Buvome sužavėti Šiaurės Kaskadų (North Cascades), buvome sužavėti netgi keliais, kuriais važiavome iki vietovių. Ir visgi, tiek nesitikėjome – Ledyno (Glacier) nacionalinis parkas tiesiog smogė savo didybe!
© Mindaugo Šavėlos nuotr.

Į Ledyno nacionalinį parką išvykome apie 7 valandą ryto. Planavome jį pasiekti tarp 11 – 12 valandos. Manėme, kad trečiadienį tikrai nebus daug lankytojų ir rasime mūsų numatytame kempinge laisvų vietų. Žinoma, klydome. Iš visų kempingų vienintelis mūsų ir buvo pilnas. Visgi, planavome čia praleisti ilgesnį laiką, tad neliūdėjome dėl vienos nakties toliau, nei buvome numatę.

Įsigijome pipirinį purškalą nuo meškų ir nuvykome į artimiausią laisvą kempingą įsirengti palapinės.

Diena pilna laimikių

Jei netyčia skaitėte prieš tai buvusius įrašus, turbūt jau supratote, ko mes čia atsibeldėme – gamtos vaizdai ir gyvūnai. Ta diena buvo labai sėkminga.

Pasirinkome pusantros mylios maršrutą apsižvalgymui ir net negalėjome tikėtis to, ką ten galima pamatyti. Peizažai buvo tokie stulbinantys, kad net nebūdavo vietos kur sustoti fotografuoti – automobilių buvo pristatytos visos pakelės.

Galop prasibrovėme iki vietos, kur turi prasidėti mūsų žygis. Vienintelis neigiamas pastebėjimas, kurio jau nepakeisi – žmonių buvo tiesiog per daug. Bet taip jau yra su tomis vietomis, kurios populiarios visoje šalyje.

Žygis buvo puikus. Jame aptikome švilpikų, kalnų ožkų. Važiuojant atgal pamatėme kalnų avį, o įspūdingiausias laimikis – ežere besimaudantis briedis. Pakeliui sutikti žmonės rodė nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti grizlio ir jo jauniklių pėdsakai.

Ko gero būtume pamatę ir meškų – visa pakelė buvo nelegaliai pristatyta automobilių ir visi žmonės susigrūdę į vieną vietą fotografavo kažką, kas turėjo pritraukti tokį dėmesį. Bandėme stoti ir mes, tačiau iškart prisistatė pareigūnai, kurie, prisijungę prie mūsų automobilio radijo dažnio, liepė mums nešdintis.

Rūsčioji gamtos pusė: kaip neprotingas stovyklautojo elgesys gali paversti jį auka
© Mindaugo Šavėlos nuotr.

Numatytojo žygio diena

Antroji diena Ledyno nacionaliniame parke prasidėjo itin anksti. Kėlėmės 4:30 ryto, susidėjome palapinę ir vykome į savo anksčiau numatytą stovyklavietę. Pasirodo, kad ši yra populiariausia stovyklavietė apylinkėse, tad, norint į ją papulti, reikia iš anksto stoti į eilę. Apie 5:30 atvykome prie stovyklavietės vartų. Ankstoka, tačiau buvome tik penkti. Visgi, vietą gauti pavyko.

Grinnell ledyno žygis – vienas įspūdingiausių gyvenimo momentų

Prieš pat žygį dar pasitikslinome dėl atstumų. Žygis, pasirodo, buvo ilgesnis nei mes manėme. Todėl, kad taupėme ir vietoje pirmos dalies plaukimo su laivu, ėjome aplink ežerą pėsčiomis. Dar informacijos centre mums pranešė, kad vieną žygio dalį planuojama uždaryti dėl meškų aktyvumo. Nusprendėme eiti iš kitos ežero pusės. Tai mūsų žygį prailgino pusantros mylios.

Pradžia buvo itin nejauki – didelis augalotumas, tankūs krūmynai, labai daug pakelėse augančių uogų – viskas, ko reikia vengti šiuose kraštuose, jei planuoji išvengti meškučių. Visą atkarpą garsiai rėkavome ir dainavome – norint neišgąsdinti meškų, reikia pastoviai pranešti apie savo buvimo vietą.

Pirmą kartą iš labai arti pavyko pamatyti briedį. Tai buvo ežere besiturškianti patelė, o neužilgo į vandenį įsidrąsino įlipti ir jos jauniklis. Žavėjomės jais paskubomis, visgi nejaukumas buvo didesnis nei laukinio gyvūno žavesys – meškos buvo šalia. Tai žinojome ir iš „krūvų“, pilnų nesuvirškintų uogų, kurias radome pakelėje ir iš to, kad šalia esančią trasą neužilgo uždarys dėl saugumo.

Rūsčioji gamtos pusė: kaip neprotingas stovyklautojo elgesys gali paversti jį auka
© Mindaugo Šavėlos nuotr.

Ko gero gražiausia, ką esame regėję žemėje

Galop prasikasę pro tankius krumynus pasivijome ir kitus žygeivius. Pradėjome kopti į kalnus, kurie vedė link ledynų. Pamatę kitus dalyvius šiek tiek nurimome. Sakoma, kad grupėse žygiuoti daug saugiau. Pagaliau ėmėme gėrėtis peizažais. Ir išties, tai buvo įspūdinga. Kalnas keitė kalną, ežeras keitė ežerą. Iš niekur atsiradę kriokliai bei ledynai, iš kurių jie susidaro. Žodžiais sunku nupasakoti grožį, kurį teko garbė pamatyti. Nenuostabu, kad žygeivių sutikdavome vis daugiau. Tai vieta, kurią pamatyti būtina, jei esi šiose apylinėse.

Nors į antrą žygio viršun dalį nuovargis vis stiprėjo, nepasidavėme. Trasa vis siaurėjo, atsirado pavojingai aukšti skardžiai bei kriokliai, praėjome. Ko gero, jei būtume žinoję žygio sunkumą ir ilgumą, būtume pasirinkę kažką lengvesnio. Mums pasisekė, kad apie žygio prailgėjimą sužinodavome tik iš naujo trasos linkio, kai pamatydavome, kiek dar jis tęsis.

Pakeliui dar aptikome gana šviežią meškutės krūvelę, pilną nesuvirškintų uogų, tačiau tąkart meškų baimę apmažino pagarba aukščiui. Svarbiausia buvo nenusiridenti nuo skardžio. Visgi, karts nuo karto pasitikrindavau, ar pipirinis purškalas nuo meškų vis dar tvirtai kabo ant mano diržo.

Rūsčioji gamtos pusė: kaip neprotingas stovyklautojo elgesys gali paversti jį auka
© Mindaugas Šavėla

Tikslas pasiektas

Po kelių valandų trukmės tikrai sunkaus žygio (bent jau mums), pagaliau pasiekėme galutinį tikslą – vidury kalnų žydriausios spalvos ežeras, kuriame gali dar matyti aptirpusius ledkalnius. Šie buvo daug didesni prieš 4-10 metų, tačiau, dėl globalinio atšilimo, vis mažėja.

Dar vienas įspūdingas laimikis buvo kalnų avis (aš linkęs vadinti juos muflonais, tačiau Giedrė neleidžia, nes sako, kad tai kitas padaras, tačiau jie tikrai identiški!). Didžiulis nuostabių lenktų ragų avinas lėtai puškavo skardžio pakraščiu, aiškiai rodydamas, kad jam nė motais aplink tūpčiojantys žmogystos. Tik avinui pradingus sugebėjau paslėpti fotoaparatą ir pradėjome leistis žemyn.

Nusileidome gana greitai, sekėme įkandin žmonių, kurie leidosi prieš mus, kad būtų saugiau – jei išgąsdintų mešką, pultų priekinį. Nusileidę iki apačios, pamatėme, kad trasa, kurios vengėme, jau buvo oficialiai uždaryta. Tačiau nenorėdami vėl sekti tuo nemaloniu uogynais nusėtu keliu, nusprendėme, kad labia verta plaukti laivu – kad ir už pinigą, bet saugiau.

Grįžome į savo kempingą visiškai nusikalę. Išsivirėme vakarienės (makaronai su dešrelėmis) ir atsigėrėme alaus. Vietą šįkart susitvarkėme ypač kruopščiai – per pastarąsias 90 dienų kempinge buvo pastebėtos 48 meškos. Planavome čia būti 3 naktis. Vadinasi, bent viena meškutė tikrai statistiškai praeis pro šias vietas.

Rūsčioji gamtos pusė: kaip neprotingas stovyklautojo elgesys gali paversti jį auka
© Mindaugo Šavėlos nuotr.

Trumpa informacija apie meškas, arba, kodėl reikia taip rūpintis

Ledyno bei Jeloustono nacionaliniai parkai yra vienos iš kelių vietų, kur bandoma atkurti nykstančias grizlių populiacijas.

Meškos yra labai jautrios kvapams ir net palikta dantų pastos tubelė automobilyje, su menkai pravertu langu, kelia grėsmę prisivlioti mešką.

Meška, kuri bent sykį gavo žmogaus atsivežto maisto yra pasmerkta myriop. Jei ji kartą paragavo šio maisto, ateis ir kitą sykį ieškoti jo pas žmones. Meškos yra labai baikštūs ir agresyvūs padarai, jei žmogaus judesiai ją išgąsdino, meška, labai tikėtina, puls. Tad meškas, kurios puotavo stovyklavietėse, naikina.

Meškos vedasi jauniklius vasarą. Jei papuolei tarp mamytės ir jos vaikučių – manyk, kad tau galas.

Šiame parke grizlis užmušė dviratininką. Sakoma, kad jis pats kaltas, kadangi įvažiavo tiesiai į mešką. Ją buvo norima nušauti, tačiau jos nerado iki šiol.

Ledyno trąsoje grizlė, gindama savo jauniklius, užpuolė tėvą su dukra, kurie netyčia atsidūrė per arti laukinių gyvūnų. Abiems tąkart pavyko išgyventi, tačiau su labai sunkiomis traumomis.

Kelios dienos prieš mūsų atvykimą, grizlis užpuolė ir labai sunkiai sužalojo parko reindžerę. Tačiau manoma, kad ši nuėjo nuo kelio rinkti uogų ir netyčia išgąsdino uogas valgantį grizlį. Traumos labai sunkios, tačiau girdėjome, kad ji atsigaus.

http://www.backpackers.lt/

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Žiaurios nuotraukos paslaptis: budelio Dušanskio atvaizdas ir baisi brolio išdavystė perspėjimas – vaizdas gali šokiruoti (227)

Prieš jūsų akis pokario laikų žiauri nuotrauka. Joje matome NKVDistus ir nušautą į kaktą...

Visą gyvenimą kankinusi paslaptis: viskas prasidėjo nuo radinio tėvų miegamajame (3)

Robinui buvo trylika, kai sužinojo, kad yra įvaikintas. Dar vėliau išsiaiškino, kad buvo paliktas...

Kai kurie dalykai Baltarusijoje – neįtikėtinai pigūs (31)

Nemažai alkoholį vartojančių vyrų ir moterų, daug kur rūkoma, palyginti nebrangu, o skoniai...

Tėvai net neįsivaizduoja, kuo gali baigtis jų atostogos su vaikais: gresia baudos (241)

Kada noriu, tada ir atostogauju – su tokiu tėvų požiūriu susiduriantys mokytojai patenka į...

Paskutiniame Vilniuje Jazzu ir Leono Somovo koncerte – staigmena draugui, ašaros ir dovana merginos paliktam vaikinui (26)

Žvarbų šeštadienio vakarą šalia "Siemens" arenos rinkosi tūkstančiai Justės Arlauskaitės...

Neištikimybės priežastys gali būti daug sudėtingesnės, nei jums atrodo

Ne visada tai yra problemų santykiuose požymis. Visus, kurie susidūrė su neištikimybe, pirmiausia...

Karšta kova dėl „Eurovizijos“: paaiškės trys pirmieji finalo dalyviai (55)

Šeštadienio vakarą LRT prie televizorių ekranų ir vėl prikaustė „Eurovizijos“ gerbėjus....

Patekęs į avariją nusivylė draudimu: daugiau su jais reikalų neturėsiu (279)

Draudimo paslaugų kainos kyla kaip ant mielių, tačiau garantijų, kad ištikus bėdai žmogus...

Mokslininkai atskleidė mirtį sėjusių Pragaro vartų paslaptį (1)

Mokslininkai Turkijoje tyrinėja senovinę vietą, vadinamą Pragaro arba Hado vartais: senovės...

Kai kurių euro monetų gali nelikti ir Lietuvoje (28)

Estijoje pamažu kyla diskusija, ar reikėtų atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. Anot Lietuvos banko...