Katilių šeima į visas keliones leidžiasi drauge su dviem vaikais, tačiau ekspedicija į Antarktidą buvo išimtis. Į atšiaurų žemyną Ineta ir Marius išvyko dviese.
„Esame aplankę daugiau nei 70 šalių, ir toliau pildome norimų aplankyti krypčių sąrašą. Nesiekiame apkeliauti kuo didesnio šalių skaičiaus, visų pirma ieškome mums pačių įdomiausių vietų. Antarktida nebuvo paskutinis mūsų aplankytas žemynas, tik tam kad „užsidėti pliusą“. Buvo smalsu pamatyti kaip atrodo ledkalniai, ką veikia pingvinai, pajusti atšiaurų klimatą“, – pasakojo Marius Katilius.
Antarktidoje veisiasi pingvinai, dėl jų žemynas yra labai gerai žinomas. Tačiau niekam nepriklausanti teritorija yra tikrų tikriausias Žemės planetos galios įrodymas. Apie 97-99 procentus Antarktidos dengia 1,9 km storio ledo sluoksnis. Vidutiniškai tai yra sausiausias, šalčiausias ir vėjuočiausias kontinentas pasaulyje, taip pat turintis ir didžiausią iškilimą virš jūros lygio.
Kelionė į Antarktidą prasideda nuo labiausiai patinkančio kelionės maršruto pasirinkimo. Ekspedicijas į ledinį žemyną rengia įvairūs kelionių organizatoriai, kurie turi pasaulinės organizacijos „IAATO“ (International Association of Antarctica Tours Operators) leidimus. Organizacija reguliuoja turistų bei ekspedicijų srautus į įdomiausias ir labiausiai lankomas Antarktidos vietas.
„Labai tikime kelionės planavimu, kuris padeda išspręsti praktiškai visus klausimus. Taip buvo ir su Antarktida – iš pradžių nežinojome nei kada, nei kaip ten pakliūti, o dabar jau ir kitiems galime patarti. Antarktidą galima pasiekti iš trijų pusių: Australijos ir Naujosios Zelandijos, Pietų Afrikos arba Argentinos ir Čilės. Lengviausia, nes arčiausia – iš piečiausio pasaulio miesto Ušuajos. Jis yra Argentinoje. Įdomu ir tai, kad Argentinos Ušuajos mieste matėme daugybę užrašų, skelbiančių, kad esame Pasaulio krašte, šalia jų visi fotografavosi. Ir štai – mes keliaujame dar toliau nei pasaulio kraštas“, – kalbėjo Ineta Katilienė.
Nukeliauti į Antarktidą galima laivais ir lėktuvais. Tarp Antarktidos pusiasalio ir Argentinos reikia perplaukti žymųjį Dreiko sąsiaurį. Tie, kas renkasi kelionę laivu per Dreiko sąsiaurį vargu ar jaučia didžiulį malonumą. Šis sąsiauris yra laikomas viena pavojingiausių vietų mūsų planetoje, nes ten susilieja trys vandenynai, pusiaukelėje nėra didesnių salų, todėl siaučia smarkūs vėjai ir didelės bangos. Perplaukimas į vieną pusę trunka 2 paras, todėl jautresni renkasi skrydį, vėliau perlipa į laivą.
„Dauguma laivų išplaukia iš Argentinos miesto Ušuajos. Mes sugalvojome prieš tai aplankyti įdomiausias Pietų Amerikos vietas, todėl nuskridome į Rio de Žaneirą, pamatėme žymiuosius Igvasu krioklius, vėliau vykome į Buenos Aires, Argentinos ir Čilės Patagoniją. Pasirinkome ilgiausią kelionės iki Antarktidos variantą aplankant Pietų Džordžiją ir kertant Poliarinį ratą. Prieš šimtą metų Pietų Džordžijos sala buvo žinoma, kaip pagrindinė banginių medžioklės vieta su daugybe banginių perdirbimo fabrikų. Dabar Pietų Džordžija ypatinga tuo, kad tai tankiausiai apgyvendinta vieta Žemėje. Ne žmonių, o gyvūnų. Sala garsėja vienomis didžiausių karališkųjų pingvinų kolonijomis, todėl tai buvo svari priežastis rinktis būtent tokį kelionės maršrutą“, – sakė M. Katilius.
Antarktida tampa vis populiaresnė, kasmet ją aplanko per 50 tūkst. turistų, tačiau vienu metu krante gali būti tik 100 žmonių. Keliautojai kruiziniais laivais atvyksta nuo lapkričio iki kovo vidurio, kuomet čia vyrauja kiek šiltesni, vasariški orai.
Nesvarbu kurį mėnesį ar metų laiką pasirinksite, vis tiek bus velniškai šalta, todėl prieš kelionę pravedamas specialus instruktažas apie aprangą. Visgi daugiausiai ekspedicijų į Antarktidą vyksta gruodžio-sausio mėnesiais. Tuo metu Antarktidoje saulė gali šviesti apie 20 valandų, o temperatūra bus pati šilčiausia, kartais vos vos iškylanti virš 0 laipsnių Celsijaus.
„Mes keliavome sausio mėnesį, nes norėjome pasiekti poliarinį ratą. Taip ir nutiko – mums pavyko kirsti 66 koordinatę ir kelionę sustabdė tik ledai. Lietuviškos vasaros mėnesiais keliauti gana pavojinga dėl nepalankių oro sąlygų, be to, organizatoriai neprisiima atsakomybės dėl neįvykusių ekskursijų. Kitose kelionėse gali palaukti, kol pasibaigs lietus ar audra, o čia tokio varianto nėra – nepriplauki, vadinasi turi grįžti atgal“, – apie išskirtinės kelionės ypatumus kalbėjo M. Katilius.
Šis žemynas nepanašus į jokią kitą pasaulio vietą bei yra mažiausiai paliestas žmogaus. Tarptautiniais susitarimais siekiama tokį jį ir išlaikyti, todėl ten taikomi itin griežti gamtosaugos reikalavimai. Turistai prieš išlipdami ir įlipdami į laivą, kojas, apmautas specialiais batais, nardina į specialų skystį dezinfekavimui. Kai kuriose vietose netgi draudžiama išlipti į krantą, kadangi vyksta moksliniai darbai.
Turistams taip pat griežtai draudžiama kažką palikti žemyne, garsiai kalbėti, valgyti, rūkyti, negalima nieko liesti, imti ir naudotis dronais. Vis dėlto, ir iš tokio saugomo žemyno keliautojai nori atsivežti suvenyrų. Pasak Antarktidoje keliavusių lietuvių, geriausios lauktuvės namiškiams yra nuotraukos.
Žydras vanduo, milžiniški ledo luitai, sniegą pustantis vėjas, tirpstantys ir lūžtantys ledynai bei pingvinai arba banginiai – visi šie Antarktidos akcentai verti fotografijų. Taip pat vienoje iš turistinių bazių Port Lockroy galima išsiųsti laišką, nusipirkti Antarktidos simbolika pažymėtų turistinių suvenyrų.
Anot pašnekovų, trijų savaičių kelionė prabėgo itin greitai. Ekspedicijos dalyviai kasdien išsilaipindavo Antarktidos salose ir žemyne, mažomis pripučiamomis valtelėmis, vadinamomis zodiakais, plaukiodavo tarp nugludintų, akinamai baltų ir melsvų ledkalnių, stebėjo pingvinus ir banginius. Visi keliautojai gyveno laive, kuriame nuolat vykdavo paskaitos bei prezentacijos. Jas vesdavo skirtingi gidai ir tuo pačiu dalindavosi savo patirtimi iš mokslinių ekspedicijų, kuriose dalyvaudavo žiemodami Antarktidoje.
„Po kelionės galva liko prikimšta informacijos apie pingvinus, banginius, ruonius, ledynus, istoriją, geologiją ir net fotografavimą. Laivo bibliotekoje buvo begalės knygų apie poliarinius regionus. Kelionės bendrakeleiviai taip pat paliko vienus geriausių prisiminimų. Labai daug keliaujantys, turintys gyvenimiškos patirties, įvairaus amžiaus bei tautybių. Kelionių tinklaraštininkai, profesionalūs fotografai, žmonės, kurie keliauja jau daugiau nei 10 metų. Su jais santykius palaikome ir po kelionės, neabejojame, kad dar susitiksime kitose pasaulio vietose.“
Paklausti ar tokiame atšiauriame žemyne jautėsi saugūs, Katiliai tikino, kad organizatoriai labai rimtai žiūri į turistų saugumą: „Buvome įspėti, kad kieno nors trauma gali baigtis žymiais kelionės pakeitimais. Net iš Folklandų salų, kurias aplankėme pirmąsias, sunkesnėms operacijoms skraidina į Čilę. O ką jau kalbėti apie Pietų Džordžiją ar Antarktidą! Kiekvienas ekspedicijos dalyvis buvo apdraustas 500 000 Eur, jei to prireiktų nenumatytoms situacijoms. Tad visi buvome suinteresuoti saugoti save.“
Kelionės į Antarktidą kainos yra labai įvairios – nuo 5000 eurų, kai su paprasčiausiu laivu pasiekiamas žemynas iki 50 000, kai plaukiama prabangiu laivu, o iki pietų Polio nuskraidina sraigtasparnis.
„Tame pačiame laive, kuriuo plaukėme mes, kainos buvo labai skirtingos. Mudu gyvenome pačiame apatiniame denyje, ten kajutės kaina yra žemiausia, o kuo aukštesnis denis, tuo didesnė ir kaina. Galiu pasidalinti patarimu – tie kas turi galimybę laukti paskutinės minutės pasiūlymų, rekomenduoju taip ir padaryti. Tereikia užsiregistruoti kelionių agentūroje, kuri parduoda tokias keliones, kantriai laukti ir tikrai sulauksite pasiūlymo už pusę kainos“, – patarimais pasidalijo pašnekovai.
Visą pokalbį rasite laidoje.
