Už pervežimą, keltus, paviršinį nardymą, vairuotojo paslaugas, dvejus pietus ir nakvynę su pusryčiais sumokame lygiai 100 Eur žmogui. Realiai daugiau per dvi dienas beveik ir neišleidžiame, o ir rūpesčių dviem dienoms – jokių. Sėdi ir važiuoji pagal suderintą planą. Tiesa gauname nuostabų vairuotoją, kuris laisvai galėtų dirbti fotografu, tad lazdos asmenukėms neišsitraukiame. Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad saviškę sulaužėme dar Džogjakartoje, tad jo paslaugos tapo itin vertingos.
Nuo Balio iki Nusa Penidos plaukiame kiek mažiau nei valandą. Vos atplaukus pasitinka visa minia vietinių nuomojančių motorolerius. Labai didelė dalis atvykstančių turistų nuomojasi motorolerį ir patys keliauja po salą, tačiau mes jau iš anksto apsisprendėme samdyti vairuotoją.
Tam turėjome kelias priežastis:
1. Keliai čia itin prasti, daug žvyro, daug stačių nuokalnių ir įkalnių, tad net ir sėdint automobilyje jautėmės taip kratomi tarsi plauktume per didžiules bangas.
2. Objektus ganėtinai sunku surasti – ne vienas motorolerio vairuotojas klausė mūsų vairuotojo, į kurią pusę važiuoti.
3. Greitis. Turėjome vos dvi dienas, į kurias ir taip įėjo kelionė pirmyn bei atgal, tad tai pasirodė greičiausias būdas apžiūrėti maksimaliai daug.
4. Subjektyvus sprendimas – nepatyrimas važinėjant motoroleriu. Taip, tai nėra sunku ir taip – teko tai bandyti, tačiau vis dėlto nesijaučiame labai komfortiškai.
Prasibrovę pro minią vietinių važiuojame į savo svečių namus. Įsikuriame ir grįžtame į prieplauką. Čia mūsų laukia paviršinis nardymas. Sėdame į laivą ir plaukiame į 3 nardymo vietas. Bangos tikrai didelės, tad dar plaukdami laive tapome kiaurai šlapi. Vanduo šaltas ir nors karšta – pradedame beveik drebėti. Po mumis 10 metrų gylis, aplink bangos ir visa tai neatrodo labai smagu. Visa pramoga tęsiasi 2 valandas, per tą laiką susergame lengva jūros liga (na kitiems pasisekė prasčiau – pasiplaukiojus tekdavo skrandžio turinį palikti maišelyje).
Savo turą Nusa Penidoje pradedame nuo „Angel’s Billabong“ – tai tarp uolų susiformavęs žalsvai melsvas vandens baseinas. Ankščiau jame buvo leidžiama maudytis, tačiau panašu, kad neseniai viskas buvo aptverta ir saugumo sumetimais uždrausta tai daryti.
Visai netoliese (tiesiog paėjus pėsčiomis) yra ir kitas lankytinas objektas – Broken paplūdimio. Turistams čia sukaltas „ožys“ ant kurio užlipus galima padaryti puikią nuotrauką iš viršaus. Čia vanduo jau visiškai žydras. Beje, kaip tik čia netikėtai pavyko pamatyti ir įlankoje plaukiojančią rajų šeimyną.
Sėdame į mašiną ir judame link pagrindinės salos įžymybės – Tiranozauro formos uolos Kelingking paplūdimyje. Būtent tai ir buvo pirminis impulsas susiorganizuoti kelionę į Nusa Penidą. Stovint viršuje ir žiūrint į šią uolą tikrai lengvai gali pamatyti dinozaurą.
Baigę turą vakarinėje Nusa Penida salos pusėje grįžtame į svečių namus. Persirengiame ir keliaujame ieškoti vietos vakarienei. Nors žemėlapiuose mūsų miestelis atrodo visai didelis, tačiau realybė visai kitokia. Tai veikiau kaimelis. Vakarienei labai didelio pasirinkimo nėra ir sprendžiant iš kelių centre esančių sausakimšų kavinių – kiti turistai taip pat nieko daugiau nerado.
Nusprendžiame eiti arčiau vandens, ir ant vandenyno kranto randame kelis barus. Čia kaip ir Balyje daugybė šunų, tad vakaro draugo ilgai laukti nereikėjo. Vos kelių mėnesių šunytę pavadinam „Nusa Penida“ ir pradedam vakaroti žvelgdami į priešais mus esantį Balio Agungo ugnikalnį. Nejučia pagalvojame, kad jei jis išsiveržtų stipriau nei tai daro vos ne kas savaitę – cunamio banga greičiausiai pasiektų ir mus.
Su Agungu turime nesuvestų sąskaitų. Prieš porą metų turėjome išskristi į Balį, tačiau dėl ypatingai aukšto išsiveržimo piko būtent kelionės dieną mūsų avialinijos pasiūlė susigrąžinti pinigus, nes skrydis veikiausiai neįvyks. Taigi gulėdami ant gultų priešais Agungą džiaugiames galėdami būti čia.
Ugnikalnis dabar išsiveržia kone kiekvieną savaitę, tačiau prie išsiveržimų jau visi priprato. Skrydžiai nebeatšaukiami arba atšaukiami vos kelioms valandoms per patį piką. Vietiniai taip pat nebekreipia dėmesio, tik dar kartais stebisi pelenų lietumi po išsiveržimo.
Atsikėlę anksti ryte, papusryčiaujame ir tęsiame savo kelionę po Nusa Penidos salą. Šį kartą judame į rytinę salos pusę. Turą pradedame nuo Atuh paplūdimio. Čia pat nusileidę laipteliais (kepinant saulei tai nebuvo pati lengviausia užduotis) atsiduriame paplūdimyje ir turime progą šiek tiek pasimaudyti.
Ilgai neužtrunkame ir pajudame į kitą objektą – Tūkstančio salą. Čia taip pat yra galimybę įsilipti į medžiuose pastatytus namelius. Kiek skaitėme vėliau – kai kuriuos iš jų galima išsinuomoti. Jie, žinoma, neturi nei elektros, nei patogumų, bet gamtos mylėtojams ko gero būtų puiki patirtis. Vaizdai iš jų tiesiog pribloškiantys.
Toliau judame į Teletabių kalvas. Nors vairuotojas perspėjo, kad ten nieko ypatingo nepamatysime, vis tik turime dar laiko iki laivo išvykimo atgal į Balį, tad nusprendžiame nuvažiuoti ir ten. Vieta ne itin populiari, tad čia sutinkame vos vieną vienišą motoroleriu keliaujantį turistą. Nusifotografuojame, apsidairome aplinkui – na ir tikrai nieko ypatingo, tad šokame atgal į automobilį.
Prieš grįžtant į Balį dar turime laiko atsipūsti Kirstalų paplūdimyje. Čia žmonių tikrai nemažai. Paplūdimys patogioje vietoje. Iš čia itin lengva pasiekti prieplauką, tad vėliau sutinkame nemažai matytų žmonių jau pačiame laive.
Kelionė Nusa Penidoje baigėsi. Šią nuostabią salą neabejotinai verta įtraukti į kelionę. Nusprendėme neatsisveikinti su Nusa Penida ir kitą kartą sugrįžti į gretimą Nusa Lembongan salą. Vietiniai sako, kad ji taip pat labai graži.
