2022 metai balandžio mėnuo. Susitinkame su broliu Indijoje kopti į kalnus. Tuo metu Azijoje jau buvau trečią mėnesį. Nors sumušus ilgiausią atostogų rekordą jau buvo galima drąsiai po Indijos skristi namo, brolis tylomis mėtė užuominas: „O gal prieš grįžtant į Lietuvą dar užsukime į Tailandą?“
Patikrinę Covid-19 reikalavimus ir gavę žalią šviesą įskristi į šalį, ilgai nesvarstydami nusipirkome bilietus iš Indijos į Tailandą. Ir taip netikėtas užsukimas virto 99-dienų vasarojimu Tailande.
Kada geriausia vykti į Tailandą?
Tailandą žmonės dažniausiai renkasi vėsiuoju sezonu – nuo lapkričio iki vasario mėnesio. Tačiau keliauti ir apsistoti Tailande galima ir vasaros metu. Tiesiog reikia pasidomėti regioniniais skirtumais, kurioje šalies pusėje yra labiau tikėtinos liūtys. Vasaros metu aplankytomis vietomis ir įspūdžiais Tailande dalinausi savo asmeninėje „Instagram“ paskyroje.
Liūčių sezonas Tailande – mitas ar realybė?
Nežinau, ar mus lydėjo sėkmė, ar pasitarę su vietiniais pasirinkome geografiškai palankią šalies pusę, tačiau lietus mums nė kiek nesutrukdė keliauti motoroleriu ir patirti tikro tailandietiško gyvenimo. Iš tiesų, kiek atsimenu per visas 99 dienas Tailande buvo tik kelios dienos, kai lijo visą dieną.
Pirmi įspūdžiai Tailande
Tik atvykę į Tailandą po bemiegės nakties mes įsivėlėme į turistinę avantiūrą.
Susipažinome su vietiniu istorijos mokytoju, kuris mums į rankas įdavė lapelį. Jame buvo ranka surašytos lankytinos vietos. Sušvilpė jis gatvėje, įsodino mus į tuk-tuk’ą (vietinį taksi) bei palinkėjęs geros dienos dingo užnugaryje.
Taip, per pirmą dieną pamatėme didžiąsias Bankoko pagodas, Budos skulptūras ir vietiniame turizmo centre susidėliojome 2-jų savaičių kelionės planą.
Kur vykti Tailande pavasarį ar vasarą norint išvengti lietaus?
Kad ir kaip keistai tai gali atrodyti, bet savarankiškas keliavimas irgi yra darbas. Po 3-jų mėnesių keliavimo po Aziją ir nuolatinio nakvynių bei įdomių vietų paieškų buvau gerokai nusikalusi.
Nors akys ir klapsėjo po bemiegės nakties, mes puikiai supratome, kad istorijos mokytojas greičiausiai nebuvo tiesiog istorijos mokytojas. Jis buvo vienas iš tų gatvėse pasimetusius keliauninkus gaudančių ir „netikėtai“ jiems pasiūlančių turizmo paslaugas. Įsivertinę kiek laiko ir pastangų kainuoja visą kelionės maršrutą susidėlioti patiems, mes tam pernelyg nesipriešinome.
Kadangi tuk-tuk’as pavežiojęs mus po lankytinas Bankoko vietas sustojo turizmo centre mes pasikonsultavome su jame dirbančiais darbuotojais. Žinojome, kad atvykome į Tailandą ne sezono metu ir norėjome išsiaiškinti, ar yra Tailande vietų, kur mažiau tikėtinos savaičių savaitėmis trunkančios liūtys.
Pasitikėjome turizmo centre dirbančiais žmonėmis. Jie informavo, kad lietaus sezonu geriau rinktis salas esančias Tailando rytuose. Praleidę dar kelias dienas Tailando sostinėje – Bankoke – išvykome į pietryčius. Mūsų dviejų savaičių kelionė atrodė taip:
1. Iškeliavome naktiniu traukiniu iš Bankoko iki Surat Thani regiono. Tuomet keltu persikėlėme į salas – Ko Tao, Koh Phangan ir Koh Samui.
2. Pirmoji aplankyta sala – Ko Tao. Ten praleidome savaitę. Užsirašėme į nardymo kursus. Artėjančio gimtadienio proga norėjosi išbandyti kažką naujo ir nepatirto. Niekada negalvojau, kad buvimas po vandeniu gali būti toks bauginantis. Atrodo, prieš tai net nenutuokiau apie tokį savo vidinį dialogą ir nebuvau jautusi tokių baimių, emocijų. Vandenį aš mėgstu, o ir į ekstremalias patirtis leidžiuosi su džiaugsmu. Kas galėjo pagalvoti, kad viduje vis tik turiu tokių baimių. Nepaisant iškilusių iššūkių išsilaikau nardymo sertifikatą. Perlipau per savo baimes ir tai tapo savotiška gimtadienio dovana.
3. Po savaitės persikėlėme į Ko Phangan salą, kuri garsėja Fool Moon (pilnaties) vakarėliu. Iš tiesų, visai nebuvau nusiteikusi vakarėliams ir tik dėl jo plaukti į salą net nenorėjau, bet planas yra planas. Praleidome saloje 4 dienas, dalyvavome vakarėlyje ir stebuklingai atradome visiškai kitą salos pusę, kuri yra kur kas daugiau nei vakarėliai.
4. Iš ten vykome į Koh Samui salą. Išsinuomojome motorolerį ir 4 dienas keliavome po salą, kuri lyginant su Ko Tao ir Ko Phangan sala labiau primena miestą, nei laukines salas.
Po aktyvaus keliavimo grįžome į Koh Phangan
Grįžome į Ko Phangan salą, į kurią plūsta didelis kiekis žmonių dėl pilnaties vakarėlio, bet mes joje atrandome kažką magiško. Susipažinome ne tik su vietiniais, bet ir saloje jau ne vienerius metus gyvenančiais užsieniečiais.
Ko Phangan saloje pasitikome vasarą ir joje praleidome pirmąją jos dalį. Prasidėjo ilga, gili ir įdomi kelionė. Kelionė į save.
Daug laiko leidau skaitydama, mokydamasi, klausdama savęs nepatogių klausimų. Būdama dabartyje ir ieškodama atsakymų į man svarbius klausimus. Nemeluojant ir neteisinant savęs. Aktyviai praktikavau jogą, maudžiausi ledo voniose, atlikau kvėpavimo praktikas.
Po pusantro mėnesio praleisto Koh Phangan saloje, nusprendėme pakeisti lokaciją ir skristi į šalies šiaurinę dalį. Ten ir toliau tęsiau mokymąsi ir įvairias rytietiškas praktikas.
Gyvenome visiškos gamtos apsuptyje, mus supo ryžių laukai ir neregėto grožio, gyvybės pilni kalnai.
Vasarojant Tailande dažnai keliaudavome motoroleriais, o vienas iš įsimintiniausių maršrutų buvo taip vadinamas Mae Hong Son loop.
Ar verta keliauti į Tailandą?
Nusprendusi keliauti į Tailandą neturėjau didelių lūkesčių. Maniau, kad tai yra ganėtinai turistinis kraštas, į kurį plūsta žmonės iš vakarų, trokštantys egzotikos. Tačiau laikas praleistas Tailande ir visos išgyventos patirtys jame atvėrė visai kitokį matymą. Tai šalis, kur vis dar yra džiunglių, laukinio gyvenimo ir turizmo nepaliestų vietų. Tailandas tai šypsenų šalis.
Nors Tailande praleidome 99 dienas, išvykdama iš jo žinojau, kad ten dar sugrįšiu. Tik negalvojau, kad taip greitai.
Po ilgosios išsvajotosios beveik metus trukusios kelionės 2022 gruodį grįžau namo. Žiemojau Lietuvoje, bet po 3 mėn. žiemos nusprendžiau grįžti į Tailandą. Šį kartą neilgam.
Savo Instagram paskyroje ir toliau dalinuosi įspūdžiais bei nuotykiais Azijoje, Tailande!
