Neįtikėtina, kaip gimsta kelionių istorijos. Šiuo metu keliauju po Gruziją. Vakar atvykau į sostinę Tbilisį, išsinuomojau prabangius apartamentus senoviniame Sololaki rajone, jį galėčiau palyginti su Vilniaus Žvėrynu. Čia daug senų, aptrupėjusių namų, kurie gali pasirodyti nieko verti, bet iš tiesų – labai brangūs. Solokaki rajonas garsėja pačiu geriausiu vaizdu į miestą. Kone iš kiekvieno namo balkonėlio ar terasos atsiveria panorama už milijoną. Tbilisis visu gražumu.
Turiu ir aš tokią terasą, kur iškišu galvą ir matau viską. Prezidentūros rūmus, Švč. Trejybės katedrą, televizijos bokštą, Narikalą tvirtovę ir kitus pagrindinius miesto objektus. Bet šis pasakojimas ne apie juos.
Tiesiai po nosimi, ant kito kalno stovi labai keistas pastatas, kurį taksistai vadina Tbilisio baisuokliu. Šį jų sugalvotą pavadinimą sužinojau kiek vėliau. O viskas prasidėjo, nuo buto, kurį nuomoju, šeimininkės. Manoji pasitaikė neprasta – vietinė dailininkė, kiek supratau, gana garsi. Ponia Manana, aprodė, kur vonia, kur virtuvė ir tada išsivedė į terasą. Klausia ji manęs, ar gražu? Žinoma gyriau iš visos širdies. Tada Manana, kad ima juoktis, kad užsikvatoja. Rodo pirštu į tą kalną priešais ir prašo atspėti, kas ten stovi?
- Sakyk savo spėjimą, kaip manai, kas tai?, - kvatoja ji.
- Tiesą sakant šį pastatą pamačiau vos įvažiavęs į miestą ir iškart pagalvojau, kad jis labai keistas. Gal tai kokia observatorija? - bandau būti originalus, bet galvoje turiu ir kitą, daug nuobodesnį variantą.
- Oho, labai geras variantas, dar niekas taip nesakė, nors visi turistai pabando atspėti, - toliau juokiasi ponia Manana.
- Kokie dažniausi žmonių atsakymai? - klausiu jos.
- Kai kurie sako: kosminė stotis arba laboratorija. Bet 80 procentų galvoja, kad tai kažkoks fabrikas, - pasakoja ji. Būtent šį, nuobodųjį variantą norėjau sakyti ir aš, tik susilaikiau.
Tris kartus atsidūsta buto šeimininkė ir juoką jos veide pakeičia liūdesys. Neperdedu, labai nejauki buvo akimirka, kai pagaliau pasakė, kas tai per statinys.
- Nepatikėsi, bet tai turtingiausio Gruzijos žmogaus namas. Tas kvailys išleido milijonus, kad pasistatytų šitą nesąmonę. Statybos truko dešimt metų, visa šalis apie tai kalbėjo, laukė, kas bus. Ir kai pagaliau išvydome rezultatą visi liūdėjo, o man iki šiol liūdna. Tai vienintelis baisus dalykas, kurį gali pamatyti iš mano buto terasos. Kas blogiausia – jis matosi iš visų miesto pusių, kaip koks pagrindinis pastatas. Nors tikrai mielai norėčiau, kad jo visai neliktų, - širdį išliejo ponia Manana.
Jos nemeilė keistam pastatui – švelnūs žodžiai, palyginus su tais, kuriuos girdėjau iš kitų. Vaikštant po Tbilisio senamiestį daugelyje gatvelių, kai pakeli akis į viršų, matai šį objektą. Kai tik turėdavau progą, vis paklausdavau gruzinų, ar patinka jis jiems? Iš penkių apklaustųjų nė vienas nepagyrė. O vienas vyrukas pavadino tą, turtingiausią šalies žmogų apsivogusiu šunimi ir palinkėjo negerų dalykų jo statiniui.
Daug metų Tbilisio žmonės nežinojo, kas nusipirko kalno papėdę ir kas ten statoma. Buvo daug spėlionių, kad ten bus muziejus ar koks nors kitas, visuomeninės paskirties pastatas. Bet tada jie sužinojo tiesą...
Kol miestelėnai milijonieriaus vilą vadina „baisuokliu“, oficialioji Gruzijos žiniasklaida ir šalies elitas sako, kad tai „Džeimso Bondo namas“. Net Britanijos „Daily Mail“ žurnalistai prieš porą metų buvo atvykę rengti reportažo apie jį. „Gruzijos sostinėje stovi namas, kuriame galėtų apsigyventi mūsų agentas 007“, - sarkastiškai juokavo jie savo rašinyje. Bet vargu ar agentui kas nors tai leistų, na nebent, jis surengtų rimtą operaciją, kokias savo filmuose vykdo prieš visokio plauko blogiečius. Tai būtų legendinė Džeimso Bondo ir Bidzina Ivanishvili kova. Toks yra pastato savininko vardas. Dar kartais jis pristatomas kaip Borisas.
Pabūsiu kelionių gidu ir daugiau jums apie šį pastatą papasakosiu. Žiūrėkite į mano darytas keistojo namo nuotraukas ir pabandykite įsivaizduoti, kad drauge stovime prie jo.
Įspūdingas pastatų kompleksas stovi 10 tūkstančių kvadratinių metrų teritorijoje. Viename iš stiklinių bokštų įrengtas baseinas, virš baseino – kabančiame stiklo burbule – privati kavinė. Kalbama, kad uždaroje teritorijoje yra asmeninis zoologijos sodas, teniso kortai, kinas ir kitokių pramogų kompleksas, milžiniškas prabangių automobilių parkas ir tiek visko, kiek tik gali prifantazuoti turtingo žmogaus galva.
Visą tai šeimininkui kainavo 50 milijonų dolerių. Šį statinį suprojektavo futuristinis japonų architektas Shin Takamatsu. Jį pasaulyje labai vertina ir giria, bet gruzinams jis geriau tegul nesirodo.
Turistai į teritoriją neįleidžiami, tačiau tai nuo jų smalsumo neatbaido. Žmonės važiuoja kuo arčiau namo, fotografuojasi prie jo. Kiša galvą į plyšius tvoroje ir bando pamatyti tai, kuo giriasi namo savininkas. Jis yra viešai paskelbęs, kas teritorijoje augina zebrų, pingvinų ir net ryklių.
Iš mano terasos galima matyti, kad po teritoriją važinėja maži automobiliai, tokie kaip golfo laukuose. Matyt, tai aptarnaujančio personalo transportas, po teritoriją zujantis visą parą. Mačiau, kad vakarais name žybsi neoninės šviesos, gal šeimininkai rengia diskotekas?
Nors miesto gyventojams pastatas nepatinka, nori jie to ar ne, Džeimso Bondo namu vadinama vila tapo vienu pagrindiniu Tbilisio objektu. O šio keistuolio-statinio savininkas labiausiai aptariamu Gruzijoje žmogumi. Jis, sakyčiau, – įdomesnis už patį namą. Oficialiuose šaltiniuose galima rasti informacijos, kad 62 metų Bidzina Ivanishvili turto vertė siekia 5,2 milijardus dolerių.
Prieš tapdamas turtingiausiu Gruzijos žmogumi Bidzina buvo tiesiog keturių vaikų tėvas ir, kaip skelbiama įvairiuose šaltiniuose, dirbo... fabriko valytoju! Taip ir įsivaizduoju suvargusį, sulinkusį, liūdną. Bet tai praeitis. Savo turtus vyras susikrovė devyniasdešimtaisiais, kai vyko Tarybų Sąjungos žlugimas. Pradėjo pardavinėti kompiuterius ir importuoti telefonus į Rusiją. Po to persinešė į metalo, nekilnojamo turto, viešbučių ir vaistinių verslus. 2003 metais jis grįžo į gimtąją Gruziją su kaip tu tuo metu buvo kalbama puse tiek turto, kiek turi pati šalis. Tas jo sugrįžimas atrodė herojiškai, gruzinų akyse milijardierius buvo kaip koks super galių turintis veikėjas iš filmų.
Daug metų jis buvo slaptas turtuolis, retai rodėsi viešumoje ir nedalino jokių interviu, net uždraudė jį fotografuoti. Slapstėsi iki 2011-ųjų, kai panoro eiti į politiką. „Noriu užsiimti politika, nes man baisu dėl mūsų šalies valdžios, kuri virsta diktatūra“, - tada sakė jis. 2012 metais norai išsipildė, Bidzina tapo dešimtuoju Gruzijos premjeru, bet poste išsilaikė tik metus.
Dabar jis tiesiog „turtingiausias šalies žmogus iš keisčiausio šalies namo“ (galėtų būti knygos pavadinimas), toliau kuriantis verslus, kolekcionuojantis meną ir užsiimantis filantropine veikla.
Tik paklausykite, kokiais žygdarbiais išgarsėjo. Vienu metu pats asmeniškai mokėjo algas daugiau nei tūkstančiui kultūros srities darbuotojų. Skyrė daug paramos vietinėms organizacijoms ir parėmė Tbilisio Katedros rekonstrukcijos darbus.
Gruzijos vyriausybei pažadėjo atstatyti Tbilisio zoologijos sodą, kuris sugriuvo po didelės nelaimės 2015 metais. Tai metais kilo potvynis, ėmė trupėti pastatai, žuvo trys darbuotojai, nukentėjo daug gyvūnų.
Milijardierius dosniai lepina savo gimtojo Chorvilos kaimo gyventojus. Nupirko jiems namus, duodavo pinigų įvairiems pirkiniams, kai kuriems skyrė 100 eurų mėnesinį išlaikymą. O kaimo jaunavedžius sveikina dovanodamas 1500 eurų, yra net tokių, kuriems apmokėjo visas vestuvių išlaidas.
Pagalvojau, kad jis primena mūsiškį Ramūną Karbauskį savo Naisiuose. Tik lietuvis turtuolis kol kas kuklesnis.
Tame name ant kalvos milijardierius Bidzina laiko įspūdingą meno kolekciją. Kiekviena namo siena papuošta išskirtiniais, milijonus kainuojančiais paveikslais. Gruzinas garsėja tuo, kad mėgsta pirkti visame pasaulyje trokštamus originalus, ypač jis dievina Pablo Picasso darbus. Prie namo stovi ir garsioji Roberto Indianos skulptūra „LOVE“, tokia pati, kokia yra Manhetene, Niujorke.
Verta paminėti ir turtuolio sūnelį, 23 metų Bera Ivanishvili. Los Anžele gyvenantis auksinis vaikis yra garsus reperis Gruzijoje. Jis albinosas, raumenų kalnas, labai populiarus socialiniuose tinkluose. Vos sulaukęs pilnametystės nuo tėvo gavo dovanų asmeninį televizijos kanalą. Kai kurias laidas vedė pats, o vieną – vakarinį pokalbių šou patikėjo tėvui.
Kai sūnus lepūnėlis iš Amerikos grįžta į Tbilisį – skamba visas miestas. Jis lankosi klubuose, šluoja parduotuves, ir žinoma fotografuojasi su gerbėjomis.
Kelionės – tai atradimai. Ne tik kultūriniai, ne tik kulinariniai. Kelionėse galima išgirsti įdomiausių istorijų, pamatyti įspūdingiausių statinių. Ačiū Tbilisiui, už tokį reginį iš terasos. Ačiū, Bidzinai-Borisui už tokį statinį, kokio niekur kitur pasaulyje nepamatysiu.
