Žymioji Petra yra visų turistų traukos Meka, Negyvoji Jūra yra nusėta mokamais pliažais, žymiuosiuose tarpekliuose retai kada būsite vienas. Vis dėlto Jordanijai iki Egipto arba Izraelio, kur turizmo infrastruktūra itin išvystyta, dar toli. Be to, yra tikrai verta brautis pro turistų minias, kepti saulėje ar kvėpuoti smėliu vardan to, ką gali pasiūlyti Jordanija. Petros architektūrinis paveldas, Mėnulio Slėnio olos platumose, Negyvosios Jūros fizika, tarpeklių vingiai ar religinės istorijos paveldas – viskas ir dar daugiau pasiekiama per 7-10 dienų kelionę.
Viza
Jordanijos vizą galima įsigyti internetu, atvykus į Amano oro uostą arba kertant pasienį iš Izraelio. Labai patogu tai, kad ją galima nupirkti kartu su „Jordanijos Pasu“ („Jordan Pass“) – bilietu į skirtingas lankytinas vietas. Jei žadate Jordanijoje praleisti ne mažiau keturių dienų ir aplankyti Petrą bei Mėnulio Slėnį (Wadi Rum), tai tikrai apsimoka. Paso kartu su mėnesio viza kaina prasideda nuo 70 JD (~80 Eur).
Keliai
Išvažiavus iš oro uosto, keliai pozityviai nustebina ir jais beveik netenka nusivilti visos kelionės metu. Žinoma, yra atkarpos, kur panašu, kad kelias išklotas skylėmis vietoje asfalto, bet palyginus, gero kelio yra daugiau, ir jo galima rasti net tarp dykumų. Kita vertus, yra kiti, ypatingai erzinantys niuansai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, norint nepamesti ratų (ar mašinos). Pirmas – „gulintys policininkai“. Jų daug ir jų nesimato. Būkite akylūs, nes mums teko daug kartų pasijausti kaip kaubojų varžybose. Kitas dalykas – blogi vairuotojų įpročiai. Jie beveik niekada nerodo posūkio signalo, kerta viską įstrižai, važiuoja kelio viduriu, net jei yra dvi kelio juostos arba tiesiog važiuoja priešinga puse šalia kelio. Žinoma, iki Indijos jiems labai toli, bet budrumas Jordanijoje tikrai praverčia. Taip pat, Jūs nuolatos būsite stabdomi kelių policijos arba kareivių. Nepanikuokite, jie dažniausiai norės į Jus tik pažiūrėti.
Amanas
Neužsilikite sostinėje daugiau nei vieną dieną. Ji turi nuostabią Citadelę, iš kurios atsiveria vaizdas į iš smėlio sulipdytą miestą ir senovinį Amfiteatrą. Iš esmės – tai viskas. Pailsėkite, vakare nueikite vakarienės, išsikeiskite pinigų, išgerkite šviežiai spaustų sulčių, išsimiegokite ir išvažiuokite.
Petra
Petra yra nuostabi. Visgi, kaip visos nuostabios ir lengvai pasiekiamos vietos, ji yra perpildyta turistų. Bet ar galima tuo stebėtis? Milijonais metų besiformuojantys kanjonai, nuglostyti upių, nušlifuoti vėjų ir papuošti rankų darbo architektūriniais stebuklais yra adekvati priežastis būti pagrindiniu traukos centru Jordanijoje. Gamta šiose sienose išreiškė savo meninį potencialą, o žmonės tą pradėjo vertinti šimtmečiais prieš Kristų, taip suformuodami plačią istorijos ir kultūros panoramą.
Vien dėl savo mastelio ir kepinančios saulės, Petra nėra lengvai apeinama vieta. Čia savo kailiu patiri vandens ir pavėsio svarbą. Gera žinia silpnesniems arba tingesniems turistams yra ta, kad pagrindinės vietos gali būti aplankytos, sėdint karietoje arba jojant (arkliu, kupranugariu arba asiliuku). Gamta, architektūra, gyvūnai, karietos ir „Karibų piratus“ primenantys vietiniai yra viskas, ko trokšta Jūsų akys ir objektyvai.
Mėnulio Slėnis
Atvažiuosite ten, kur keliai pasibaigia ir prasideda aukštomis uolomis išdabinti smėliai. Jie vingiuoja, kyla, dulka, kartais pavirsta į spalvotas kopas, dažnai ilsisi ant uolų viršūnių ir laukia, kol vėjai vėl įsiviešpataus. Nuo Wadi Rum kaimo jus pasiims visureigiais ir apgyvendins kilimais apvyniotuose karkasiniuose nameliuose. Nesvarbu, kurioje stovyklavietėje pasiliksite – principas tas pats: norint pamatyti, ką siūlo slėnis, jums reikės užsisakyti turą – ypatingai vasaros metu, kai karštis pasiekia savo apogėjų. Šešių valandų turas yra tai, ko užtenka. Pamatysite visus Mėnulio Slėnio ypatumus: tarpeklius, kanjonus, kopas, uolose susiformavusias arkas, neapsakomų formų uolienas, senovinius raštus bei pajodinėsite kupranugariais.
Tuo tarpu, jei turite daug laiko ir esate ekstremalių dalykų mėgėjas, egzistuoja galimybė daryti viską savarankiškai – slėnyje yra pastatytos specialiai žygeiviams skirtos poilsiavietės, į kurias galite patekti atvykę patys. Tikiu, įspūdis liks visam gyvenimui.
Raudonoji jūra
Geriausias apžvalgos taškas Jordanijoje yra Raudonosios jūros pakrantė. Taip sakau ne dėl įspūdingo grožio vaizdinių ar į tolumas besiplečiančių panoramų, bet dėl to, kad kaimyninės šalys ir netgi kaimyninis kontinentas iš čia yra matomi plika akimi. Niekada nebuvau apsupta Saudo Arabijos, Izraelio ir Egipto vienu metu. Niekada prieš tai nemačiau Pietų Sinajaus iš Arabijos pusiasalio. Dėl šios priežasties Raudonoji jūra žavi ne tiek savo įspūdingais paplūdimiais (nes jie tikrai tokie nėra), bet, būtent, įdomia savo vieta. Be to, tai yra puiki vieta atsigaivinti, grįžtant iš dykumų.
Negyvoji jūra
Negyvoji jūra, arba kitaip sakant – sūraus tirpalo ežeras – miršta. Kaip bebūtų ironiška taip sakyti, bet apsilankykite prie Negyvosios Jūros prieš tai, kol ji nenumirė dar labiau. Šis, žemiausiame žemės taške esantis ežeras neturi sau analogų. Nors jis yra 420 metrų žemiau vandenyno lygio, jo įduba neprisipildo vandens, dėl to, kad vanduo išgaruoja greičiau nei pasisemia iš Jordano upės.
Negyvosios jūros lygis kasmet nukrenta maždaug 100 centimetrų ir tam įtakos turi ne tik anksčiau minėtas natūralus vandens išgaravimas, bet ir žmogaus veiksniai. Negyvosios jūros druskų nauda grožiui ir sveikatai buvo žinoma dar nuo Kleopatros laikų, su laiku tai išvystė didelę šių išteklių pramonę, kuri užgrobė visą ežero pietinę dalį. Kita priežastis yra ta, kad į ežerą suplaukianti Jordano upė yra naudojama ūkiui, pramonei bei buitiniais tikslais, kas sparčiai ją nusausina. Negyvoji Jūra neturėtų visiškai dingti, nes kada nors druskos koncentracija bus tiesiog per didelė, kad vanduo sugebėtų išgaruoti. Vis dėlto ją maitinanti upė yra kritinėje būklėje ir tiek dėl geografinių, tiek dėl geopolitinių priežasčių, kol kas nesimato prošvaistės, kad situacija pagerės.
Apibendrinus, Negyvoji Jūra yra nuolat besikeičiantis fenomenas. Apsilankymas prie jos, plūduriavimas jos unikalioje cheminėje mišrainėje ir tepliojimasis jos resursais gali žymiai pasikeisti metams bėgant, todėl nepraleiskite progos. Daugelis pliažų yra privatizuoti, todėl patarčiau rinktis viešbutį, kuris siūlo nemokamą priėjimą prie jūros, arba eiti į viešuosius pliažus, kurie nėra nemokami, bet yra pigesni už privačius (20JD ~25 Eur).
Dana
Atvažiavę į Danos kaimą, atrasite ramybę, akmens namų estetiką, neapsakomą slėnio panoramą, vietinių draugiškumą. Šiame kaime yra vos keletas vietinių ir pilni viešbučiai entuziastingų keliautojų. Tiesa, viešbučių yra tik pora ir jie, nors ir painūs tarsi labirintai, yra nedideli. Danos kaimas sugeba išlaikyti jaukumą, tuo pačiu būnant nenuspėjamu. Čia verda susibūrusių keliautojų planai, čia naujose pažintyse atsiveria širdys, čia poilsis tampa nuotykiu, o nuotykis – poilsiu. Danos viešbučių terasos pripildytos kalbų, juoko ir flirto, jose kvepia kaljano dūmai ir skamba būgnai, akomponuojami dainų. Kaip sakė vietinis, prieš uždainuojant, – dešimt procentų dainų yra apie meilę, o kiti devyniasdešimt – apie sudužusias širdis. Čia širdys dūžta ir atgimsta stebint saulėlydžius, o po jų, žvaigždžių persisotinusį dangų.
Ryte ateina ramybė. Keliautojai nusileidžia nuo kalno į slėnį, pasiryžę tverti kaitrą ir sausrą. Žinomą, kiekvienam pagal galią ir ryžtą. Ištvermingiausi gali keliauti iki pat Petros. Tingiausi gali pasilikti viršuje ir bandyti slėnį išstudijuoti iš skirtingų perspektyvų. Arba nebandyti.
Vadi Mudžibas
Norintiems nuotykių, savęs išbandymo kovojant su vandens stichija, ar šiaip neįprasto atsigaivinimo nuo jordaniškų karščių, siūlau apsilankymą Vadi Mudžibe. Ypatingu grožiu pasižymintį tarpeklį reitinguoju antra vieta Jordanijoje. Vadi Mudžibas pagal galimybę nustebinti, nusileidžia tik dykumai. Prieš ten patenkant, sunku net įsivaizduoti, ką konkrečiai reiškia patarimai nieko vertingo su savimi neimti. Ar reikės bristi vandeniu? Ar bus kur nors krioklys? O gal vertėtų paimti kamerą ir tiesiog įdėti ją į maišelį? Ką gi, galiu pasakyti, kad mano vandeniui atsparus maišelis neišlaikė ir pririnko tiek vandens, kad turint kamerą, ji tikrai neišgyventų. Vienintelis būdas iš ten parsinešti vaizdinių atsiminimų yra sportinės, vandens nepraleidžiančios kameros, arba visiškai neperšlampami telefonai.
Kitu atveju, galiu jums pažadėti, kad atsiminimų parsinešite tiek savo širdyse, tiek, jei ne mėlynių, tai bent adrenalinu persmelktame kūne. Nenorėčiau sugadinti staigmenos, jei kada nors ten nukaktumėte, vis dėlto galiu pasakyti, kad bridimas vandeniu yra labai sušvelninta versija to, ką ten patirsite. Jei turite baimę vandeniui, Vadi Mudžibas yra puiki vieta tai baimei nugalėti. Jei visgi, vandens nebijote, o plaukti, kopti ar karstytis jums nėra problema, nesijaudinkite, nuotykio šioje vietoje tikrai nepritrūks. Be to, šis tarpeklis yra pasiekiamas iš priešingos pusės. Įveikdami „Malaki taką“ („Malaqi Trail“- ang.k.) arba „Kalnų ožių taką“ („Ibex Trail“ – ang.k.) galite užtrukti nuo trijų iki aštuonių valandų.
Žmonės
Vienas didžiausių Jordanijos privalumų yra tai, kad ši šalis yra viena taikingiausių ir atviriausių Arabijos pusiasalyje. Merginos čia nebūtinai dėvi hidžabus, o juos dėvėdamos, kartais suderina su stilingais akiniais ar beisbolo kepuraitėmis. Burkos nėra dažnos, bet šiais visiškai kūną uždengiančiais apdarais merginas galima pamatyti ir už automobilio vairo. Vyrai čia santūresni nei kitose arabų šalyse, bet tik šiek tiek. Jie mėgsta susipažinti, pasigirti turtais ir užaugintų vaikų skaičiumi. Kartais pasigiria, kad turi tik vieną žmoną. Bet moterims reikėtų būti atidesnėms su beduinų vaikinais, kurie atrodo kaip Karibų piratai – jie dažnai būna apgavikai ir suvilioja merginas dėl jų pinigų. Visgi, vienas Jordanijos vyrų bruožas yra tikrai žavingas. Daugelis jų yra muzikalūs. Tikriausiai visi vyrai moka dainuoti ir daugelis groja skirtingais instrumentais.
Keliautojų atsakomybė
Būti Jordanijoje turistais reiškia, kad visi jus priims kaip svečius ir visur būsite pasitinkami atviromis rankomis. Visgi, vienas įvykis mūsų kelionėje paliko be galo kartų prieskonį. Pasirodo, Jordanija yra ne išimtis tarp šalių, kuriose moderni vergystė yra plačiai paplitusi. Žmonės yra samdomi darbams iš Afrikos ar Azijos šalių, jiems yra sudarytos ypač sunkios darbo sąlygos, nesilaikoma sutarčių, nemokama laiku pinigų (nekalbu apie viršvalandžius) ir jų pasai yra konfiskuojami. Taip atsitiko dvidešimtmetei merginai iš Ugandos, kurią sutikome populiariame viešbutyje Danoje. Ji dirba metus be išeiginių ir neturi pakankamai pinigų iš ten išvažiuoti. Be to, jos pasas konfiskuotas darbdavių. Ji yra ne pirma mergina dirbanti tokiomis sąlygomis, ir tikrai ne paskutinė. Labiau pasidomėjus, išsiaiškinome, kad užfiksuotos modernios vergystės atvejų skaičius Jordanijoje siekia septyniolika tūkstančių.
Dažniausiai tai yra moterys iš Filipinų, Bangladešo, Šri Lankos ir Ugandos, atvažiavusios dirbti kambarinėmis. Mes, turistai, turime daug daugiau galimybių pastebėti galimus vergystės atvejus nei kiti, nes turime progos su tuo susidurti tiesiogiai. Tai gali būti merginos, klojančios mums lovas arba nešiojančios mums arbatas. Nebūkite akli pavargusiems veidams, pastebėkite dirbančias užsienietes, pabendraukite su jomis (ar jais) ir galbūt jums teks prisidėti prie kieno nors gyvenimo išgelbėjimo.
Būvimas keliautoju (ar turistu) priduoda mums daug atsakomybės. Turime išmokti ne tik imti, bet ir duoti, nesvarbu, kur keliaujame. Todėl, susidūrus su modernia vergyste ar kitokiais neteisėtais atvejais, skatinu kreiptis į atsakingas institucijas (organizacijų sąrašas ČIA).
