Jei iki šiol poilsiui su vaikais rinkotės sėslias atostogas, „viskas įskaičiuota“ tipo viešbučius, bet jaučiate, kad jūsų šeima jau yra pasiruošusi išmėginti ką nors įdomesnio, Tailandas – puikus pasirinkimas. Nieko nuostabaus, kad pradinukus ar darželinukus auginantys tėvai ten plūsta iš viso Vakarų pasaulio. Ilgus metus prie turistų poreikių prisitaikyti mėginusi šalis sukūrė beveik idealų egzotikos ir komforto derinį. Tailandas yra ženkliai didesnis nuotykis už mums jau įprastas Turkijos pakrantes, tačiau nekelia beveik jokių papildomų iššūkių.
Nuo balto smėlio paplūdimių iki senovinių miestų, nuo neįžengiamomis džiunglėmis apsuptų kalnų iki Europai svetimo gyvūnijos pasaulio – ši milžiniška pietryčių Azijos valstybė turiningą kelionę pasiūlyti gali patiems įvairiausiems skoniams.
O štai keturios Tailando pamokos vaikams, kurios man pasirodė pačios vertingiausios.
Gyvūnai: pramoga ar gyvybė
Mokytis teisingo požiūrio į gyvūnijos pasaulį reikia toli gražu ne tik vaikams. Augdami Lietuvoje, kur gamtoje nustebinti gali nebent stirnos ir šernai, daugelis buvome pripratinti prie zoologijos sodų ir cirko pasirodymų. Į narvus uždaryti ar keisčiausių triukų išmokyti egzotiški gyvūnai nuo mažumės tapo tiesiog pramoga – neturėdami galimybės gyventi šalia jų, neišmokome žiūrėti į juos kaip į gyvus sutvėrimus, vertus laisvės ir pagarbos.
Kelionės po pasaulį pamažu to moko. Draustiniai, nacionaliniai parkai, kuriuose laukiniai gyvūnai gyvena visiškai laisvi, apsaugoti nuo priešiškų susidūrimų su žmonėmis, atskleidžia tikrąjį gamtos žavesį ir didybę, priversdami bjaurėtis narvais ir kankinimais.
Tailandas suderina abu šiuos pasaulius. Iš vienos pusės, šalyje netrūksta žiaurumo. Negailestingu mušimu ant nugaros nešioti turistus išmokyti drambliai. Raminamųjų vaistų prišerti ir todėl su jais fotografuotis plūstančių smalsuolių nepuolantys tigrai tuščiomis akimis. Siaubingomis sąlygomis laikomi krokodilai, vėžliai, gyvatės, su kuriomis rengiami kasdieniai kovų pasirodymai. Turistų antplūdis paskatino vietinius gyventojus uždarbiauti be skrupulų.
Tačiau tuo pat metu Tailande vis dar egzistuoja laukinė gamta, su kuria gali susidurti keliautojai: tvenkiniuose ir upėse plaukiojantys į krokodilus panašūs dviejų metrų ilgio varanai, medžių viršūnėmis besikarstančios beždžionės, egzotiški paukščiai, driežai, gyvatės, na, ir, žinoma, tropiniuose miškuose pasislėpę tigrai bei drambliai. Nors draustiniuose gyvenančių tigrų šalyje liko vos pora šimtų, o dramblių nuo kadaise klestėjusių 100 tūkst. dėl iškirstų miškų sumažėjo iki tūkstančio, kol kas jie – vis dar ten.
Tailandas suteikia galimybę pasikalbėti su vaikais apie tai, kokią vietą pasaulyje užima gyvūnija ir kodėl gražūs, įdomūs ar gąsdinantys gyvūnai nėra skirti žmogaus pramogai. Šalis leidžia (daug kam – pirmą kartą gyvenime) žavėtis laukine egzotiška gamta per atstumą, į ją nesikišant.
Nesuskaičiuojama dievų gausybė
Tikėjimas – jautrus ir labai asmeniškas klausimas, tačiau manau, jog, linkint vaikams iš tiesų pažinti ir kuo geriau suprasti pasaulį, svarbu sakyti jiems tiesą: pasakoti apie tai, kad egzistuoja daugybė skirtingų religijų, savaip suprantančių dieviškumą ir traktuojančių žmogaus gyvenimą.
Tailandas tokioms diskusijoms – puiki vieta. Nors šalyje dominuojančią padėtį užima budizmas, greta dera induizmas, kinų daoizmas, islamas ir net šiek tiek – krikščionybė. Skirtingų tikėjimų dermė ir jų bendrai formuojama kultūra matoma plika akimi – Budos skulptūras neretai lydi įvairūs induistų dievai, budizmą išpažįstančio karaliaus šventyklas puošia kinų tautinių religijų dievybės.
Tailando miestuose religija yra ryški, spalvinga ir sutinkama kiekviename žingsnyje. Ji leidžia paaiškinti vaikams reikšmingą dalį šalies kultūros, istorijos ir visuomenės formavimosi bei gyvenimo būdo.
Tačiau turbūt didžiausia tokių neįpareigojančių pokalbių greta spalvingų statulų vertybė – tai, jog skirtingų kultūrų pažinimas ugdo vaikų ir suaugusiųjų toleranciją, atvirumą pasauliui. Nepažįstami tikėjimai, neįprastai apsirengę žmonės ar svetimos tradicijos jų nebaugina. Tai, kad pasaulio gyventojai yra skirtingi, jie priima kaip patį natūraliausią dalyką, gerokai labiau stebėdamiesi tuo, iš kur tajai senovėje gavo tiek daug aukso šventykloms išpuošti.
Aštru yra naujasis saldu
Kai ateina laikas pietums, daugelis vaikų – visiški konservatoriai. Tačiau nėra geresnės progos praplėsti mėgstamų skonių racioną, nei kelionės į tolimus kraštus. Kaip ir daugybe kitų atžvilgių, vaikiškiems eksperimentams su maistu Tailandas – labai tinkama vieta. Nors turistų meka beveik kiekviename restorane siūlo mėsainius, picas ir aliejuje virtą vištieną, tačiau atsispirti pagundai rinktis pažįstamus sprendimus – verta.
Vaikai Tailande gali išmokti pažinti ir pamėgti aštrumą. Jis dažniausiai – negąsdinantis, tarsi natūrali sudedamoji skonio dalis. Restorane paprašius, kad patiekalas būtų tik šiek tiek aštrus, kelionės pabaigoje vaikai, tikėtina, jau patys prašys ryškesnio skonio. Bent taip nutiko mums.
Čia taip pat labai paprasta susipažinti su jūros gėrybėmis – šviežiomis, neturinčiomis nieko bendro su Lietuvoje ragautomis. Įprastai visur užsisakomą vištieną ilgainiui pakeis krevetės bei kalmarai. Šiek tiek aštrūs, žinoma.
Patiekalai su anakardžio riešutais, kokosų pieno sriubos, įvairūs kario patiekalai, „sticky rice“, neįtikėtino saldumo vaisiai – visa tai, didelei mano nuostabai, tapo visos šeimos pasirinkimais atostogų metu.
Šimtai, tūkstančiai pinigų
Pinigai jau patys savaime vaikams atveria visai naują pasaulį. Todėl verta jiems jų duoti kuo dažniau. Ne tam, kad palepintumėte – priešingai. Vaikai, kurie neturi savo pinigų ir nesupranta jų vertės, nevertina ir daiktų – jie tiesiog nori visko, ko neturi.
Tuo tarpu, užuot kauliję nupirkti vis naują žaislą, gavę į rankas pluoštelį banknotų, vaikai akimirksniu persimaino. Ima vertinti kainas, lyginti skirtingus daiktus ir rinktis tą, kurio iš tiesų nori. Galiausiai, patys jį įsigiję, į žaislą žiūri visai kitaip: saugo jį be papildomų priminimų, laiko nuosavu, asmeniniu turtu ir vertybe.
Elgtis su pinigais vaikus mokyti galima bet kur, tam nereikia keliauti į kitą pasaulio pusę, tačiau Tailande labai patogu tai, kad dėl milžiniškos infliacijos kainos skaičiuojamos šimtais ir tūkstančiais batų (valiuta, ne avalyne). Neįtikėtina, kokiu greičiu vaikai išmoksta sudėti ir atimti didelius skaičius, kai tai – ne uždaviniai pratybų sąsiuvinyje, bet jiems patinkančių žaislų kainos.
Šios keturios pamokos – toli gražu ne viskas, ko vaikai ir suaugusieji mokosi keliaudami. Kalbos, savarankiškumas, saugus elgesys judriose gatvėse, galiausiai – tiesiog greitas ir tvarkingas daiktų susipakavimas. Kelionės moko mus kiekviename žingsnyje.
Nors svarstydami, ar keliauti su vaikais, ar palikti juos seneliams, tėvai neretai mini, jog mažieji kelionės neatsimins ir tinkamai neįvertins, vis dėlto svarbiausia tikriausiai yra ne tai – po kiekvienos kelionės jūsų vaikai namo grįš pasikeitę. Ir, nors pirmųjų atostogų Tailande detalių jie greičiausiai neprisimins, labai gali būti, kad būtent dėl jų jie užaugs kitokiais, įdomesniais, atviresniais pasauliui žmonėmis.
