„Solo perplaukti Atlantą valtimi, varoma tik žmogaus jėga – vienas didžiausių psichologinių ir fizinių iššūkių, kokį sau gali mesti žmogus. Idėja jį įveikti kilo prieš 2 metus, kai plaukiau Dunojumi baidare. Nuo to laiko realiai ir pradėjau ruoštis, todėl jau nemažai nuveikiau: įsigijau irklinę valtį su visa reikalinga įranga, pasirūpinau jos transportavimu į Lietuvą, registravimu ir parengimu eksploatavimui.

Nusprendus šia kelione paminėti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90-ąsias metines, nekilo jokių klausimų, kokį vardą turėčiau duoti valčiai. Simboliška, kad 2023-iais, kai bus minima Lietuvai ir pasauliui svarbi sukaktis, „Lituanica“ dar kartą persikels per Atlanto vandenyną, tik šį kartą iš priešingos pusės ir vandeniu“, – apie 10-ąją savo kelionę pasakoja keliautojas.

Irklinę valtį A. Valujavičius įsigijo iš britės Jasmine Harrison, kuri perplaukusi Atlanto vandenyną tapo jauniausia tai padariusia moterimi pasaulyje ir užfiksavo Gineso rekordą.

Pasiruošimą kelionei vykdys Lietuvoje

Keliautojas atskleidžia, kad iki šiol jis treniravosi sporto salėje, o šią savaitę pradės irkluoti Kauno mariose, vėliau persikels į Kuršių marias ir galiausiai – Baltijos jūrą. Šių treniruočių tikslas – priprasti prie beveik 7 metrų ilgio valties, išmokti ją valdyti ir kiek įmanoma geriau pasiruošti laukiančiam plaukimui per vandenyną.

„Lietuvoje nėra tokių sąlygų, kokios manęs laukia Atlante, bet vykdant pasiruošimą gyvybiškai svarbi kiekviena vandenyje praleista minutė. Todėl visą savo laiką skirsiu pasiruošimui, kad Atlante būčiau pajėgus irkluoti po 12–15 valandų per parą“, – aiškina keliautojas.

Plaukimas per Atlantą

Vienuolika metų užsiėmęs karatė sportu ir paskutinius 7 metus skyręs daug jėgų pareikalavusioms kelionėms, A. Valujavičius teigia pripratęs prie fizinio bei emocinio krūvio. Dėl šios priežasties, įprastai kiek ilgiau trunkantį pasiruošimą plaukimui per Atlantą jis sukoncentruos į 5 intensyvius mėnesius.

Atvirame vandenyne – begalė iššūkių

Startavęs 2022-ųjų lapkričio pabaigoje, kelionės finišą A. Valujavičius planuoja pasiekti 2023-ųjų kovą. Priešingai nei daugelis, kurie plaukia nuo Ispanijos iki Karibų salų, keliautojas plauks nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies, t.y. nuo Gibraltaro iki Floridos.

„Palankiausias metas plaukimui per Atlantą – nuo gruodžio iki kovo. Tuo metu atsiveria vadinamasis „langas“, kai vandenyne mažiausiai audrų ir siūbavimo, palankesnis oras, o tai reiškia didesnį saugumą ir geresnius šansus jį sėkmingai perplaukti. Tačiau aš savo nepriklausomą solo plaukimą pradėsiu kiek anksčiau, lapkričio pabaigoje, kad spėčiau į tinkamas oro sąlygas ir turėčiau laiko įveikti visą atstumą“, – pasakoja keliautojas.

Keliautojas Aurimas Valujavičius ir Jasmine Harrison

Plaukimą, kuriame buvo fiksuota ne tik nesėkmingų bandymų, bet ir mirčių, lydi daugybė iššūkių. Vieni jų – irklavimas standartinėse, 1,5–2 metrus siekiančiose bangose, išgyvenimas kilus audrai, kai bangos pakyla iki 7 metrų ar dreifavimas atvirame vandenyne pametus irklą, vairą arba jiems per audrą sulūžus.

„Taip pat kyla nelaimingų atsitikimų rizika. Nors valtyje suprojektuota daug oro talpų, dėl kurių apsivertusi ji pati atsiverčia, per audrą užsidaręs savo kabinoje, galiu susižeisti. Valant kriauklėmis apaugusį valties dugną dėl bangų ir beveik toną sveriančios valties smūgio yra daug rizikos prarasti sąmonę ar susižaloti. Ne mažesnį pavojų kelia ir jūrligė: gyvenimas vandenyne visiems būna didelis iššūkis, o pirmosios penkios dienos pačios sunkiausios“, – pasakoja A. Valujavičius.

Įveikęs visus jo laukiančius iššūkius ir perplaukęs vandenyną, keliautojas užfiksuos naują šalies rekordą „Tolimiausia kelionė irkline valtimi“, o jeigu tai padarys per 110 dienų, užfiksuos ir pasaulio rekordą „Greičiausias plaukimas per Atlantą nuo žemyninės Europos iki žemyninės Šiaurės Amerikos dalies“.

Keliautojas Aurimas Valujavičius

Kviečia perplaukti Atlantą kartu

Siekiant įtraukti visuomenę į pasiruošimą istoriniam plaukimui, sportininkas pasiūlys jo treniruotes Kauno, Kuršių mariose, o vėliau ir Baltijos jūroje stebėti tiesioginių transliacijų metu. Jos bus prieinamos asmeniniame A. Valujavičiaus „YouTube“ kanale.

„Plaukdamas per Atlantą turėsiu palydovinį internetą, todėl mano socialiniuose tinkluose bus video ir foto turinio. Valtyje bus įmontuota GPS sistema, kuri kas dvi valandas išsiųs mano koordinates, todėl kiekvienas norintis galės realiu laiku matyti, kaip man sekasi įveikti galingas Atlanto bangas“, – pasakoja keliautojas.

Valtis

Visuomenė bus kviečiama ne tik stebėti A. Valujavičiaus pasiruošimą ir kelionę, tačiau prie jos įgyvendinimo ir dokumentinio filmo kūrimo prisidėti finansiškai.

„Atsidėkodamas už kiekvieno indėlį į kelionės įgyvendinimą, ant valties užrašysiu jo vardą ir pirmąją pavardės raidę. Tokiu būdu su kelionę rėmusiais žmonėmis galėsime Atlantą perplaukti kartu, paminėdami 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metines“, – teigia A. Valujavičius.

Kelionės akimirkas įamžins dokumentinis filmas

Istorinį plaukimą per Atlantą ir pasiruošimą jam keliautojas užfiksuos vaizdo kameromis. Grįžęs į Lietuvą, A. Valujavičius sukauptą medžiagą perduos montažo režisieriui ir garso prodiuseriui, kad būtų pradėti dokumentinio filmo kūrimo darbai. Jo premjera Lietuvos kino teatruose numatyta 2024-ųjų sausio mėn.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės