Šiek tiek istorijos
Mėlynąja vėliava kasmet apdovanojami paplūdimiai, atitinkantys Ekologinio švietimo fondo nustatytus 33 kriterijus. Pagrindiniai kriterijai – teritorija, informacija, vandens švarumas, saugumas visai ekosistemai.
Ekologinė programa Mėlynoji vėliava buvo įkurta 1985 m. Prancūzijoje. Jau po dvejų metų ji išpopuliarėjo visoje Europoje.
Žmonės ėmė su malonumu lankytis Mėlynąja vėliava pažymėtuose paplūdimiuose, o miestų valdžios kartu su paplūdimiuose esančiais viešbučiais ir kt. įstaigomis ėmė aktyviai dalyvauti šioje veikloje. 2001 m. europietiška programa virto tarptautine, pirmą kartą į ją buvo įtraukta ir Pietų Amerika.
Teisė į Mėlynąją vėliavą
Mėlynąja vėliava pažymėtas paplūdimys tampa labai populiarus tarp turistų. Jame visada yra tualetų, geriamojo vandens, gelbėtojų postas ir pirmosios pagalbos punktas. Paplūdimiai reguliariai tvarkomi, į juos draudžiama vestis naminius gyvūnus, neleidžiama garsiai klausytis muzikos, draudžiamas aplinką teršiantis transportas, pavyzdžiui, mopedai. Tokie pliažai priklauso vietos savivaldai arba yra privatūs, įėjimas į juos nemokamas arba kainuoja ne daugiau nei 30 dolerių. Įvairios papildomos paslaugos įkainotos padoriomis sumomis.
Mėlynoji vėliava skiriama sezonui, bet jei pažeidžiamas nors vienas kriterijus, ją gali atšaukti. Pavyzdžiui, po audros paplūdimį tvarkantys darbuotojai turi iš pradžių pašalinti visus audros padarinius ir tik tada iškelti vėliavą.
Vandens švarumas
Paplūdimių, pretenduojančių į Mėlynąją vėliavą, vandens vertinimo kriterijus sudarė Ekologinio švietimo fondas. Pagal juos privaloma speciali laboratorija.
Vandens mėginys imamas iš 30 cm gylio, kelias dienas tikrinamas, o jei viskas gerai, patikrinimas kartojamas po 31 dienos.
Vandenyje neturi būti žmogaus pramoninės veiklos sukeltų teršalų, taip pat – elementų, kurie gali užteršti srovę ar vandens šaltinį.
Kur Turkijoje daugiausia Mėlynųjų vėliavų
Turkija prisijungė prie programos 1994 m. ir gavo 12 vėliavų. Jau 2002 m. šalyje buvo 140 Mėlynąja vėliava pažymėtų paplūdimių, daugelis išlaikė šį statusą iki šiol.
Šiuo požiūriu geriausias Turkijos regionas yra Antalija, išsidėstęs Viduržemio jūros pakrantėje. Kartu su kaimyniniu Muglos regionu Antalija įeina į vadinamąją Turkijos Rivjerą, į kurią suplaukia praktiškai pusė viso šalies turistų srauto. Kaip buvo galima numanyti, šie regionai gavo didžiausią skaičių Mėlynųjų vėliavų 2018 m. – apie 200 paplūdimių Antalijoje ir 100 Mugloje.
Ir nors Ispanijoje paplūdimių su Mėlynosiomis vėliavomis daugiau nei kitose šalyse, būtent Antalijos regione jų koncentracija didžiausia.
Mėlynosios vėliavos Viduržemio jūros pakrantėje
Antalija laikoma dar jaunu kurortu, bet 1994 m. keturiems viešbučiams pirmą kartą buvo skirta Mėlynoji vėliava, į kurią teisę visi viešbučiai išsaugojo iki šiol.
Pastaraisiais metais Antalijos paplūdimiuose Mėlynųjų vėliavų tik daugėja. Atsirado naujų laimėtojų, pirmą kartą gavusių apdovanojimą 2018 m.
Beveik visi garsieji Antalijos Konyaalti rajono paplūdimiai apdovanoti Mėlynąja vėliava. Pagal fondo reikalavimus, jie pritaikyti neįgaliųjų vežimėliams – nutiesti specialiai tam skirti takai praktiškai iki pat jūros.
Konyaalti rajone yra ir dar vienas Mėlynąja vėliava pažymėtas visuomeninis paplūdimys – „Antalya Metropolitan Municipality“ moterų paplūdimys. Tam tikru laiku jis būna atidarytas tik moterims. Ši naujovė atsirado 2014 m., iki šiol dėl jos verda karšti ginčai.
Neseniai apdovanojimus ėmė gauti ir Muratpasos rajono paplūdimiai. Jie išskirtini tuo, kad yra išsidėstę ant uolų, o prie vandens veda mediniai takai.
2018 m. Mėlynąją vėliavą vėl gavo turistų mėgstamas smėlėtas Laros paplūdimys. Šį sezoną jam iškilti padėjo mažiausiai 14 liukso klasės viešbučių. Smėlis čia susimaišęs su mažomis kriauklelėmis ir nelimpa prie kūno, o tai vertina dauguma poilsiautojų.
Šalimais Laros paplūdimio esantys Beleko zonos paplūdimiai irgi apdovanoti Mėlynosiomis vėliavomis. Išsiskiria Seriko kaimo teritorija – čia Mėlynąją vėliavą kelia daugiau nei 40 viešbučių.
Vėliavomis apdovanotų prieplaukų yra Sidėje ir Alanijoje, kur yra garsusis Kleopatros paplūdimys (anot legendos, smėlio jam atvežė iš Nilo pakrantės).
Antalijoje apdovanoti ir dar keli garsių kurortų paplūdimiai. Iš esmės praktiškai visa Viduržemio jūros pakrantė Turkijoje – paplūdimiai su Mėlynosiomis vėliavomis.
Mėlynosios vėliavos Egėjo jūros pakrantėje
Antroji Turkijos Rivjeros dalis – Muglos regionas skalaujamas dviejų – Viduržemio ir Egėjo – jūrų, kuriose yra daugybė įlankų. Paplūdimiai čia smėlėti arba smėlio su žvyru. Pagal vėliavų skaičių lyderiauja Bodrumas su smėlio paplūdimiais palei Egėjo jūrą. Čia – daugiau nei 50 viešbučių, turinčių teisę į Mėlynąją vėliavą, ir keli visuomeniniai paplūdimiai. Ne šiaip sau ten viešbučius stato „Hilton“, „Kempinski“ ir „Swissotel“.
Antras garsus regiono kurortas – Marmaris yra praktiškai dviejų jūrų sandūroje. Čia Mėlynųjų vėliavų mažiau – apie 20.
Dar vienas garsus Egėjo jūros kurortas – Izmiras, kuris 2018 m. gavo 52 Mėlynąsias vėliavas.
Juodoji jūra ir Marmuro jūra
Šis regionas mažiau populiarus tarp turistų. Marmuro jūra laikoma ne itin tinkama poilsiui dėl didelių bangų, o Juodoji jūra daugeliu kriterijų nusileidžia Viduržemio jūrai.
Praktiškai visi Mėlynąsias vėliavas turintys paplūdimiai yra visuomeniniai. Išimtis – Samsuno regionas Turkijos rytinėje dalyje, kur vienintelį paplūdimį su Mėlynąja vėliava turi „Sheraton“ viešbutis.
Juodosios jūros pakrantėje populiariausias – Samsuno regionas su aštuoniais Mėlynąją vėliavą turinčiais paplūdimiais, ir Ordu regionas su penkiais tokiais paplūdimiais.
Garsiausias ir Marmuro, ir Juodosios jūros skalaujamas miestas – Stambulas 2018 m. gavo dvi Mėlynąsias vėliavas. Tiesa, ne už paplūdimius, o už prieplaukas.
Vano ežeras
Turkija turi ir vienintelį paplūdimį ne pajūryje, apdovanotą Mėlynąja vėliava. Šis paplūdimys yra Vano provincijoje, Vano ežero pakrantėje. Tai – didžiausias pasaulyje sodos ežeras, jo skersmuo vietomis yra iki 119 km.
Unikali ežero sudėtis žmonijai žinoma ne vieną tūkstantmetį, prie ežero visada gyveno žmonės. Pirmą apdovanojimą šis paplūdimys gavo 2016 m., nuo tada išlaiko teisę į jį.
Siekiant pritraukti turistų, nedidelėje ežero salelėje buvo atstatyta armėniška bažnyčia, pradėjo plaukioti keltas.
