aA
Pusryčiams buvo siūloma tradicinė saldi šunienos sriuba – Bosintan. Kadangi šunienos išvis nebuvau ragavęs, sutikau išbandyti. Vietname teko tik fotografuoti šuns filė, galvą ir kitas dalis. Į sriubą susipili prieskonius ir pakeptus šuns spirgučius.
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Skonis labai geras, mėsa vizualiai atrodo kaip jautiena, bet labai minkšta. Vienintelis minusas – tai kartu prie stalo sėdinčiųjų žvilgsniai ir pasišlykštėjimas. Ir, žinoma, pusdienį trukęs ignoravimas ir nekalbėjimas su manimi. Bet pabandyti vis tiek verta, ar ne?

Vykstame į tradicinį senovinį Korėjos miestą, kurio per karą iki galo nesugriovė. Gidės nenorom, bet leido prasieiti gatve. Automobilių čia praktiškai nėra, dauguma važinėja dviračiais. Pagaliau galima pasižiūrėti į vietinius natūralioje aplinkoje, ne per langą. Viena gidė prie manęs prilipusi, neleidžia fotografuoti.

Befilmuodamas nuėjau apie 500 metrų iki uždaros viešbučio teritorijos. Įdomu buvo pažiūrėti, kaip vietiniai įbridę į upelį, formuoja jo vagą. Upė taip pat turi tekėti pagal taisykles. Paskui mane uždarė ir vartus. 



Tradicinė vakarienė su kanklių muzika. Su virėjos padėjėju mušiau ryžius mediniu kūju, kol padarėme tešlą. Iš jų virėja suformavo pyragėlius. Skanesni jie buvo kitą dieną, kuomet juos pakepino ir pasaldino. 



Kitą rytą pakilome ant kalno apžiūrėti miesto. Visur žolės ravėtojai ir skabytojai. Tiek dienų juos matau, bet dar vis negaliu atitraukti akių. 



Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Vykstame į Demarkacinę zoną. Vykstant pro užtvarus ir kitus karinius taškus griežtai draudžiama fotografuoti. Į autobusą įlipa kareivis, tad priežiūra dar labiau sustiprėja, bet tai nebus didelė kliūtis. Prie vienų karinių vartų išlipus kareiviui, Danas išsitraukė savo didelį fotoaparatą, ir padarė klaidą, neišjungė blykstės. Pykšt nuotrauką! Blykstė apšvietė ne tik visą autobuso vidų, bet ir kareivius lauke. Gavo velnių, nuotraukas liepė ištrinti ir prie jo atsisėdo dar vienas kareivis. 



Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Zonoje taip pat gyvena šeimos, žemės užsodintos ryžiais, kukurūzais. Apžiūrėjome kambarį, kuriame prie stalo vyko abiejų pusių susitarimas. Prie stalo ir aš atsiprašiau bei susitaikiau su savo gide. Prie linijos stovi Š. Korėjos kareiviai, kurie vienas kitą prižiūri, kad nesugalvotų žengti žingsnelio į laisvę. Kitoje pusėje stovi Pietų Korėjos kareiviai. Po karo gimę Šiaurės Korėjiečiai yra 5 centimetrais žemesni nei Pietų Korėjiečiai (dėl prastos mitybos), tačiau čia stovintys šiauriečiai atrinkti dar aukštesni už pietiečius.

Grįžtame į sostinę ir apsilankome mokykloje. Stadione vyksta masiniai šokiai, šoka ir mergaitės, ir berniukai, bet tik su savo lytimi. Juk Šiaurės Korėjoje iki vestuvių viskas draudžiama. Gidė mane už skverno nusitempia šokti, nes bandžiau pabėgti į šoną pafilmuoti. Gaunasi visai neblogai, lenkiu kai kuriuos moksleivius. Vėliau aktų salėje mokinės mums surengia pasirodymą. Įspūdinga ir apranga, ir šokiai, ir dainavimas – tikrai gabūs mokiniai. Žinoma, ir aš ištempiamas šokti.

Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Po pasirodymo apsilankome klasėje, pakalbiname mokinius. Prajuokinau klasę paklausdamas ar jiems labiau patinka mergaitės, ar pamokos. Gera, laisva atmosfera. Šokiai lauke baigėsi, tačiau vyksta futbolo treniruotė pagal muziką. Kamuolį vaikosi sinchroniškai, šokių žingsneliais, o treneris švilpteli tam, kuris nepataiko į taktą.

Vykstame į labai lauktą vietą – Saulės rūmus. Tai mauzoliejus, kuriame palaidoti abu vadai. Turistų čia praktiškai neįleidžia. Kelionės organizatorius rašė prašymus, kad labai norime atiduoti pagarbą mirusiems vadams, dėl to sutiko mus įsileisti. Iš vakaro gidė perspėjo, kad reikalaujamas griežtas aprangos kodas. Jokių užrašų ant rūbų, basučių, šortų ar marškinėlių. Rekomenduojamas kaklaraištis.

Neatitikus aprangos kodui – neįleis. Mano apranga buvo žalsvai rusvos spalvos turistinės kelnės ir marškiniai. Atrodžiau panašiai, kaip vietinis, vilkintis standartinius darbininko drabužius, tik mano buvo susilamdę. Dar neįėjus į rūmus gidės mus jau rikiavo į eiles. Aiškino, kiek ir kur reikės nusilenkti. 

Mauzoliejus atrodo įspūdingai. Po mirties vadai gavo turbūt gražesnius rūmus nei būdami gyvi.

Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Visur didelės salės, kolonos, blizgantis marmuras. Koridoriuose įmontuoti horizontalūs eskalatoriai. Ant sienų iškabinti paveikslai vaizduojantys vadų gyvenimą. Lėtai judantis eskalatorius suteikia galimybę peržiūrėti ir įsigilinti į visus paveikslus. Fone groja liūdna korėjietiška muzika. Gidės pataiso visų eiles, visi lygiuoja. Įeinam į salę. Kambarys prietemoje, stovi daug sargybinių. Po stikliniu gaubtu guli pats Kim Il‑sung‘as (senelis).

Atsistojame gale kojų ir lenkiamės po keturis kuo žemiau ir ilgiau. Tada seka nusilenkimai iš vienos jo pusės, ir dar kartą iš kitos pusės. Daug čia vietiniai ašarų išlieję. Vėliau vėl einame koja kojon koridoriais ir kylame į kitą aukštą. Čia ilsisi didis Kim Jong‑il‘as (neseniai miręs tėvas). Atliekame ta pačią lankstymosi procedūrą. Prieš porą dienų lenktis prie statulų atrodė kvaila, bet čia iš tikrųjų labai įdomu. Jauti tokią atmosferą, dvasią. Norisi atiduoti pagarbą. Nesvarbu, ką jis ten darė, gero ar blogo. Didis žmogus – vietiniams įdiegta meilė jam už viską.

Mauzoliejuje taip pat yra eksponuojami vadų apdovanojimai. Radau dar vieną lietuvišką dovaną. Molinį Šilalės miesto herbą ant virvutės. Vargšeliai nesupranta, kad lietuviai šaiposi savo dovanomis. Muziejuje galima rasti ir vado jachtą bei automobilius. Tikrai įspūdingas objektas. Į lauką išėjau liūdnas, jaučiau stresą. Visa atmosfera mauzoliejuje perteikė liūdesį: muzika, lankstymasis prie vadų, nuotraukos, žygiavimas. Buvo labai įdomu ir įsimintina.

Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Paskutinis objektas kelionėje – prekybos centras. Tik šiame centre galima išsikeisti eurus į vietinę valiutą ir ja atsiskaityti perkant prekes. Arba galima jų valiutą neoficialiai pasilikti sau ir parsivežti namo. Prekybos centras skurdokas, tačiau parduodama daug įvairių jūros gėrybių. Nupirkau 60 laipsnių gyvatės užpiltinę dovanų. Vienas geresnių vaizdų prekybos centre – labai svarbi darbuotoja, kuri vaikšto ir gaudo muses. Turi musgaudį ir laikraštį, susuktą į kaušelį, į kurį ir krauna pritrėkštas muses. Matyt, ne pirmus metus dirba, nes nukerta ir pirmo smūgio. Gaila nepavyko nufilmuoti, nes prekybcentryje tai daryti draudžiama.

Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Kitą rytą vykstant į oro uostą atgaunu savo pasą! Apsikabinau su gidėmis, padovanojau joms dovanėlių. Atsiprašiau, už tai, kad nedaviau joms ramybės. Jos net mane pakvietė grįžti ir atsivežti savo draugus. Einu per muitinę šiek tiek jaudindamasis, nes prisikišau kuprinėn pluoštą jų valiutos, kurią draudžiama išvežti iš šalies. Susukau į ritinį, kad atrodytų, kaip tualetinis popierius. Padėjau šalia kitos lauktuvės – vėmalų maišelio, kurį prieš tai pasiėmiau Korėjos avialinijų lėktuve. Viskas gerai, pareigūnui ekrane niekas neužkliuvo. Kai pagalvoji, įdomu, kas sukasi jo mintyse, kai mato vakarietį, vežantį iš jo šalies tokias lauktuves. Skrydis namo su tomis pačiomis stiuardesėmis. Sėdėdamas paskęstu savo mintyse – pilna galva įspūdžių.

Po kelionės galiu pasakyti, kad tokios šalies turbūt daugiau niekur nėra. Aš stengiausi užfiksuoti sovietinį palikimą, priespaudą. Vizualizuoti savo perskaitytas žiaurias knygas apie Š. Korėjos gyvenimą, badą. Gidės kiek įmanydamos stengėsi parodyti geriausią šalies veidą. Vežioti po įspūdingiausius objektus, apgyvendinti geriausiose vietose, pamaitinti skaniausiais patiekalais. Tai iš tikrųjų veikia.

Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Kartais pamiršdavau vietinių skurdą, ypač kai nepajėgdavau atsistoti nuo stalo su pilnu pilvu. Jei norėdavau eiti pafilmuoti, tuoj pat atsirasdavo alkoholio butelis ant stalo. Buvau tarsi užhipnotizuotas. Jaučiau tą dirbtinumą, kuris yra unikalus, dėl jo aš čia ir atvykau. Pamačiau ir gerų, ir blogų dalykų. Tikrą, ne televizinę Korėją, pajaučiau tik būdamas čia. Kadangi šalis patenkina bazinius poreikius žmonės čia linksminasi, šoka, yra sąlyginai laisvi savo viduje. Taisyklės išorėje griežtos, bet jaučiasi jų vidinė laisvė. Su laiku žmonės prisitaikė ir rado savyje gerų emocijų.

Gal šalis ir primityvi, ekonomiškai silpna, neturi kompiuterių ar telefonų. 

Į šį klausimą turbūt atsakykite kiekvienas sau individualiai: kas yra laimingesnis – turintis automobilį ir stovintis kamštyje, ar į darbą einantis pėsčiomis ir besišnekučiuojantis su savo draugu. Ar po pamokų mokiniui geriau sėdėti panirus į išmanųjį telefoną, ar lakstyti su draugais stadione.

Buvau čia savaitę ir man užteko – pradėjau jausti stresą. Daugiau būti nesinori, nes visą laiką esi kontroliuojamas. Š. Korėjoje yra tikrai daug nesąmonių, ir stipri priespauda, bet šalis jau dabar pradėjo keistis ir jei norite pamatyti kažką unikalaus, tai skubėkite. Po penkių metų ji jau bus kitokia.

Naujausius autoriaus įrašus rasite puslapyje journey.lt
Facebook autorių galite sekti ČIA.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atostogos lietuvių pamėgtoje saloje: maistas už centus ir pikantiški pasiūlymai gatvėje (115)

Balis – unikali Indonezijai priklausanti sala, kurią dabar renkasi kone visi, galintys keliauti...

5 šiltos kryptys, kur šiluma džiugina visus metus (9)

Žiemą išvykę pailsėti į šiltesnio klimato zonas, daug lengviau ir pozityviau sulaukiame...

Lietuvių kelionės per Kaukazą ypatumai: traukiniai išdaužtais langais, armėnų išpuoliai ir girti palydovai (45)

Įsivaizduojate, yra lietuvių, kurie niekada nėra važiavę traukiniais. Tokių yra netgi mano...

Kur keliauti motociklu, kai neturi nei teisių, nei motociklo? (8)

Atsakymas: Vietname , Laose, Kambodžoje, t.y. Pietryčių Azijoje ir Pietų Amerikoje, na ir…...

Lietuvių pora leidosi į netradicinę povestuvinę kelionę – Transsibiro traukiniu po Rusiją (116)

Marius Karlonas su žmona spalio pabaigoje nusprendė, kad jų povestuvinė kelionė nebus...

Top naujienos

Sociologas išskyrė Skvernelio bruožą, kuris jį išskiria iš kitų kandidatų (1)

Sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys...

Gyvai / Dakaro ralis įveiktas – į Lietuvą bus parvežti net du rekordai atnaujinta 16.38 val. (164)

Dešimtasis Dakaro etapas – paskutinis šių metų ralyje. Šiandien visų laukia vos 112 km...

Vilniuje trūko vamzdis: dėl smegduobės pavojaus uždaromas eismas judrioje gatvėje sutriko viešojo transporto eismas (22)

Sausio 17 d. apie 16 val. 23 min. Vilniuje, Žemaitės g. trūko vamzdis.

Aukštas rusų saugumo pareigūnas: Ukraina greitai gali netekti savo valstybingumo (289)

„Valdžia Kijeve daro viską, kad suskaldytų Ukrainą “, – tvirtina Rusijos Saugumo...

Nausėda: būčiau geresnis prezidentas nei Skvernelis (97)

Ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui ketvirtadienį Rusnėje paskelbus, kad jis dalyvaus...

Šalčiai gyvūnams gali skaudžiai įkąsti: kokias klaidas šeimininkai daro žiemą?

„Koks oras, toks ir pasivaikščiojimas“, – juokauja šunų ir kačių šeimininkai, kai šaltą...

„Sodra“ žada visas pensijas išmokėti iki sausio 26 dienos (52)

Kilus senjorų nepasitenkinimui dėl vėluojančių pensijų, Valstybinio socialinio draudimo fondas (...

Saugokitės siaučiančio skrandžio gripo: ypač pavojinga vaikams (11)

Visi, ne tik gripo, virusai aktyviausi tampa šaltuoju metų laiku. Medikai įspėja ir apie dažnai...

Skvernelis paskelbė savo sprendimą dėl Prezidento rinkimų: dabar matome vieną monetą (1697)

Ketvirtadienį per susitikimą su vietos bendruomene Rusnėje premjeras Saulius Skvernelis...

Reklama be ribų: kiek sau gali leisti prekės ženklai (17)

Reklamos ne visada atkreipia visuomenės dėmesį tik iš gerosios pusės: per pastaruosius metus bent...