Šiuos įspūdingus kanjonus sukūrė ne milijonus metų čia tekėjusi upė, o per mažiau nei šimtmetį išgraužė lietaus vandens nuotėkis iš fermerių laukų.
Providenco kanjonas pradėjo formuotis XIX amžiaus pradžioje ir tai lėmė nemokšiškas ūkininkavimas, tuo metu vyravęs visoje šalyje, o ypač – pietinėje jos dalyje. Tomis ankstyvosiomis žemės ūkio dienomis žemė buvo pigi, neribota ir tikriausiai nelabai vertinama, dėl ko atsirado plantacijų, mažų ūkių ir galiausiai pusininkų sistema, kuri ne tik nualino žemę, bet ir privertė nemokytus fermerius įsiskolinti.
Natūralūs miškai buvo iškirsti, kad galima būtų dirbti žemę, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių dirvožemio erozijai išvengti, kas lėmė didžiulį viršutinio dirbamosios žemės sluoksnio praradimą.
Pradėjo formuotis mažos lomos, kurios sparčiai gilėjo ir plėtėsi, kol iki XIX amžiaus vidurio jos pasiekė nuo metro iki pusantro gylį. Šie nedideli kanalai toliau telkė lietaus vandens nuotėkas ir erozija įgavo vis didesnį pagreitį. Šiandien kai kurios lomos Providenso kanjone siekia 45 metrų gylį.
Nepaisant to fakto, kad tai yra nesenas darinys, Providenso kanjonas vienodai domina tiek geologus, tiek turistus. Erozija atidengė geologinius klodus, kurie formavosi septynis milijonus metų, o mineralai nudažė nuosėdines uolienas, sukurdami visą spalvų paletę.
Providenso kanjonas yra regione, kuris susiformavo iš jūrinių nuosėdų prieš 59-74 milijonus metų. Dirvožemis viršutinėje kanjono dalyje nusėdo prieš maždaug 60-65 milijonus metų, vos pasibaigus dinozaurų amžiui. Jo gana rupus smėlis turi rausvą atspalvį, kurį lėmė geležies oksidas. Žemiau yra vadinamasis Providenso smėlis, sudarantis didžiąją kanjono sienų dalį. Jo sluoksnis siekia apie 36 metrus ir jis čia nusėdo prieš maždaug 70 milijonų metų.
Viršutinė šio sluoksnio dalis sudaryta iš labai smulkaus smėliuko, sumaišyto su baltuoju molžemiu. Vidurinis sluoksnis yra rupus ir spalvingesnis – čia galima išvysti geltonas (limonito) ir violetines (mangano) nuosėdas. Žemiausias ir seniausias sluoksnis yra juodos ir geltonos spalvų – tai žėručio daug turintis molžemis. Apatinis kanjono sluoksnis nusėdo prieš maždaug 70-74 milijonus metų. Jis yra oranžinės spalvos, tačiau prastai matomas, mat apaugęs augmenija.
Providenso kanjonas ir toliau irsta, nors jo apačia yra atsparesnė ir čia augančios pušys, krūmai ir kita augmenija padėjo stabilizuoti dirvožemį.
