Irane moterys, įskaitant ir atvykėles, privalo dengti galvas. Ši tvarka yra griežta, gatvėmis važinėja dorovės policija ir baudžia nusižengusias.
© Vaidas Mikaitis

Tokios tvarkos padrąsintas greitai įsijaučiau į musulmono vaidmenį. Jau pirmą rytą viešbučio kambaryje aptikęs moteris be skarų, piktai trenkiau kumščiu į stalą: „Kas čia per nepagarba vyrui, greit skaras užsimaunat bedievės, kaip jums ne gėda“. Pagainiojau moteriškes kaip reikiant per tą kelionę. Bėda ta, kad grįžus namo už šiuos išsišokimus teko atsiimti dvigubai. Vyro pasaka neilgai truko.

Mūsų moteriškėms priprasti prie skarų buvo labai sunku – tai jos nepatogios, tai krenta, tai susivelia, tai išsidraiko, tai karšta su jomis. Reikia ir apskritai nepamiršti jų užsidėti, nes tai prilygsta išėjimui į viešumą nuogam. Iraniečiai patys juokiasi, kad moteris išėjusi į lauką nuoga, turbūt nesukeltų tokio ažiotažo, kaip išėjusi be skaros.

Bet pagrindinė šios istorijos tema yra viešnagė iraniečių šeimoje. Interneto draugas Karimas mus pakvietė pasisvečiuoti jo šeimoje, Mianeh mieste esančiame už 160 km nuo Tebrizo. Neatsisakiau, nes jaučiau, kad poros dienų viešnagė persų šeimoje bus neišdildoma patirtis.

Nuo pat pirmos dienos pajutome žmonių draugiškumą. Vienos iš Tebrizo kompiuterinės darbuotojas užklaustas, kur galima papusryčiauti, kažką suburbėjo ir dingo. Koks nenormalus, pagalvojome. Po minutės grįžo su krūva batonų ir sūrių. Pusryčiaukite čia, sako. Nespėjame apsidairyti, jis jau mums organizuoja taksi į Kondovaną – miestelį uolose. Pinigų už paslaugas neprašo. Jam malonu padėti užsieniečiams. „Ko pats niekur nekeliauji“, - klausiame. „Negaliu, nes netarnavęs armijoje“, - atsako. Netarnavusiems armijoje iraniečiams apskritai nėra išduodami pasai.

Iranietis lietuviams išklojo, ką galvoja: tiek daug kvailysčių retoje pasaulio šalyje surasi
© Vaidas Mikaitis

Apspinta dar daugiau žmonių ir visi mumis žavisi. Vienas iš jų žino, kas yra Lietuva ir netgi tiksliai pasako, kada atgavome nepriklausomybę. Tas labai sužavi, nes dauguma lietuvių tiksliai to nepasakytų. Negalime pasipriešinti įvykių tėkmei ir jau po kelių minučių sėdame į mums rastą taksi ir važiuojame į Kondovaną.

Taksi Irane labai pigūs ir iš esmės galima juo naudotis visur, netgi ilgose distancijose. Mums tai ypač patogu, nes keliaujame keturiese, taigi visą taksi kainą daliname iš keturių.

Kondovanas – viena populiaresnių vietų šiauriniame Irane. Jame namai išskaptuoti uolose ir daugumoje jų gyvena žmonės. Tuose nameliuose jie laiko asilus, ožius ir kitus gyvius. Išskyrus kiaules, aišku. Sunku jiems turbūt kai kasdien po jų kiemus šmirinėja žiopliai. Net ir jų ožiai žiūri į mus su tokia neslepiama panieka, kad pasijunti įsibrovėliu, susigėsti ir važiuoji lauk. Vytas sakė, kad vienas ožys buvo labai panašus į mane. Susikrimtau.

Grįžus į Tebrizą, senukas taksi vairuotojas, per Irano-Irako karą dirbęs vertėju amerikiečiams ir dėl to idealiai kalbantis angliškai, nuvežė mus į autobusų stotį, pats sulakstė, nupirko visiems bilietus (2 Eur už 160 km) ir nuvedė prie autobuso. Beliko tik patiems į jį įlipti. Be jo tą patį darę mes būtume turbūt kelis kartus ilgiau, nes stotyje chaosas, sunku suprasti, kur bilietus pirkti ir kur po to eiti. Ant autobuso jokio ženklo, kur jis važiuoja.

Iranietis lietuviams išklojo, ką galvoja: tiek daug kvailysčių retoje pasaulio šalyje surasi
© Vaidas Mikaitis

Tas senukas buvo didelė staigmena mums. Įsivaizduokite, susistabdote supuvusią „Ladą“, kur nors Naujininkų pakrašty, o joje sėdintis apsnūdęs žilagalvis taksistas kalba ne tik rusiškai, bet laisvai angliškai ir dar su lengvu amerikietišku akcentu. Pasijutome kaip namie.

Apie kitus užsieniečius Mianeh kryptimi net kalbos nėra. Čia tas pats lyg užsienietis ateitų į priemiestinę Kauno stotį ir ieškotų autobuso į Panevėžiuką.

Vos tik išlipus niūriame mieste, mus apspinta minia. Nieko nesako, neklausia, neparduoda, tiesiog stovi apspitę ir žiūri. Stovime ir mes vidury ratelio kaip jurgeliai meistreliai ir žiūrime į juos. Vienas bičiulis iš autobuso duoda telefoną paskambinti. Laukiame kol atvažiuos Karimas ir nuveš mus į savo namus.

Karimas, kaip ir dauguma šiaurės Irano gyventojų, šneka turkiškai, o ne persiškai. Jis yra Mianeh universiteto anglų kalbos dėstytojas.

Ant slenksčio mus pasitinka visa šeima. Vyrai spaudžia rankas tik vyrams, moterys tik moterims. Name didžiulė svetainė be jokių baldų, išklota kilimais ir atremtomis į sieną pagalvėmis. Visi atsiremiame į jas ir dalyvaujame pokalbyje prie arbatos ir vaisių. Šeimininkų pusę pokalbyje atstovauja tik Karimas, nes daugiau niekas nešneka angliškai, bet visa šeima tvarkingai susėdusi dalyvauja vakarėlyje.

Iranietis lietuviams išklojo, ką galvoja: tiek daug kvailysčių retoje pasaulio šalyje surasi
© Vaidas Mikaitis

Sakydamas visa šeima, turiu galvoje tik kelis šeimos vyrus ir vaikus, nes moterys triūsia virtuvėje ir nesikiša į reikalus.

Atmosfera įšyla. Šeimos galva krizena matydamas mūsų moteriškes besikankinančias su skaromis, dėl kurių šiltame kambaryje pila karštis ir kilniu rankos mostu leidžia jas nusiimti. Merginos tiesiog pražysta.

Iš pradžių kalbamės atsargiai, nes baiminamės ką nors įžeisti nuodėmingomis vakarietiškomis šnekomis, bet Karimas šiuolaikiškas, pats pasakoja apie Iraną.

Anot jo, čia tiek daug kvailysčių, kad retoje pasaulio šalyje tiek surasi. Tas linksmybių draudimas, skaros, draudimas išvažiuoti į užsienį, cenzūruojami vakarietiški filmai, draudžiama muzika. Ir blogiausia, kad tas draudimas nelabai veiksmingas, nes šalyje vyksta ir nelegalios diskotekos su pusnuogėmis panomis, ir velnio lašai liejasi, ir vakarietiška muzika skamba, ir filmai sukasi, ir narkotikai vartojami vis didėjančiu pagreičiu.

Anot Karimo, dauguma normalių iraniečių nejaučia neapykantos nei amerikiečiams, nei kitatikiams. Tas akivaizdžiai pasimatė kai vyrukai vartė mano pasą. Į JAV spaudus jie žiūrėjo vos ne su ašaromis akyse, net pagalvojau, kad bučiuoti pradės.

Atėjo vakarienės metas. Irane, kaip ir daug kur Azijoje, dominuoja ryžiai. Ilgagrūdžiai, kvapnūs, minkšti ir birūs, dažnai patiekiami su raugerškiais. Prie ryžių tą vakarą mums patiekė keptos vištienos su daržovėmis ir padažu. Nieko ekstremalaus, bet labai skanu. Prie ekstremalių dalykų buvo jogurto gėrimas. Kažkas panašaus į vandeniu praskiestą kefyrą. Nelabai gardu. Valgėme visi ant grindų, vietoj stalo buvo patiesta klijuotė ant kurios ir sudėtas maistas. Šeimos moterys prie stalo nepasirodė, valgė virtuvėje.

Jų šeima, lyginant iranietiškais standartais yra pasiturinti. Tėvas ir sūnūs yra kelių tiesimo inžinieriai, turi savo konsultacijos firmelę ir uždirba gan padoriai.

Pavalgę dar pasėdėjome, kol šeimos galva nesukomandavo: „Miegot“. Mane su merginomis paguldė atskirame kambaryje ant grindų, o Vytas miegojo su visais svetainėje irgi ant grindų. Vyrukai sušoko į pižamas, o Vytelis ramiai sau nusimovė džinsus kaip namie ir atsigulė. Karimas matęs jo striptizą, susijaudino ir griežtai liepė užsimauti kelnes, nes nuogumas yra šventvagystė. Turėjo vaikinas miegoti su savo purvinais džinsais, su kuriais trynėsi po visokius ožių kaimus.

Nežinau ar ši šeima nėra labai pamaldi, ar mes negirdėjome, tačiau maldos mūsų viešnagės metu name neskambėjo ir lankstymosi ant kilimų nebuvo.

Iranietis lietuviams išklojo, ką galvoja: tiek daug kvailysčių retoje pasaulio šalyje surasi
© Vaidas Mikaitis

Ryte ant tos pačios klijuotės buvo patiekti pusryčiai. Šįkart tai buvo duona, medus su koriais ir avių pieno varškė. Šeimos moterims buvo leista valgyti kartu. Vytas sakė skanu, bet trūksta siūlo, kad galvotum valgąs saldžią žvakę.

Šiandien turime išvažiuoti ir palikti šiuos svetingus namus. Nors tai jau pirmoji darbo diena po naujų metų, tačiau su traukinio bilietais vis dar sudėtinga. Ir čia geroji šeima nepaliauja mums teikusi dovanas. Vienas iš brolių – Ali, mus pats vakare nuvešiąs į Teheraną, kuris yra už 6 valandų kelio. Planavo važiuoti anksti iš ryto, tačiau vardan svečių pasiaukosiąs. Už tai mes jam parūpiname nakvynę Teherane. Nors esame aktyviai kalbinami dar naktelę pasilikti, tačiau nebepasirašom. Mūsų laukia dar daug Irano.

Karimas nuveža prie įspūdingiausio miesto objekto – sugriuvusio tilto per geltono vandens upę. Jis vikriai užšoka ant seno tilto, o Vytas neišgali, todėl Karimas nulipa ir stumia Vyto užpakalį aukštyn. Galvojau numirsiu iš juoko, nes mūsuose taip liesti vyro užpakalį jau būtų ne taip suprasta, bet čia Iranas, čia viskas kitaip. Pats tai nebandžiau lipti, nes būtų gėda jei būčiau neužlipęs, o Karimo paslaugų nepageidavau.

Atsisveikiname su šeimyna kaip artimi giminės. Sulendame į Ali automobilį ir išvykstame. Nors sugaišome visą dieną, tačiau gavome daug daugiau – trumpam įsilieti į vietinių gyvenimą. Tai yra neįkainojama.

Šešios valandos kelio ir prieš mus atsiveria galingas megapolis – vienas didžiausių ir judriausių pasaulio miestų – naktinis Teheranas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Miestas, kuriame atgyja 5 žmogaus pojūčiai (2)

Poilsiautojų iš Lietuvos vis labiau atrandama kelionių kryptis – Stambulas , dažnai dar...

Lietuvis apie kvailiausiai praleistą laiką Niujorke: žmonės būriuojasi dėl 2 sekundžių malonumo (67)

Žvaigždžių persekiojimas – tai Amerikos kultūros dalis. Ši šalis pamišusi dėl noro akies...

Filmo su Leonardu DiCaprio išgarsintas paplūdimys uždaromas dėl turistų padarytos žalos (7)

Tailande keturiems mėnesiams uždaromas Maya Bay paplūdimys Phi Phi Leh saloje. Tikimasi taip...

Pamatykite, kokį filmuką apie stulbinančio grožio šalis sukūrė lietuvis (45)

Laisvai samdomas darbuotojas Andrius Šešelgis 3 mėnesius keliavo po Pietryčių Aziją ir aplankė...

Geriausiai įvertintas Booking.com viešbutis nustebino lietuvį – kainavo tik 35 eurus (57)

Kaip atrodo aukščiausiu balu įvertintas „Booking.com“ viešbutis ? Kokių stebuklų jame...

Top naujienos

Valstybinį istorijos egzaminą laikę abiturientai liko gerokai nustebinti (39)

Pirmieji abiturientai iš valstybinio istorijos egzamino Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje...

Kam Lietuvoje priklauso žiniasklaida? (20)

Ar žiniasklaidai Lietuvoje pakanka skaidrumo? M360 kalbinti ekspertai neslėpė, kad šioje srityje...

Dėl gaisrų pavojaus ribojamas patekimas į miškus (6)

Dėl daugelyje rajonų vyraujančio 4 arba 5 klasės miškų gaisringumo uždraustas arba ribojamas...

Perduoda svarbią žinią emigrantams: jei norite gydytis Lietuvoje, turite tai žinote

Legaliai užsienyje dirbantys emigrantai, privalomuoju sveikatos draudimu ( PSD ) apsidraudžia ir...

Nuo liepos Vilniaus svečiams bus taikomas naujas mokestis (9)

Nuo kito mėnesio Vilniuje įsigalioja miesto tarybos sprendimas dėl turisto rinkliavos. Nuo liepos...

Savaitės orai: progų atsikvėpti bus mažai (11)

Savaitės pradžia šalyje – labai šilta, pirmadienį oras kai kur kais iki 30 laipsnių, tačiau...

Goda ir Rolandas Alijevai išgyvena santykių krizę? (6)

Dainininkė, drabužių kūrėja Goda Alijeva ir buvęs krepšininkas, o dabar verslininkas Rolandas...

Lobis miško glūdumoje: net patys darbuotojai nežino, ką iš tiesų turi (5)

Druskininkuose yra vieta, kurią žino visi vietiniai. Tačiau jeigu kurio nors iš jų paklausite,...

5 geriausi vasaros užkandžiai, arba Kodėl teks pamiršti arbūzą (12)

Poilsis prie jūros ar ilgai laukta kelionė gali tapti tikru iššūkiu, jei pritrūks energijos ar...