Penktoje pasakojimo apie kelionę į Sibirą dalyje autorius pasakoja kaip jiems sekėsi nedidelėje Baikalo ežero saloje Olchone. Ketvirtąją pasakojimo dalį rasite ČIA.
Kelionė į Olchoną
© Vidmantas Šmigelskas

„Merso“ lenktynės su gauja „UAZ“-ų

Kelionė į Olchoną po aštuonerių metų – kaip susitikimas su jaunystės meile. Irkutske ir Listvenkoje matyta kinų masė kėlė nerimą, kad jie užplūdo ir įspūdingąją Baikalo ežero salą, kuri 2009-aisiais buvo beveik laukinė, beveik neurbanizuota. Žodžiu, buvo įtarimų, kad Olchonas dabar jau visai kitoks.

Apie 250 kilometrų važiuojant mikriuku iš Irkutsko į Olchoną šalia kelio ir pačiu keliu slampinėjo karvės. Sibiro rusų santykiai su karvėmis panašūs kaip indų. Vairuotojai kantriai laukė, kol karvės teiksis pasitraukti nuo kelio, o ir karvės elgėsi solidžiai – jei jos stovi pakelėje, vairuotojai greičio nemažina, šluoja 120 km/h, matyt, karvės į kelią einą tik tada, kai yra reikalas, nešoka ant automobilių kapotų kaip vėjavaikės. Keistenybė, kad gyvulininkystė Baikalo apylinkėse gerokai smarkiau išvystyta nei Omsko ar Novosibirsko regionuose – ten sąlygos karvėms palankios, žolė vešli, klimatas švelnesnis. Nuo Baikalo iki Olchono abipus kelio driekiasi smėlingos stepės, karvės, siekdamos prasimaitinti, turi intensyviai dirbti.

Nuvažiavęs gerą gabalą kelio mikriuko vairuotojas stoja prie pakelės užeigos. Tai džiugina. Lobistinė maitinimo sistema per aštuonerius metus nepasikeitė. Kaip ir 2009-aisiais, taip ir dabar šalia trasos veikia valgyklos, kurių apyvarta – autobusų vairuotojų rankose. Prieš aštuonerius metus pakelės valgyklose buvo netgi atskiri kambariai vairuotojams, šį kartą tokio kambario nemačiau, tačiau panašu, kad vairuotojai ir dabar maitinami nemokamai – eiliniams valgytojams suteikiamas numeris, o vairuotojų užsakymas ir vadinamas „vairuotojo užsakymu“. Mūsų valgykloje gal daugiau nei šimtas vietų, tuo pat metu prie jos sustojo keli mikroautobusai, bent pora jų – su kinais. Iš meniu kinai ką valgyti šiaip ne taip išsirenka, bet kai nešiojami užsakymai – atrodo graudžiai. „Šimtas antras užsakymas, šimtas antras“, – rėkia padavėja ir neslepia nepasitenkinimo, kinai negana to, kad vienas į kitą labai panašūs, bet dar ir rusiškai nesupranta.

Prie kelto į Olchoną driekėsi didžiulė automobilių eilė. Tiesa, mikriukai bendroje automobilių eilėje nestovi, o dideli autobusai į keltą apskritai nepriimami. Išskirtinę teisę keltis keltu turi vienintelis kartą per parą važiuojantis didelis maršrutinis autobusas Irkutskas - Chužiras.

Kelionė į Olchoną
Kelionė į Olchoną
© Vidmantas Šmigelskas

Kitoje perkėlos pusėje keleivių laukė keliasdešimt identiškų UAZ-ų, tokio tipo kaip tarybinių laikų „greitosios“. Ričardas paskui primetė, kad, jo skaičiavimais, Olchone dirba mažiausiai 100 UAZ-ų. Dideli autobusai, iki perkėlos privežę kinus, juos pėsčius leido į keltą, o kitoje perkėlos pusėje turistai sėdo į UAZ-us. Vienas iš perkėlos išskirtinumų – keltai prie abiejų krantų švartuojasi priekiu, tad visi į jį suvažiavę automobiliai pasiekus kitą krantą iš laivo išvažiuoja atbuli. Atbulas važiavimas, laviruojant tarp kliūčių, žinoma, gaišina visų laiką. Tačiau paaiškėjo, kad tam yra tipiška rusiška priežastis – vienas iš darbininkų paaiškino, kad metų metais neprisiruošiama pagilinti prieplaukų ir keltai prie jų negali švartuotis laivagaliu – sraigtas siektų dugną.

Po poros dienų, kai mes išvažiavome iš Olchono, sulūžo vienas iš trijų keleivius ir automobilius vežiojusių keltų. Žiniasklaida pranešinėjo, kad lengvieji automobiliai eilėse, sugedus vienam iš keltų, stovėjo daugiau nei parą.

Kelionė į Olchoną
Kelionė į Olchoną
© Vidmantas Šmigelskas

Persikėlus į Olchoną, prasidėjo žvyrkelis, kuriuo iki centrinės salos gyvenvietės tenka važiuoti apie 20 kilometrų. Žvyrkelis – kaip tarka, todėl išradingi rusai įsirengė alternatyvius kelius. Kartais šalia oficialiojo kelio driekiasi vienas, kartais du neoficialūs keliai per pievą. Mūsų mikriukas, regis, „Mercedes“, į Chužirą pajudėjo kartu su keliais „UAZ“-ais. Prasidėjo lenktynės. „Mersas“ riedant į pakalnę lenkė „UAZ“-us, bet kylant į kalną iš skirtingų pusių, alternatyviais keliais pro jį lėkė „UAZ“-ai. Keičiantis reljefui, keitėsi lenktynių lyderiai. Vairuotojai linksminosi per radijo ryšį erzindami vieni kitus.

Trėmė tik tuos, kurie buvo prisidirbę

Olchonas – didžiausia ir vienintelė gyvenama Baikalo ežero sala. Jos didžiausias plotis 15 km, ilgis – 73 km. Saloje – 1500 gyventojų, didžioji dalis žmonių gyvena centrinėje Chužiro gyvenvietėje.
Buvęs jaukiu Sibiro kaimu, dabar Chužiras tapo ypač kontrastingu. Per kaimą driekiasi gal kokių 50 metrų pločio pagrindinė gatvė – grioviais išvagotas žvyrkelis. Einant per gatvę dairytis ar nėra automobilių, nėra prasmės, nes kelias tolimas, kol pasieksi kitą žvyrkelio pusę, kas nors vis tiek atvažiuos. O ir ratuotieji su pėsčiaisiais eismo dalyviais elgiasi kaip su lygiaverčiais, nesignalizuoja, bet ramiai pasuka į šalį – vietos visiems užtenka.

Po Olchoną vis dar vaikšto kelios karvės, manau, kad jos fotografuotos ne mažiau kartų nei Cristiano Ronaldo ir Kim Kardashian kartu sudėjus. Vasarą ganiavos karvėms Olchone užtenka, bet žiemai, kaip sako, šienas joms plukdomas iš žemyno. Abipus plačiosios gatvės – seni namukai, kavinukės, parduotuvėlės. O kuo arčiau ežero krantas – tuo agresyvesnė architektūrą, viešbučiai ir kavinės atėjo praktiškai iki pat šventos šamanų vietos Burchano olos, dar kitaip vadinamos Šamanka. Ir senųjų sodybų kiemuose prilipdyta turistams skirtų statinių. Regis, šeimininkai stato ką nori, kaip nori ir net nežino, kad yra tokia architekto profesija.

Senuose namukuose ieškome nakvynės, išsiaiškiname, kad kaina žmogui – iki 10 eurų. Pabeldus į vienus vartelius, prie kitų privažiuoja traktorius su statine vandens. Vietiniai greit sumeta, kad šalia stovi nemokama darbo jėga. Paprašo pagalbos, mes draugiškai įtempiame vandens statinę į kiemą. Chužiras neturi vandentiekio – viešbučiai išsigręžė gręžinius, o gyventojai ir nedidelės kavinukės vandenį statinėmis vežasi iš ežero.

Kelionė į Olchoną
Kelionė į Olchoną
© Vidmantas Šmigelskas

Apsigyvename pas buriatus. Trečiąją lovą iš kito kambario į saviškį atsinešame patys. Šalia mūsų gretimame kambaryje gyvena dvi moteriškės – grįždamos į savo „numerį“ jos turi praeiti pro mūsų kambarį. Turistams įrengtas prabangus lauko tualetas, iki kurio turi brauktis per bulvių lysves, o vietoj dušo lauke kabo praustuvė.

Sodybos kieme suręstas namukas – jame taip pat gyvena svečiai. Jo prieangyje nuolat sėdi pagyvenęs, azijietiškų veido bruožų vyras, kuris prisistatė esąs pusiau buriatas, pusiau musulmonas.

Tas turistas jaučia pareiga, tik mus pamatęs, išsiaiškinti, iš kur esame, ir pradeda rypuoti apie Tarybų Sąjungos griūtį. „Visi gyvenome draugiškai, gerai ir laimingai. O dabar? Blogai dabar. Šitokią šalį sugriovė! Jūs gi blogai gyvenate!?", – akivaizdžiai palaikymo ieškojo „pusiau buriatas, pusiau musulmonas“. Sakau „labai myliu rusus, bet man tai netrukdo nekęsti tarybinės santvarkos“. „Pusiau buriatui, pusiau musulmonui“ tai nepatinka. Dar labiau jam nepatinka, kai pradedu kalbėti apie tvarką ir ekonomiką. „Mažai Lietuvoje teisybės, žmonės sunkiai gyvena. Tačiau mes vis dėlto gyvename geriau nei rusai.“ – dėsčiau pašnekovui. Šitą frazę jis priėmė kaip įžeidimą, man nieko neatsakė, bet sušaukė sodybos šeimininkei: „Ei, tas lietuvis sako, kad jie gyvena geriau nei mes.“ Ironiškai jis šią frazę ištarė. Jos potekstė maždaug tokia – „tas durnelis nieko nesupranta, mes visą teisybę juk iš televizijos geriau žinome.“

Kitas dienas, kai tekdavo pašnekovą susitikti, tik persimesdavome bendromis frazėmis apie orą ir vandenį. Politinių temų vyras liesti nebenorėjo. Manęs visai neerzina, kad rusai didžiuojasi savo valstybe, kad tiki savo propaganda, tačiau keistoka, kad žmogus, esantis „pusiau buriatas, pusiau musulmonas“ yra toks superrusas. O ir sodybos šeimininkė buriatė, paklausta, ar atsimena Olchono tremtinius lietuvius, kurių saloje buvo labai daug, bandė aiškinti, kad tremtiniai buvę patys kalti. „Nekalto žmogaus į Sibirą nevežė, jei juos trėmė, reiškia, kad buvo prisidirbę", – poziciją dėstė šeimininkė, nors jos klausiau tik paties fakto, ar prisimena tremtinius.

Dieną kinų Olchone beveik nesimatė ir tai mums patiko. Bet gal šeštą vakaro Chužirą užplūdo „UAZ“-aiai iš jų pasipylė srautas didžiausios pasaulio valstybės piliečių.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Filipinai – šalis, kurioje kalbėti apie moteris reikia atsargiai (3)

Filipinai – tai balta varna tarp ryškiaveidžių Azijos valstybių. Vienintelė šalis katalikė...

Gruzijoje atostogavusią lietuvę sužavėjo visiškai kitokia „viskas įskaičiuota“ forma (80)

Sakartvelas , arba Gruzija , – tikras keliautojų rojus. „Tai, ką girdite apie Sakartvelą –...

Kitokia Turkija: kur atostogauja vietiniai ir ką veikti ieškantiems naujų potyrių? (7)

Pamažu trumpėjančios dienos primena, kad vasara Lietuvoje tęsis nebeilgai, tad norintiems ir...

Mitais apipintas Iranas: suvaržymų iranietės jaučia mažiau nei lietuvės (55)

Kai kurioms šalims jų vardas – tarsi prakeiksmas. Gali būti seniai pasibaigę civiliniai...

Lietuvė aplankė turistų nelaukiantį rojaus kampelį: su siaubu stebėjau, kaip elgiasi į salą atplaukę vokiečiai (140)

Geografai apskaičiavo, kad Viduržemio jūra užima pustrečio tūkstančio milijonų kvadratinių...

Top naujienos

Gydytoja papasakojo, kaip geriausia gydyti pūslelinę: tepalai ir pleistrai – praeityje (42)

Tikriausiai ir jūs esate vienas iš tų, kuris asmeniškai jau susipažino su pūsleline ( herpės...

Šiaudiniškius siaubiančio vyro bijo visas kaimas: jis lyg tiksinti bomba (177)

Dar prieš kelis metus Šiaudiniškiuose gyvenantis Julius Švedas buvo pavyzdingas šeimos žmogus,...

Pakvietė į vakarienę restorane – išėjo su pirkiniu už 2 tūkst. eurų (173)

Kaip manote, kiek gali kainuoti pagalvė? O dvi pagalvės ir antklodė? Žurnalistų pagalbos...

Neringos Venckienės tėvas ėmėsi veiksmų: šį kartą dėl anūkės (229)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kalėjime kalinčios Neringos Venckienės tėvas kreipėsi į...

Gyvai / Supertaurės mačas Estijoje: „Real“ – „Atletico“ 0:1 (13)

Istorinis vakaras Estijoje – trečiadienį vakare Taline dėl UEFA Supertaurės titulo kaunasi...

Į restoraną Vilniaus senamiestyje užsukusią moterį išgąsdino ne tik kvapas, bet ir vaizdas (10)

Restorane „Forto dvaras“, esančiame pačioje Vilniaus širdyje – Pilies gatvėje, su šeima...

Filipinai – šalis, kurioje kalbėti apie moteris reikia atsargiai (3)

Filipinai – tai balta varna tarp ryškiaveidžių Azijos valstybių. Vienintelė šalis katalikė...

„Sevilla“ dirbtinės dangos bijo labiau nei žalgiriečių – klausimas apie įtampą kėlė šypsenas (28)

Ne mėgėjai, bet vis dėlto – ne aukščiausios lygos komanda. Taip apie Vilniaus „Žalgirį“...

Pasipylė skundai: svajonių darbas iš tiesų nė iš tolo neprimena svajonės (7)

„Turi tylėti ir tiesiog mėgti savo darbą“, – tai Australijos aviacijos realybė. Iš šono...

Vilniuje neblaivus BMW vairuotojas taranavo merginos vairuojama automobilį (74)

Trečiadienio vakarą Vilniuje policija vyko į eismo įvykį su nukentėjusiais. Pasirodo, kad...