Iš dalies tokius išsigandusius komentuotojus galima suprasti – Egiptas turi pasienį su Izraeliu. Po baisaus „Hamas“ teroristų išpuolio spalio pradžioje ir Izraelio atsako kurį laiką tikrai nebuvo aišku, ar tai nevirs viso regiono konfliktu. Visgi kol kas atrodo, kad kaimyninėms šalims pavojus negresia.
Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja įvertinti būtinybę keliauti į Egiptą.

„Rekomenduojama nevykti į pasienio su Izraeliu teritorijas. Poilsiaujantiems Šarm aš Šeiche rekomenduojama savarankiškai nepalikti viešbučių teritorijos. Piliečiai raginami būti dėmesingi ir dėl greitai besikeičiančios situacijos nuolat sekti naujausią informaciją.

Rekomenduojama nevykti į Šiaurės Sinajaus provinciją, kur dėl kriminalinių ir teroristinių grupuočių veiklos saugumo padėtis ypač sudėtinga, taip pat į Vakarų (Libijos) dykumą ir Sivos oazę, susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Pietų Sinajaus provinciją, išskyrus kurortus provincijos pietuose. Rekomenduojama kol kas riboti veiklas, ypač savarankiškas išvykas už viešbučių, SPA ar miestų centrų ribų, esančių Pietų Sinajaus pusiasalyje. Atkreipiame dėmesį, jog išlieka padidėjusi rizika civilinei aviacijai“, – štai kokias rekomendacijas yra pateikusi URM.

Visgi kartu su manimi į Hurgadą išskrido pilnut pilnutėlis lėktuvas lietuvių. Vėliau vienas viešbučio bare sutiktas lietuvis, jau įraudusiais žandukais, atvirai pasakė: daug dirbo ir tiesiog norėjo atostogų. „Pažįstamas atostogavo arčiau pasienio ir sakė, kad ramu“, – kalbėjo lietuvis.

 Hurgada, Egiptas

Kitame viešbutyje užkalbinta lietuvė atsakė gana griežtai – o bijantys skristi atostogų į Egiptą nebijo gyventi Lietuvoje? „Kas vyksta šalia, pasižiūrėkit. Lenkijoje raketa nukrito, tai ką, dabar į Lenkiją visi bijo važiuoti?“ – sakė ji.

Garsioji „faraonų liga“


Visgi ta pati moteris, apsistojusi lietuvių itin pamėgtame viešbutyje, pasiskundė kitu dalyku – „faraonų liga“. Ši, atrodo, labiau gąsdino nei neramumai regione. Pasirodo, daugybė kartu su ja atvykusių lietuvių pasigavo šią ligą. Tikriausiai esate girdėję apie siaubingus pasakojimus iš turistų, kaip jie Egipte apsinuodijo maistu. Viena pažįstama pasakojo, kad Egipte leido savo medaus mėnesį. Kai tik kas paklausdavo, kaip jis praėjo, ji vis atsakydavo: taip, kad net iš kambario neišėjome. Tiesa buvo ta, kad abu pasigavo „faraonų ligą“ ir pakaitomis vaikščiojo į tualetą.

Tokia nemaloni situacija ištinka todėl, kad Egipto vandenyje yra bakterijų, kurios mūsų kūnui neįprastos. Šios, patekusios į žarnyną, sukelia tikrai nemalonią reakciją, kuri gali savo kulminaciją pasiekti ligoninėje: jums lašinama jau neaišku kelinta lašelinė, o skristi namo niekaip dar negalite dėl prastos savijautos.

Rekomenduojama negerti vandens iš čiaupo, nesivalyti su juo dantų. Taip pat nerekomenduojama gerti gėrimų su ledukais ar valgyti termiškai neapdorotų produktų, tokių kaip vaisiai ir salotos. Juk, pavyzdžiui, salotos nuplaunamos tuo pačiu vandeniu iš čiaupo. Taip pat nepatariama valgyti nepasterizuoto pieno produktų.

Hurgada

Vienas pažįstamas, pamatęs, kad esu Egipte, parašė žinutę, kuri skambėjo maždaug taip: „Buvau 4 kartus Egipte, 3 iš jų sėdėjau ant klozeto. Sėkmės.“

Tik atvykus į viešbutį savo nerimą išreiškiau bendrakeleiviams – įvairių kelionių agentūrų agentams. Dauguma jų ne pirmą kartą buvo Egipte ir mane ramino: gerk daug kokakolos, o jei vartosi alkoholinių gėrimų, tai rinkis stipriuosius, ir viskas bus gerai. Patarimas kaip ir geras, bet man visai netinkamas – dėl skrandžio problemų negaliu vartoti nei alkoholio, nei kokakolos. Tačiau bendrakeleiviai toliau mane ramino – jei kas nors nutiks, tai negerk lietuviškų vaistų, jie nepadės, bet yra vietinis vaistas. Vienais atvejais jo galima paprašyti viešbučio darbuotojų, kitais atvejais teks nueiti į vaistinę ir nusipirkti.

Nežinau, ar mano laimę nulėmė geri viešbučiai, kuriuose buvau, ar didelis saugojimasis, tačiau baisiosios „faraonų ligos“ neteko patirti nei man, nei kelionės bendrakeleiviams. Šie net nebijojo gėrimuose esančių ledukų. Visgi, jei norite geriau sužinoti, koks tai siaubas, galite perskaityti šį estiško „Delfi“ žurnalistės pasakojimą, kaip ji Egipte be sveikatos draudimo pasigavo minėtąją ligą. Pasirodo, jai nepadėjo nei kokakola, nei kone stebuklu vadinamas vietinis vaistas.

Egipto nekentėjai pakeistų nuomonę nuvykę į egiptietišką Nidą / Veneciją


Vieni pažįstami baiminosi dėl karinio konflikto ar teroristinio išpuolio grėsmės, kiti – dėl „faraonų ligos“, bet buvo ir trečioji grupė. Šią būtų galima pavadinti „kokio velnio keliauji į Egiptą“. Suprask, viskas ten blogai – blogas maistas, blogas aptarnavimas, bloga saulė, smėlis ir jūra. Vieni draugai rašė, kad Egiptui skyrė net dešimties metų baną. Iš tiesų likau suglumusi – ši kelionė buvo pats pirmasis vizitas Egipte ir nelabai suprantu, kodėl kai kurie žmonės taip priešiškai nusiteikę šios šalies atžvilgiu.

Hurgada

Nemažai laiko kelionės metu praleidau su kelionių agentais iš skirtingų kelionių agentūrų ir turėjau galimybę pamatyti skirtingus viešbučius. Vieni atrodė tobuli (pagal mano poreikius), kiti tokie, kur net nesinorėjo liestis prie gulto ir buvo baisu pagalvoti apie maisto kokybę. Po šių vizitų viešbučiuose susidariau nuomonę, kad atostogų Egipte kokybė priklauso nuo viešbučio ir šiek tiek sėkmės. Grubiai pasakysiu, bet jei tikiesi poilsio Egipte už 350 eurų per savaitę (o į šią kainą įeina ir lėktuvo bilietas), tai nenustebk, jei neišgelbės nei kokakola, nei stiprieji alkoholiniai gėrimai ir atostogos bus sugadintos.

Tačiau sėkmės elementas čia irgi šiek tiek svarbus, mat nuvykęs į 5 žvaigždučių viešbutį gali gauti nemalonų šoką. Taigi prieš užsisakant kelionę reikėtų įvairiuose skirtinguose šaltiniuose pasiskaityti apie išsirinktą viešbutį.

Veikiausiai vieni prabangiausių viešbučių Hurgados regione – El Gounoje. Tai modernus kurortinis miestelis, kuriame gausu vandens kanalų. Dėl jų patys egiptiečiai šią vietą vadina Egipto Venecija, bet iš tiesų man šis miestelis labiau priminė Nidą. Dienos metu čia ramu, aplink vandens kanalus gausu mielų parduotuvėlių ir kavinių. Aišku, kainos čia kur kas didesnės. Pavyzdžiui, bokalas alaus kainavo 5 eurus, du kaušeliai ledų – apie 4 eurus. Kainos tikrai ne egiptietiškos, bet ir aplinka kitokia. Turiu įtarimą, kad Egipto nekentėjai galbūt šiek tiek pakeistų savo nuomonę, jei nuspręstų nuvykti į El Gouną.

El Gouna

Kad šis miestelis prabangus, liudija ir tai, jog vietiniai čia paprastai nepateks – reikia leidimo. Po miestelį galima keliauti plaukiant kateriu kanalais. Tai puiki proga pamatyti ištaigingas vilas. Vaizdas prieš akis leidžia suprasti, kad Hurgados turtuoliai veikiausiai negyvena pačioje Hurgadoje. Po El Gouną vedžiojęs gidas pasakojo, kad šis miestelis yra populiari turtingų egiptiečių pabėgimo vieta. Jie kelioms dienoms išsinuomuoja vieną iš daugelio įspūdingų vilų ir ten ilsisi, rengia vakarėlius.

El Gouna

Vėliau teko bendrauti su Egipto turizmo ministerijos darbuotoju Mahmoudu. Pasakojau, kaip man patiko vizitas El Gounoje, o šis atsakė, kad jam kur kas labiau patinka Hurgada. Anot jo, El Gouna yra dirbtinė, o štai Hurgada – tikra, joje gyvena ir turtingi, ir vargšai.

Nematomos moterys ir nekalbūs vyrai


Būdama vienoje iš daugelio El Gounos kavinių pagalvojau, kad Egiptas nėra visai tai, ko tikėjausi. Į akis krito pro šalį einantis būrys jaunų arabių – jos buvo apsirengusios europietiškai: trumpos vasarinės suknelės, palaidi plaukai. Bendrakeleiviams apie tai užsiminiau ir iškart gavau atgal komentarą – o kiek matei vaikščiojančių vietinių ar dirbančių moterų? Pradėjau suvokti, kad per visas tas dienas pastebėjau vos kelias moteris, dirbančias viešbučiuose. O gatvėje nepamenu mačiusi vietinių moterų. Padavėjai, vaistininkai, pavežėjai, pardavėjai, kasininkai – vyrai.

Po kelionės bandžiau suskaičiuoti, kiek mačiau dirbančių moterų. Užfiksavau jų apie 10, jei skaičiuosime ir oro uosto patikros punkte dirbančias darbuotojas. Juk musulmoniškame krašte joks vyras negali tikrinti, ar moteris nesigabena ant savo kūno ko nors neleistino.

Tiesiog sau vaikščiojančių moterų, kad ir su burkomis, nepamenu mačiusi. Vietinių vaikų irgi nemačiau. Atrodo, kad vietinių gyvenimas yra atskirtas nuo to, ką mato turistai.

Dauguma mano bandymų prakalbinti vietinius nepavyko. Šie, išgirdę, kad esu žurnalistė ir turiu jiems keletą klausimų, maloniai nusišypsodavo ir atsisakydavo. Vienas vyras, prieš tai puikiai su manimi bendravęs anglų kalba, staiga rankų judesiais ėmė rodyti, kad nesupranta, ką jam sakau. O užkalbintas mangų pardavėjas man tiesiai šviesiai pasakė: „Neturiu ką pasakoti. Egipte diktatūra. Kalbėti nėra saugu.“

Visgi vieno egiptiečio pasiteiravau, ar „Hamas“ ir Izraelio karas paveikė vietinių gyvenimą. Šis pasipiktino, kad Egipto prezidentas yra silpnas ir beveik nepadeda palestiniečiams: per mažai siunčiama humanitarinės pagalbos, per mažai į Egiptą įleidžiama pabėgėlių

Iš kitos pusės, šiek tiek sumažėjo turistų srautų – keliones ėmė labiausiai atšaukti bulgarai ir rumunai. Lietuviai, anot jo, ne taip išsigando ir toliau vyksta atostogų. Iš tiesų Egipte daugiausia girdėjau vokiečių, rusų, prancūzų ir lietuvių kalbas.

Anot egiptiečio, labiausiai turistų srautus paveikė ne įvykiai Izraelyje, o karas Ukrainoje. Šiam prasidėjus, Egipte sumažėjo atostogaujančių rusų, ukrainiečių ir mūsų – lietuvių. Klausimo sulaukiau ir aš – kodėl lietuviai, prasidėjus karui Ukrainoje, nustojo vykti į Egiptą? Atsakymo neturėjau, bet garsiai pasvarsčiau, kad gal įtakos turėjo infliacija bei nenoras aplink girdėti rusų kalbos. Juk tikrai nemažai rusų vyksta atostogauti į Egiptą.

Hurgada

Kai kurie viešbučių darbuotojai, išgirdę, kad esu iš Lietuvos, norėjo mane šnekinti rusiškai. Dar prieš išvykdama gavau patarimą, kad taip egiptiečiai nori parodyti, jog moka ne tik anglų kalbą. O juk ir nemažai lietuvių, ypač vyresnioji karta, geriau kalba rusiškai nei angliškai, tad nereagavau neigiamai į bandymus mane kalbinti rusų kalba, o pokalbį tiesiog tęsdavau angliškai.

Taip pat nemažai laiko praleidau būdama viena. Iš vienos pusės, būtų galima sakyti, kad vienai vakarietei moteriai Egipte pavojinga, tačiau nesusidūriau su jokiais nepatogumais. Taip, kelis kartus sulaukiau klausimų, kodėl valgau viena, gal noriu dovanų į viešbučio kambarį ir t.t., bet, palyginus su mano patirtimi Turkijoje, tokie pakalbinimai buvo vienas juokas. Vėlgi, čia verta pabrėžti, kad viešbučiai, kuriuose buvau apsistojusi Egipte, tikrai aukštesnės kokybės, tad ir personalas apmokytas nelįsti prie poilsiautojų. Nori gero maisto, patogumų ir neįkyraus viešbučio personalo – teks lošti loterijoje: pirk atostogas brangesniame ir žinomame viešbutyje bei sužinok, ar atsipirks.

Hurgada

Populiariausios lauktuvės


Kartą vakare penkios merginos nusprendėme nuvykti į pagrindinę Hurgados gatvę. Norėjome paieškoti lauktuvių. Pasidalinsiu patarimu, kurį girdėjau kelis kartus, – Egipte nevažiuokite vietiniais taksi, o kvieskitės aukštesnės klasės „Uber“ automobilį. Kainos tikrai juokingos (už 5–6 km kelionę nesumokėjome net euro), o kokybė tikrai aukštesnė nei vietinių taksi. Teko girdėti istorijų, kad vietinių taksi vairuotojai turistų mėgsta klausti keistų klausimų, pavyzdžiui, kiek kainuoja tavo telefonas, arba, jei esi vakarietė moteris su trumpu sijonu ar šortais, tai gal ir kojas paglostyti vairuotojas užsimanys. Tad „Uberis“ – saugesnė alternatyva.

Hurgada

Bevaikščiodamos nesulaukėme jokio neigiamo dėmesio ir jautėmės saugiai. Viena greičiausiai nenorėčiau vakare vaikščioti Hurgados centre, bet su grupele – visai saugu. Nesaugiausias momentas buvo tuomet, kai kvietėmės „Uberį“ grįžti atgal į viešbutį ir jis privažiuoti turėjo kitoje 4 juostų kelio pusėje. Pasirodo, perėjos Egipte nėra dažnas reiškinys, tad teko pačioms įvertinti saugumą ir perbėgti kelią.

Kadangi pirmą kartą buvau Egipte, norėjau parvežti lauktuvių. Visgi supratau, kad nelabai yra ką pirkti. Populiariausios lauktuvės – vaistai, cigaretės, datulės ir mangai.

Vaistai Egipte kur kas pigesni nei Lietuvoje. Pasirodo, atostogaujantys lietuviai mielai perka antibiotikų be receptų. Čia turėčiau priminti, kad antibiotikų vartojimas be gydytojo nurodymo padeda atsirasti superbakterijoms, kurios yra atsparios mūsų turimiems antibiotikams.

Lietuviai perka ir įvairių vitaminų. Pasidalinsiu savo patirtimi – vienoje Hurgados vaistinėje (jose irgi galima derėtis) nusipirkau papildų plaukams. Lietuvoje šie papildai su akcija kainuoja 40 eurų, be akcijos – maždaug 58 eurus. Egipte jie man atsiėjo 6 eurus.

Kita populiari prekė – cigaretės. Hurgados oro uoste didžiąją dalį „Duty free“ parduotuvių lentynų jos ir užima. Cigarečių čia galima įsigyti iš gatvės prekeivių ar specialioje „Duty free“ parduotuvėje mieste. Šio fakto nežinojau, tačiau „Duty free“ parduotuvių yra ne tik oro uoste. Jose apsipirkti galima per dvi pirmas paras šalyje. Aišku, ten rasite ne tik cigarečių, bet ir alkoholio, kvepalų, makiažo priemonių ir t. t.

Kitos dvi populiarios lauktuvės – datulės ir mangai. Apie datules neturiu ką papasakoti, bet mangai yra nusipelnę savos pastraipos, mat viena bendrakeleivė jų nusipirko net 10 kg. Egipte mangai pasakiškai skanūs. Tačiau, pasirodo, jų negalima išvežti iš šalies. Iš tiesų, paskaitę pateiktą informaciją internetiniame puslapyje egyptvisaspro.com, sužinosite, kad iš Egipto negalite išsivežti maisto produktų, vaistų, narkotikų ir aukso bei sidabro gaminių, pirktų Egipte (nebent nedidelį kiekį savo reikmėms). Tačiau oro uosto apsauga nelabai kreipia dėmesio į iš šalies išgabenamus mangus bei vaistus. Aišku, būkite pasiruošę, kad iš jūsų šias prekes (lauktuves) atims. Ir jie tam turi teisę. Visgi, turiu paminėti, kad 10 kg mangų saugiai pasiekė Lietuvą.

Grįžkime prie klausimų, keltų man prieš kelionę, – ko aš vykstu į tą Egiptą, ar jame saugu ir t. t. URM turi rekomendacijų Lietuvos piliečiams. Jose svarbus momentas – rekomenduojama nevykti į pasienio zonas. Jose ir nebuvau – Hurgada nuo pasienio su Izraeliu nutolusi maždaug 340 km.

Ir nors buvau toli nuo pasienio, tik kartą viena palikau viešbučio teritoriją, o tiek dienos, tiek vakaro metu vaikščiodama po miestą vilkėdavau ilgas kelnes arba ilgas sukneles, kad tik niekam nekiltų minties glostyti kojų. Šiek tiek šaržuoju, bet esmė tokia – jei nepasidomėsi šalimi, į kurią vyksti, tradicijomis, kultūra ir kitais gyvenimo aspektais, tapsi sukčių ir kitų negerų žmonių taikiniu.

Kelionę organizavo ir už ją sumokėjo „Coral travel“, bet turiniui tai įtakos neturi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt