aA
Pusryčiams buvo siūloma tradicinė saldi šunienos sriuba – Bosintan. Kadangi šunienos išvis nebuvau ragavęs, sutikau išbandyti. Vietname teko tik fotografuoti šuns filė, galvą ir kitas dalis. Į sriubą susipili prieskonius ir pakeptus šuns spirgučius.
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Skonis labai geras, mėsa vizualiai atrodo kaip jautiena, bet labai minkšta. Vienintelis minusas – tai kartu prie stalo sėdinčiųjų žvilgsniai ir pasišlykštėjimas. Ir, žinoma, pusdienį trukęs ignoravimas ir nekalbėjimas su manimi. Bet pabandyti vis tiek verta, ar ne?

Vykstame į tradicinį senovinį Korėjos miestą, kurio per karą iki galo nesugriovė. Gidės nenorom, bet leido prasieiti gatve. Automobilių čia praktiškai nėra, dauguma važinėja dviračiais. Pagaliau galima pasižiūrėti į vietinius natūralioje aplinkoje, ne per langą. Viena gidė prie manęs prilipusi, neleidžia fotografuoti.

Befilmuodamas nuėjau apie 500 metrų iki uždaros viešbučio teritorijos. Įdomu buvo pažiūrėti, kaip vietiniai įbridę į upelį, formuoja jo vagą. Upė taip pat turi tekėti pagal taisykles. Paskui mane uždarė ir vartus. 



Tradicinė vakarienė su kanklių muzika. Su virėjos padėjėju mušiau ryžius mediniu kūju, kol padarėme tešlą. Iš jų virėja suformavo pyragėlius. Skanesni jie buvo kitą dieną, kuomet juos pakepino ir pasaldino. 



Kitą rytą pakilome ant kalno apžiūrėti miesto. Visur žolės ravėtojai ir skabytojai. Tiek dienų juos matau, bet dar vis negaliu atitraukti akių. 



Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Vykstame į Demarkacinę zoną. Vykstant pro užtvarus ir kitus karinius taškus griežtai draudžiama fotografuoti. Į autobusą įlipa kareivis, tad priežiūra dar labiau sustiprėja, bet tai nebus didelė kliūtis. Prie vienų karinių vartų išlipus kareiviui, Danas išsitraukė savo didelį fotoaparatą, ir padarė klaidą, neišjungė blykstės. Pykšt nuotrauką! Blykstė apšvietė ne tik visą autobuso vidų, bet ir kareivius lauke. Gavo velnių, nuotraukas liepė ištrinti ir prie jo atsisėdo dar vienas kareivis. 



Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Zonoje taip pat gyvena šeimos, žemės užsodintos ryžiais, kukurūzais. Apžiūrėjome kambarį, kuriame prie stalo vyko abiejų pusių susitarimas. Prie stalo ir aš atsiprašiau bei susitaikiau su savo gide. Prie linijos stovi Š. Korėjos kareiviai, kurie vienas kitą prižiūri, kad nesugalvotų žengti žingsnelio į laisvę. Kitoje pusėje stovi Pietų Korėjos kareiviai. Po karo gimę Šiaurės Korėjiečiai yra 5 centimetrais žemesni nei Pietų Korėjiečiai (dėl prastos mitybos), tačiau čia stovintys šiauriečiai atrinkti dar aukštesni už pietiečius.

Grįžtame į sostinę ir apsilankome mokykloje. Stadione vyksta masiniai šokiai, šoka ir mergaitės, ir berniukai, bet tik su savo lytimi. Juk Šiaurės Korėjoje iki vestuvių viskas draudžiama. Gidė mane už skverno nusitempia šokti, nes bandžiau pabėgti į šoną pafilmuoti. Gaunasi visai neblogai, lenkiu kai kuriuos moksleivius. Vėliau aktų salėje mokinės mums surengia pasirodymą. Įspūdinga ir apranga, ir šokiai, ir dainavimas – tikrai gabūs mokiniai. Žinoma, ir aš ištempiamas šokti.

Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Po pasirodymo apsilankome klasėje, pakalbiname mokinius. Prajuokinau klasę paklausdamas ar jiems labiau patinka mergaitės, ar pamokos. Gera, laisva atmosfera. Šokiai lauke baigėsi, tačiau vyksta futbolo treniruotė pagal muziką. Kamuolį vaikosi sinchroniškai, šokių žingsneliais, o treneris švilpteli tam, kuris nepataiko į taktą.

Vykstame į labai lauktą vietą – Saulės rūmus. Tai mauzoliejus, kuriame palaidoti abu vadai. Turistų čia praktiškai neįleidžia. Kelionės organizatorius rašė prašymus, kad labai norime atiduoti pagarbą mirusiems vadams, dėl to sutiko mus įsileisti. Iš vakaro gidė perspėjo, kad reikalaujamas griežtas aprangos kodas. Jokių užrašų ant rūbų, basučių, šortų ar marškinėlių. Rekomenduojamas kaklaraištis.

Neatitikus aprangos kodui – neįleis. Mano apranga buvo žalsvai rusvos spalvos turistinės kelnės ir marškiniai. Atrodžiau panašiai, kaip vietinis, vilkintis standartinius darbininko drabužius, tik mano buvo susilamdę. Dar neįėjus į rūmus gidės mus jau rikiavo į eiles. Aiškino, kiek ir kur reikės nusilenkti. 

Mauzoliejus atrodo įspūdingai. Po mirties vadai gavo turbūt gražesnius rūmus nei būdami gyvi.

Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Visur didelės salės, kolonos, blizgantis marmuras. Koridoriuose įmontuoti horizontalūs eskalatoriai. Ant sienų iškabinti paveikslai vaizduojantys vadų gyvenimą. Lėtai judantis eskalatorius suteikia galimybę peržiūrėti ir įsigilinti į visus paveikslus. Fone groja liūdna korėjietiška muzika. Gidės pataiso visų eiles, visi lygiuoja. Įeinam į salę. Kambarys prietemoje, stovi daug sargybinių. Po stikliniu gaubtu guli pats Kim Il‑sung‘as (senelis).

Atsistojame gale kojų ir lenkiamės po keturis kuo žemiau ir ilgiau. Tada seka nusilenkimai iš vienos jo pusės, ir dar kartą iš kitos pusės. Daug čia vietiniai ašarų išlieję. Vėliau vėl einame koja kojon koridoriais ir kylame į kitą aukštą. Čia ilsisi didis Kim Jong‑il‘as (neseniai miręs tėvas). Atliekame ta pačią lankstymosi procedūrą. Prieš porą dienų lenktis prie statulų atrodė kvaila, bet čia iš tikrųjų labai įdomu. Jauti tokią atmosferą, dvasią. Norisi atiduoti pagarbą. Nesvarbu, ką jis ten darė, gero ar blogo. Didis žmogus – vietiniams įdiegta meilė jam už viską.

Mauzoliejuje taip pat yra eksponuojami vadų apdovanojimai. Radau dar vieną lietuvišką dovaną. Molinį Šilalės miesto herbą ant virvutės. Vargšeliai nesupranta, kad lietuviai šaiposi savo dovanomis. Muziejuje galima rasti ir vado jachtą bei automobilius. Tikrai įspūdingas objektas. Į lauką išėjau liūdnas, jaučiau stresą. Visa atmosfera mauzoliejuje perteikė liūdesį: muzika, lankstymasis prie vadų, nuotraukos, žygiavimas. Buvo labai įdomu ir įsimintina.

Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Paskutinis objektas kelionėje – prekybos centras. Tik šiame centre galima išsikeisti eurus į vietinę valiutą ir ja atsiskaityti perkant prekes. Arba galima jų valiutą neoficialiai pasilikti sau ir parsivežti namo. Prekybos centras skurdokas, tačiau parduodama daug įvairių jūros gėrybių. Nupirkau 60 laipsnių gyvatės užpiltinę dovanų. Vienas geresnių vaizdų prekybos centre – labai svarbi darbuotoja, kuri vaikšto ir gaudo muses. Turi musgaudį ir laikraštį, susuktą į kaušelį, į kurį ir krauna pritrėkštas muses. Matyt, ne pirmus metus dirba, nes nukerta ir pirmo smūgio. Gaila nepavyko nufilmuoti, nes prekybcentryje tai daryti draudžiama.

Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Kitą rytą vykstant į oro uostą atgaunu savo pasą! Apsikabinau su gidėmis, padovanojau joms dovanėlių. Atsiprašiau, už tai, kad nedaviau joms ramybės. Jos net mane pakvietė grįžti ir atsivežti savo draugus. Einu per muitinę šiek tiek jaudindamasis, nes prisikišau kuprinėn pluoštą jų valiutos, kurią draudžiama išvežti iš šalies. Susukau į ritinį, kad atrodytų, kaip tualetinis popierius. Padėjau šalia kitos lauktuvės – vėmalų maišelio, kurį prieš tai pasiėmiau Korėjos avialinijų lėktuve. Viskas gerai, pareigūnui ekrane niekas neužkliuvo. Kai pagalvoji, įdomu, kas sukasi jo mintyse, kai mato vakarietį, vežantį iš jo šalies tokias lauktuves. Skrydis namo su tomis pačiomis stiuardesėmis. Sėdėdamas paskęstu savo mintyse – pilna galva įspūdžių.

Po kelionės galiu pasakyti, kad tokios šalies turbūt daugiau niekur nėra. Aš stengiausi užfiksuoti sovietinį palikimą, priespaudą. Vizualizuoti savo perskaitytas žiaurias knygas apie Š. Korėjos gyvenimą, badą. Gidės kiek įmanydamos stengėsi parodyti geriausią šalies veidą. Vežioti po įspūdingiausius objektus, apgyvendinti geriausiose vietose, pamaitinti skaniausiais patiekalais. Tai iš tikrųjų veikia.

Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėja
© Algirdas Morkūnas

Kartais pamiršdavau vietinių skurdą, ypač kai nepajėgdavau atsistoti nuo stalo su pilnu pilvu. Jei norėdavau eiti pafilmuoti, tuoj pat atsirasdavo alkoholio butelis ant stalo. Buvau tarsi užhipnotizuotas. Jaučiau tą dirbtinumą, kuris yra unikalus, dėl jo aš čia ir atvykau. Pamačiau ir gerų, ir blogų dalykų. Tikrą, ne televizinę Korėją, pajaučiau tik būdamas čia. Kadangi šalis patenkina bazinius poreikius žmonės čia linksminasi, šoka, yra sąlyginai laisvi savo viduje. Taisyklės išorėje griežtos, bet jaučiasi jų vidinė laisvė. Su laiku žmonės prisitaikė ir rado savyje gerų emocijų.

Gal šalis ir primityvi, ekonomiškai silpna, neturi kompiuterių ar telefonų. 

Į šį klausimą turbūt atsakykite kiekvienas sau individualiai: kas yra laimingesnis – turintis automobilį ir stovintis kamštyje, ar į darbą einantis pėsčiomis ir besišnekučiuojantis su savo draugu. Ar po pamokų mokiniui geriau sėdėti panirus į išmanųjį telefoną, ar lakstyti su draugais stadione.

Buvau čia savaitę ir man užteko – pradėjau jausti stresą. Daugiau būti nesinori, nes visą laiką esi kontroliuojamas. Š. Korėjoje yra tikrai daug nesąmonių, ir stipri priespauda, bet šalis jau dabar pradėjo keistis ir jei norite pamatyti kažką unikalaus, tai skubėkite. Po penkių metų ji jau bus kitokia.

Naujausius autoriaus įrašus rasite puslapyje journey.lt
Facebook autorių galite sekti ČIA.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Žymioji vandenyje gyvenančių sutvėrimų buveinė – vėl atvira turistams (3)

Žymusis Palau Medūzų ežeras – tai begalės vandenyje tarpstančių sutvėrimų buveinė. Dar...

Lietuviai aplankė Čingischano tėvynę: nuolat žudęs, prievartavęs ir plėšęs kitas tautas, šiandien jis vis tiek garbinamas (118)

Mongolija savo didžiūnų išmintį šiandien gerbia kur kas labiau, nei jų užkariavimus. Šalyje...

Lietuviai įamžino chaotišką Indijos sostinę: jeigu ši šalis neegzistuotų, niekam neužtektų vaizduotės ją išgalvoti (102)

„Jeigu Indija neegzistuotų, niekam neužtektų vaizduotės ją išgalvoti“, - taip sakė...

Įstabiai turtinga, bet nebrangi šalis lietuvius pavergė savo grožiu (59)

Bekraštės stepės, Baikonuras, Astana ir Nursultanas Nazarbajevas – tiek žinojau apie...

Be uolų ir kalnų gyventi negalintis Juras: meile kalnams užkrėtė mama (3)

Praėjusias Kalėdas alpinistas Juras sutiko Maroke, laipiodamas uolomis. „Be uolų ir kalnų...

Top naujienos

Langas į tamsųjį internetą: atrodo kaip žaidimas, bet pasekmės gali sugriauti gyvenimus (154)

16 gramų miltelių, 10 tablečių, 0,00012 gramo sveriantis lapelis, 1,10 gramo augalinių medžiagų...

Įspėja apie darbdavį siaubūną: jie tik ieško vaikinų, kuriais galėtų pasinaudoti (172)

Vokietijoje įsikūrusi transporto ir logistikos įmonė „ Sommer Transporte “ nuolat ieško...

Pusantro mėnesio be ministro neramina Palucką: demonstruoja, kad aplinkosauga jiems nerūpi

Pusantro mėnesio kandidato į aplinkos ministrus nerandantis premjeras Saulius Skvernelis ir jo...

Rezga planus, kaip sugriauti ES: šį kartą jie kaip niekad vieningi (4)

Jei tikėtume išskirtinai teorija, artėjantys Europos Parlamento rinkimai turėtų būti patys...

Rusai įvardijo, kodėl „Chimki“ atleido graiką ir pasirinko „spalvingą“ Kurtinaičio figūrą (25)

Pirmadienį iš Maskvos atkeliavusi žinia, kad Maskvos srities „Chimki“ klubas atleidžia graiką...

DELFI TV Gyvai: privačių pensijų kaupimo fondų nauda ir ką siūlo „Sodra”? (11)

Nuo 2019 metų Lietuvoje kiekvienas iki 40 metų gyventojas buvo priskirtas antros pakopos pensijų...

Dėl alaus pakvaišęs milijardierius pasiryžo užgrobti Britanijos prekybos karūną (9)

Milijardierius Mike Ashley, Jungtinės Karalystės sporto parduotuvių savininkas, kurio alaus...

Auginate du ir daugiau vaikų: psichologė įvardino pagrindinę klaidą, kurią daro daugelis tėvų

Tėvai, kurie augina du ir daugiau vaikų, žino, kad kasdienių konfliktų tarp brolių ir sesių...

Klaipėdoje po avarijos girtas vyras susigrūmė su pareigūnais ir prisiprašė elektros šoko

Prie į griovį nuvažiavusio automobilio kažko lūkuriavęs girtas vyras policijos pareigūnų...

Istorinės asmenybės, kurių plačios šypsenos slėpė siaubingus įpročius bei nepakenčiamą charakterį (77)

Nė vienas nėra tobulas, tačiau kai kurių asmenų ydos tiesiog pasibaisėtinos. Tvirtinimas, kad...