Baganas. Žymusis Mianmaro šventyklų miestas, kuriame nuo aušros iki sutemų netyla fotoaparatų spragsėjimai ir sužavėjimo šūksniai, bei kasdien plūsta naujos turistų minios. Ir vis dėlto Baganas man liko nebylus. Žiūrėjau į unikalų peizažą ir nejutau nieko. Gal dėl to, kad Azijoje jau mačiau per daug šventyklų, gal tiesiog persisotinau keliavimo, o gal tą dieną išlipau ne ta koja iš lovos.
© Shutterstock

Keliavimą paprastai apibrėžia iš nuotraukų žvelgiantys besišypsantys veidai, pasakojimai asmeniniuose tinklaraščiuose ir tvirtinimai, kaip smagu yra keliauti. Juk smagu, ar ne? Tačiau niekas nepasakoja apie dienas, kai norėjosi tiesiog gulėti nakvynės namų lovoje, valgyti traškučius ir žiūrėti filmus. Tiesa, reikėtų pridurti, kad šiame tekste kalbu apie ilgai trunkantį keliavimą, kuris tęsiasi bent keletą savaičių.

Vos pradėjus keliauti, išgyveni medaus mėnesio fazę, kai žavi kiekvienas naujas sutiktas žmogus ir visi išgyvenimai įsirašo į atmintį itin ryškiai. Vėliau keliavimas tampa egzotiška kasdienybe, kurioje būna nuotaikų svyravimų, dienų, kai visi aplink užknisa ir, kai už viską pasaulyje labiau norėtųsi mamos kugelio, o ne Azijoje paplitusių ryžių.

Bagane mane užplūdo keistas kaltės jausmas, tartum kažką praleidžiu neprisidėdamas prie kolektyvinių ditirambų šiai vietai. Socialiniai tinklai mus išmokė transliuoti tik pozityvią informaciją ir nuolatos pabrėžti, kokie tobuli mūsų gyvenimai. Tačiau ten nėra vietos kasdienybei, su jos nuopoliais ir pakilimais, neplauta galva bei rūškanu veidu. O ypač, kai kalba eina apie keliavimą, kuris daugumai žmonių asocijuojasi su gražiomis vietomis, laisve ir poilsiu.

Neretai vietiniai Azijoje, neturėdami kitų koncepcijų, vakariečių keliavimą po jų šalį vadina atostogomis. Tačiau, kai savaitė po savaitės turi planuoti savo maršrutą, ieškoti, ką nuveikti atvykus į naują vietą, dėliotis autobusų grafikus, kratytis ilgas valandas nekondicionuojamais traukiniais, bandyti perkąsti taksistų melą, kai tave nori apmokestinti dvigubai, ieškoti, kur pavalgyti, išskalbti rūbus, pasidaryti naują vizą ir sutvarkyti dar tūkstantį reikalų – supranti, kad toks keliavimas jau nebetelpa į atostogų kategoriją.

Kartais aš tiesiog pavargstu nuo keliavimo ir noriu apstaugti kiekvieną man ką nors parduoti bandantį vietinį. Kartais skaičiuoju mintyse iki dešimt, kad nepradėčiau rėkti tiesiog gatvėje, kaip viskas užknisa. Tačiau tokios dienos praeina, vidinis balansas sugrįžta ir vėl prisimenu visas priežastis, kodėl nusidanginau už jūrų, marių.

Yra miestų, kur turistai pabūna porą dienų ir traukia toliau. Jei jaučiu, kad atėjo laikas, pasilieku ten savaitei, nes norisi pailsėti nuo keliautojiškos rutinos, paskaityti knygą ar tiesiog nieko neveikti. Būna dienų, kai nepatiriu jokių nuotykių ir į lauką net nosies neiškišu, nors nemažai žmonių galvoja, kad, jei jau išvažiavai į užsienį, tai kiekvieną dieną tu kopi į kalnus, atrandi laukinius paplūdimius ar mažų mažiausiai paragauji gyvatės mėsos.

Tiesa, kartais žvelgdamas į nakvynės namuose išmaniuosius telefonus ir kompiuterius užgulusius vakariečius, susimąstau, ar jiems dabar viena iš tų dienų, kai niekur nesinori eiti, ar jie tiesiog priklausomi nuo interneto. Nesiimu spręsti.

Esu sutikęs ne vieną keliautoją, kuris savo kasdienybę paįvairina kino seansu, viešnage į vakarietiškas greito maisto užkandines ar viešbučiu su baseinu. Kartais net ir „McDonald’s“ kvepia namais. Keliaujant Azijoje lengva pasiilgti gimtosios žemės, kur nereikia ant kiekvieno kampo derėtis, kur nepažįstami žmonės tavęs nefotografuoja gatvėse, nes tu baltas, ir kur turi savo lovą ar bent jau pažįstamą pardavėją prekybos centre, kuriai gali slapta mirktelėti.

Kai prieš porą metų gyvenau Indijoje, vos ne kiekvieną trečiadienį eidavau į „KFC“, kurį Lietuvoje šiaip jau aplenkiu. Pavargus nuo vietinių karių ir įvairiausių skonių bei prieskonių, norėdavosi kažko, kas pažįstama ir neatneš jokių netikėtumų.

Tačiau „Facebook“, ko gero, galima atrasti galybę Indijoje keliaujančių vakariečių nuotraukų, kuriose jie valgo rankomis, ragauja egzotiškus patiekalus ir šypsosi, šypsosi, šypsosi. Įrašų apie „KFC“ dažnai neišvysi. Reikėtų pridurti, kad esu vienas iš tų, kurie mėgsta indišką maistą, tačiau į gimtinės patiekalus irgi nespjaunu. Net ir Europoje, kuri artima ir pažįstama, esu išgyvenęs ne vieną maisto krizę. Per pusmetį praleistą Kroatijoje, kurios virtuvė nėra kardinaliai skirtinga nuo lietuviškos, spėjau tūkstantį kartų pasiilgti paprastų bulvinių blynų.

Visi jausmai yra teisingi. Jei išaušo diena, kai nesinori niekur eiti – ir nereikia. Svarbiausia, išmokti nustoti sprausti save į mažą dėžutę, kurios sienos sukaltos iš mums svetimų suvokimų. Kartais vietoje dirbtinai išspaustos šypsenos socialiniams tinklams nuo Eifelio bokšto, geriau tiesiog prisiminti, kad gyvenimo kokybė nuo „Patinka“ skaičiaus nepadidėja.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvių atostogos Indonezijoje vos nesibaigė tragiškai: norėjome, kad ta naktis kuo greičiau baigtųsi (14)

Esame iš Klaipėdos ir kiekvieną vasarą keliaujame po Azijos salas. Taip jau sutapo, kad šiais...

Filipinai – šalis, kurioje kalbėti apie moteris reikia atsargiai (21)

Filipinai – tai balta varna tarp ryškiaveidžių Azijos valstybių. Vienintelė šalis katalikė...

Gruzijoje atostogavusią lietuvę sužavėjo visiškai kitokia „viskas įskaičiuota“ forma (80)

Sakartvelas , arba Gruzija , – tikras keliautojų rojus. „Tai, ką girdite apie Sakartvelą –...

Kitokia Turkija: kur atostogauja vietiniai ir ką veikti ieškantiems naujų potyrių? (8)

Pamažu trumpėjančios dienos primena, kad vasara Lietuvoje tęsis nebeilgai, tad norintiems ir...

Mitais apipintas Iranas: suvaržymų iranietės jaučia mažiau nei lietuvės (55)

Kai kurioms šalims jų vardas – tarsi prakeiksmas. Gali būti seniai pasibaigę civiliniai...

Top naujienos

Artimiesiems – šokas: vyrą po medikų vizito namuose rado ištiktą insulto (9)

Insultas, bet atvykote pavėluotai – tokius žodžius išgirdo sesuo, atvežusi savo brolį į...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (518)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Apmokestino fotosesijas Palangos botanikos parke (17)

Jeigu rengiatės Palangos botanikos parke rengti vestuvinę fotosesiją, pasiruoškite papildomus 60...

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (362)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (262)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (17)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Apie Vėlyvio akibrokštą bažnyčioje pasisakė ir Liudvikas Andriulis: „trolinti“ reikia ir galima stipresnius už save, ne silpnesnius (234)

Režisierius Emilis Vėlyvis kartu su projekto „Zero Live Show“ aktorių komanda per Žolinę...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (221)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Vasariška šiluma dar džiaugsimės ir kitą savaitę, tik dažnesni bus trumpi lietūs (2)

Vasariški orai iš Lietuvos dar nesitraukia ir žada toliau džiuginti šiluma. Tiesa, dažnesni bus...

Lietuvos triatlono taurės etapas Veisiejuose

Į antrą sezono pusę persiritusi Lietuvos triatlono taurė triatlonininkų bendruomenę šį...