Daugiau nei metus Australijoje ketinantys praleisti Elinga ir Kęstutis išvyko pasirengę įvairiems iššūkiams. Jiedu dalinasi pirmaisiais nuotykiais iš žygio tolimajame žemyne, kurio metu pamatyti vaizdai, pasak keliautojų, – atėmė žadą. Taigi, kaip jiems sekėsi per septynias dienas įveikti 135 kilometrus?
© Asmeninio albumo nuotr.

Iš autobuso su Kęstučiu išlipame Dunsborough miestely. Čia mus pasitinka vietinių pora – dulksna ir lietus. Mes dar nežinome, kad jie lydės mus visus 150 km.

Popiet lietus traukiasi, išlenda saulė ir vaivorykštė. Sulig į kuprines traukiasi ir mūsų bliuzonai, išlenda wow aimanos. Pradedame pirmuosius kilometrus, tai – Meelup trasa, jungianti Dunsborough su oficialiu Cape to cape trasos pradžios tašku – švyturiu Naturaliste kyšulyje.

Pametame prastai pažymėtą trasą, oranžinės spalvos gruntu žygiuojame krūmynais. Laviruojame tarp susierzinimo dėl didėjančio atstumo iki jūros ir pasimėgavimo atsitiktinai sutiktomis kengūromis. Šios ir visos, prie kurių dar sustosime stebeilyti ateinančias dienas, ramiai ir smalsiai žiūrės į mus tol, kol bandysime atstumą sumažinti iki poros metrų manydami užsitarnavę jų pasitikėjimą.

Įveikiame vos 7 kilometrus nuolat taisydamiesi per sunkias kuprines, tačiau dejuoti nedrįstame – penkiais nešamais bliuzonais neatsidžiaugsime naktį, o maisto turi užtekti bent 3 dienoms.

Nakčiai įsikuriame po dramatiškais mirtenės (lot. k. melaleuca) medžiais. Nugramzdinusi kojas į baltutėlį smėlį, lėčiausiai gyvenime skutu porą bulvių. Kęstutis iš kuprinės dugno traukia šiaip jau niekuo neypatingus konservus, kurie mums ir gurgiantiems pilvams, pagaminti turistinėje virtuvėlėje tuo metu prilygsta gardžiausioms pasaulio gėrybėms. Verdame pirmą vakarienę visiškoje ramybėje, nes saulei nusileidus skubėti nebėra kur. Svaiginamės žvaigždėmis ir šokoladu. Nuo bangų mus skiria keleto metrų rudų riedulių ruožas. Čia – Rocky Point, ideali vieta stovyklavietei. Ryt, saulei tekant, tai patvirtins bėgiojantis vietinis. „This is a great camping spot, people knew that thousands of years ago,“ (Čia – ideali vieta stovyklavietei, žmonės tai žinojo jau prie tūkstančius metų – liet.) – mostelės pirštu į laužavietę iš apskritimu sukrautų akmenų.

Lietuvių nuotykiai Australijoje: naktys krūmynuose, mirtį nešanti egzotika ir vaiduokliai
© Asmeninio albumo nuotr.

Stebuklai Ausralijos danguje

Keletas minučių po septintos, lendant iš palapinės iš už horizonto lenda saulė. Išsiverdame arbatos, gaunasi čefyras. Raukomės, bet geriame, susipakuojame ir pajudame tolyn.

Kylam, leidžiamės, kaip išganymo laukiam lygumos, o kaip bausmę gaunam kilometrą paplūdimio smėliu. Dar nežinome, kad už poros dienų trasa mus ves 6-8 km minkšto smėlio ruožais stačiais paplūdimiais.

Priešpiet delnais liečiame baltą švyturį šiauriniame nacionalinio parko taške – tai oficialus Cape to Cape žygio startas. Aš pareiškiu nusiteikusi kelyje pamatyti liūtą ir pitoną. Fantazijas apie liūtą neutralizuoja Kęstutis, o sutikti žmonės garantuoja mirtinas gyvates ir driežus. Jie teisūs.
Prasideda trasa, prasideda lietus. Per jo šydą grožimės žandikaulius atvėpinančiais vaizdais. Kelias darosi laukinis – pereina į siaurus pratryptus takelius uolomis tai įneriant į krūmus, tai išneriant į įspūdingas panoramas atveriančias apžvalgos aikšteles.

Pametu vaivorykščių skaičių. Vienos apjuosia jūrą, kitos išdygsta krūmuose, ir visas jas sutriuškina dviguba pilna vaivorykštė. Sisiojame į kelnes į džiaugsmo.

Gertuves tądien (kaip ir kitas dienas) pildomės lietaus vandeniu. Nakčiai įsikuriame už kopos tuštutėliame Smiths paplūdimyje.

Lietuvių nuotykiai Australijoje: naktys krūmynuose, mirtį nešanti egzotika ir vaiduokliai
© Asmeninio albumo nuotr.

Susitikimas su mirtį nešančia egzotika

Pajudam nuo ankstaus ryto. Kęstutis šiandien išmainė sportbačius į sandalus, nes eisim smėlingu paviršiumi. Žygiuoju už jo kai kiek per vėlai pamatau jį dedant koją per mažiau nei sprindį nuo nedidukės gyvatės. Aikteliu balsu ir sustingstu. Kęstutis klausiamai sustoja. Apstulbę žiūrim į gyvatukę, kuri net nekrusteli. Diskutuojame, ar ji apmigusi dėl šalto oro. Galiausiai suvirpina liežuvį, jos galva – deimanto formos. Dingstame.

Popietiniai kilometrai mus apdovanoja rimtesniu driežu, smalsaujam pamatę delno dydžio nudvėsusius vabzdžius, kaip traukinio vagonai eilute judančius pūkuotus vikšrus, paliekame ramybėje visus vorus.
Nenuginčijamu dienos topu tituluojame panoramą nuo Wilyabrup uolų. Čia blenderiu susmulkintos ir sumaišytos visos Cape to Cape trasos gėrybės – jūra, skirtingų spalvų uolos, charakteringi medžiai, krūmynai ir žolynai, lygesnės terasos viršuje ir į riedulius dūžtančios bangos apačioje. Mua!
Tyrinėju netoli palapinės rastas kengūros skeleto liekanas, Kęstutis savo vakariniame rituale – aušina blauzdas vandenyne. Nuo vėjo mus šiąnakt saugos priešakinė kopa, o pagrindinė kopa – iš nugaros. Ilsėkis, Cullen Beach…

Lietuvių nuotykiai Australijoje: naktys krūmynuose, mirtį nešanti egzotika ir vaiduokliai
© Asmeninio albumo nuotr.

Ištroškę pakeleiviai ir merkiantis lietus

Nuo jūros ateina besikeikiantis Kęstutis su permirkusiais sportbačiais – vyrukas nespėjo pabėgti nuo bangos. Prasideda dar viena sandalų diena. Prieiname šaltinį. Į jį įkristi ir sušlapti – eilė man. Taip ir padarau.

Trasai vedant atokiau į krūmus, sutinkame ketveriukę: du britai, vokietis ir italas. Pastarasis demonstruoja į žygį pasiimtą kavinuką ir teigia numirsiantis negavęs kavos, kol kiti trys guodžiasi pametę viskio butelį, bet radę du vyno butelius. Fantazuodami apie gardžią kavą, pasiekę Gracetown miestelį išgeriame alaus. Pasipildome maisto atsargas.
Kelionė nesibaigiančiais krūmynais tęsiasi iki vakaro, kol vakare, užklupti lietaus, skleidžiame palapinę tiesiog ten, kur esam. O esame kažkokioj skersapūtėj…

Esame tikri, kad vėjas palapinės stogo nenunešė, nes girdime ryte jį plaikstantis taip pat garsiai kaip ir vakare ir visą naktį. Nekenčiame šios nakties, bet ūpo turime, nes miegojome pačioje trasos pusiaukelėje – prie Margaret upės. Dar labiau ūpą kelia netoliese veikianti kavinė: kava ir šiltas pyragėlis su mėlynėmis ir grietinėlė, mmmmm, pasaulio pabaiga gali būti dabar.

Imame tolti nuo vandenyno, australiškus krūmynus keičia miškas. Mus pradeda kankinti lietus, ir kankina ilgai mirkydamas kiaurai. Esame pasiryžę pasiekti stovyklavietę, kur leidžiama kurti ugnį.
Tąvakar išdžiūti ir sušilti mums nepavyksta. Laužas nedega – viskas kiaurai permirkę... Valgome vakarienę, o iš medžio mus stebi kailinis gyvūnas didelėmis akimis. Kai pašviečiame žibintuvėliu - jos švyti kaip lazeriai.

Lietuvių nuotykiai Australijoje: naktys krūmynuose, mirtį nešanti egzotika ir vaiduokliai
© Asmeninio albumo nuotr.

Sutiktas vaiduoklis ir gyvenimo pilnatvė

Išsikeliame tikslą nueiti 30 km. Lendame vis gilyn į miškus. Jaučiamės viduryje niekur, atrodo, kad nei gyvos dvasios nėra kelių (ar keliolikos) kilometrų spinduliu. Taip atrodo, kol staiga prasilenkiame su močiute. Šypsosi ir pasisveikina. Kaip ir vakar, kai sutikome ją gyvenvietėje, nutolusioje ~30 km nuo čia, bet einančią vėl į tą pačią pusę.…? Manau, kad sutikome vaiduoklį. Iki pat dabar.

Popiet vėl pasiekiame jūrą. Čia įveikiame varginančius kilometrus brisdami paplūdimio smėliu.
Vakare įsikuriame ir kuriame laužą. Kęstutis apstulbina ištraukdamas folijos, į kurią suvyniojame batatą, svogūną, česnakus ir kepame žarijose. Šildomės. Užverčiame galvas į kaip niekad žvaigždėtą dangų ir ryškų paukščių taką. Šilta, ramu ir gera. Čia, ir aplink, daugiau nieko nėra. Pažiūrėjus, pamanytum, nieko neturim. Bet, va, turim viską, ko reikia…

Lietuvių nuotykiai Australijoje: naktys krūmynuose, mirtį nešanti egzotika ir vaiduokliai
© Asmeninio albumo nuotr.

Mes esame legendos

Ryte horizonte matome tikslą – baltą švyturį Leeuwin kyšulyje. Klampojame paplūdimiais – sako, tai daugiausiai pastangų reikalaujantis trasos ruožas.

Vėl lendame į kvapnius krūmynus, vėl kariamės ant vaizdingų uolų, giliai kvepiame orą į plaučius, jaučiame finišą ir leidžiam džiaugsmui trykšti. Priekyje iš niekur užslenka juodutis debesis. Sakom, kad praslinks šonu, bet žinom, kad ne. Lyja. Lyja lyja lyja. Visus likusius kilometrus.

Pasiekiame švyturį. Šlapi vargani kačiukai. Žliaugiantys. Kliurksinčiais batais. Patys sau nemalonūs. Kyšuly mums moja sausas australas, šnektelim prasilenkdami. „You are Legends,“ (Jūs esate legendos – liet.) – šūkteli nueidamas. Du šlapi surūgę šikniai juokiasi.

Paliečiame baltą švyturį. Čia susitinka du vandenynai – Indijos ir Pietų. Dairomės banginių – ankstoka, dar nematyti. Jie čia migruos už poros mėnesių. O mes čia, du mažyčiai planktoniukai, patys atsiskyrę, o gal pasimetę milžiniškame vandenyne…? Už poros dienų būsime didžiausiame Australijos skruzdėlyne pavadinimu Sydney.

Tie skirtumai ir gąsdina, ir žavi. Svarbiausia, kad žinom, kiek nedaug mums reikia.

FAKTAI

Pūslių: 3 per abu
Švyturių: 3
Gyvačių: 2
Liūtų: 0
Trūkumas: geriamas vanduo
Perteklius: lyjantis vanduo
Sutikta kitų žygeivių: 6
Naudingiausias daiktas: peilis
Nenaudingiausias daiktas: europinės ID kortelės
Kava: 8 puodeliai
Vynas: 1 butelis
Neadekvatus pirkinys: Snickers batonėlis už $3,5
Geriausias pirkinys: tas pats Snickers batonėlis už $3,5
Merfio dėsniai: lyja nusiėmus lietpaltį, saulė išlenda užsidėjus lietpaltį
Pirmas kartas: dviguba pilna vaivorykštė

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ūkininkas: pieno produktai netrukus pigs (29)

„Miestiečiai ateina į protą“, – sako save tipišku smulkiuoju ūkininku, kurio specializacija...

Pigiausi būstai Lietuvoje – už vieną minimalų atlyginimą (39)

Atsidarius nekilnojamojo turto skelbimų portalą, akį gali patraukti pasiūlymai už ypač nedidelę...

Italijos lietuviai kyla į kovą su Rusijos propaganda (20)

Nusibodo Italijoje aiškinti, kad Lietuva tai ne Rusija, ir kad lietuviai turi savo tvirtą...

Lietuvis dėl savo darbo Airijoje buvo tapęs kone šios šalies priešu (18)

Iš Kapčiamiesčio, nedidelio miestelio Lazdijų rajone, kilęs Povilas Ražukas Airijoje dirbo prie...

Išgyvenęs alpinistas papasakojo, ką patyrė: sulaužyta koja ropojo iki kalnų namelio (175)

Kirgizijoje bendražygio netekęs alpinistas Kęstutis Skrupskelis papasakojo savo kvapą...

Emigrantę skaudina vienas dalykas: būtų labai liūdna, jei tektų atsisakyti lietuviško paso (2)

Dirbu kontoroje savo naujoje šalyje. Mūsų čia iš viso 15 žmonių ir jie atstovauja 7 skirtingas...

7 moterys papasakojo, kaip išgyveno po partnerio neištikimybės

Kai gyvenime susiduriame su neištikimybe, tas jausmas primena pasaulio pabaigą. Tiek daug emocijų...

Lietuvių nuotykiai Šiaurės Korėjoje: vos išlipę iš lėktuvo svarstėme, kaip iš čia pabėgti (167)

Nuo pat vaikystės mane traukė keisti ir mistiniai dalykai. Buvo įdomu viskas kas baisu, gniaužia...

Valionis: bandymus dabar gaivinti santykius su Lenkija reikėtų vertinti atsargiai (83)

Nors atkurti šiltus santykius su Lenkija reikia, tačiau bandymus juos gaivinti būtent dabar...

Mokslininkai mano suradę atsakymą, kodėl pasimatymai taip jaudina (10)

Jūs tikriausiai žinote tą jausmą. Sukaupę visas jėgas ir drąsą ir apgalvoję pačius...