tiek uždirbant, būtų sunkoka pragyventi.
Todėl ne visi sau viską gali leisti, ir kelionėms pritrūksta pinigų, o virš 10 tūkst., kaip sakoma, tai jau yra neblogas atlyginimas. Australijoje nekilnojamasis turtas yra vienas iš brangiausių pasaulyje ir tai yra didelė problema Australijoje, nes jaunoms šeimos be jokios papildomos pagalbos yra sunku pragyventi. Aišku, buto kainos priklauso nuo regiono, bet tiek Sidnėjuje, tiek Melburne kainos perlipa milijoną. Tai yra brangi šalis visais aspektais.
– Kokis australų požiūris į užsieniečius? Ar pats norėtumėte ten likti gyventi nuolatos?
– Kadangi aš jau pragyvenau tam tikrą laiką, galiu pasakyti, kad tas susižavėjimo laikas jau praėjo. Kai tu pradedi gyventi gyvenimą, pamatai tam tikrus niuansus, kur negyvenant nematai. Ir tik praleidęs keletą metų, gali susidurti su tam tikromis problemomis ar bent požiūrio trūkumu, kultūros stoka. Galiu pasakyti vienintelį asmeninį savo pastebėjimą – tai yra visuomenė, kuri gyvena dėl pinigų ir dirba tik pinigams. Toks yra australiškas gyvenimo būdas. O jei tu esi iš Europos ir turi platesnius vertinimo kriterijus, to labai trūksta.
Važiuoja į Australiją ir jaunimas, važiuoja pasimokyti banglentininkų mokyklose, pagyventi bed and breakfest ar pagyventi kažkokiame hostelyje – tai yra gyvenimo būdas, nes galima susispausti ir pagyventi ir pigiau. Bet, kaip ir minėjau, kad reikia pasidaryti namų darbus. Su kiekvienu biudžetu galima rasti sau tinkamą sprendimą.
– Kiek laiko reikia pažinčiai su Australija? Savaitės, dviejų? Ar mėnesio?
– Žinant, kad skrydis trunka daugiau 30 valandų ir keičiasi laikas, tai pirmą savaitę reikės tos adaptacijos po skrydžio ir laiko skirtumo, tad minimalus laikas aplankyti Australiją yra dvi savaitės.
