Taigi, kai sužinojau, kad kitoje pusėje gatvės nuo mano namų Bankoke yra Šiaurės Korėjos valdžiai priklausantis restoranas, nusprendžiau jame apsilankyti. Noriu pabrėžti, kad tai padariau ne remdama režimą ar pritardama jų vykdomai vidaus ir užsienio politikai, o norėdama bent šiek tiek pažinti šią mistinę ir dažniausiai, deja, tik neigiamame kontekste minimą šalį. Aš į šį apsilankymą restorane žiūriu kaip į žurnalistinį tyrimą, keliautojos smalsumo patenkinimą ir galimybę sulaužyti keletą stereotipų.
Š. Korėjos restoranai užsienyje – būdas paremti valstybę?
Š. Korėjai priklausančių restoranų visame pasaulyje yra apie 100, du iš jų yra Bankoke, kiti – Malaizijoje, Laose, Kambodžoje, Nepale ir kitose šalyse. Aš apsilankiau restorane „Pyongyang Okryu“, esančiame Sukhumvit gatvėje, pačiame jos centre. Čia jis persikėlė visai neseniai, anksčiau restoraną buvo galima rasti atokesniame Ekkamai rajone.
Nors kelionių straipsniuose internete buvo rašoma, kad tai yra itin slaptas restoranas, apie kurį niekas nekalba, nustebau, nes jis perkeltas tiesiai į pagrindinės Bankoko gatvės centrą. Pro langus matyti restorano vidus, todėl jokio perdėto slaptumo nepastebėjau. Tiesa, iškabose rašoma, kad tai Korėjos restoranas, nedetalizuojant, kurios – Šiaurės ar Pietų.
Teko skaityti, kad šie restoranai yra būdas paremti Š. Korėjos režimą, mat uždirbti pinigai siunčiami atgal į šalį. Personalas, kuris dirba šiuose restoranuose, yra kruopščiai atrenkamas – pagal išvaizdą ir anglų kalbos žinias. Restorane dirbusios padavėjos buvo labai malonios, šypsojosi, o elgesys niekuo nesiskyrė nuo tajų padavėjų.
Taip pat komentaruose buvo pabrėžiama, kad visuose restoranuose draudžiama fotografuoti. Neaišku, dėl ko, tačiau, matyt, taip siekiama sukurti atmosferą, panašią į esančią Š. Korėjoje. Taip, fotografuoti draudžiantį ženklą mačiau ir aš, tačiau padavėjos paklausus, ar galiu fotografuoti maistą, ši maloniai davė leidimą ir mes netrukdomos fotografavome ne tik maistą, bet ir pačios save.
Restorano Bankoke aplinka – kukli, šiek tiek kičinė. Šypseną kėlė kalėdinės blizgančios girliandos, kabančios prie įėjimo. Vakarais padavėjos šoka į blizgias ryškiaspalves sukneles ir prasideda karaokės vakaras. Jei nenorite sulaukti daug dėmesio, restorane apsilankykite vakarop, kai žmonių bus daugiau. Dienos metu mes buvome vienintelės klientės.
Š. Korėjos virtuvė – kokia ji?
Tiems, kurie mano feisbuke tyčiojosi, kad Š. Korėjos maistas bus tik ryžiai, kad aš neturėsiu, ką ten valgyti, noriu pasakyti, kad restorane ragautas maistas buvo netikėtai skanus. Mes užsisakėme aštraus kimči (fermentuoti kopūstai, būdinti Š. Korėjos virtuvei, kurie yra įtraukti į Jungtinių Tautų kultūrinio paveldo sąrašą) sriubą ir jūros gėrybių troškinį su rice cake. Nors toks maistas gali būti per aštrus nepratusiam, mūsų lėkštės liko tuščios.
Beje, kimči Š. Korėjoje patiekiamas beveik prie kiekvieno patiekalo, todėl ir mes jo gavome ne tik sriuboje, bet ir prie sriubos. Meniu matėme šaltų makaronų su įvairiais priedais patiekalų ir karių su kiaulienos papilve. Už savo maistą sumokėjome 536,40 THB (13,75 EUR).
Turiu pripažinti, kad apsilankymas „Pyongyang Okryu“ restorane sukelia dviprasmiškus jausmus. Nors ir valgiau skanų maistą, buvau maloniai aptarnauta, sunku negalvoti apie režimą Š. Korėjoje ir jo keliamą grėsmę pasauliui. Vis dėlto nesigailiu, kad nuėjau ten papietauti, nes dabar, kalbėdama apie šią šalį, turėsiu argumentų ir patirties, kurią išbandžiau pati, o ne perskaičiau internete.
