aA
Laosas? Kur jis yra?” buvo dažniausias ir geriausias klausimas, kokį išgirsdavome pasakę naujus savo kelionių planus. Daugelis mūsų gaudė saulę Tailando salose, plaukiojo laiveliu po žalsvas Vietnamo lagūnas, galbūt užsuko pažiūrėti Angkor dinastijos šventyklų Kambodžoje, bet visi pamiršo tarp jų susirangiusį Laosą.
© Artūro Bulotos nuotr.

Mes spėjome, kad skirtingai nei likusi Pietryčių Azija, jis bus maloniai neturistinis, galės pasiūlyti neįprastų lankytinų vietų, užsiėmimų bei draugiškus, masių neišvargintus vietinius gyventojus. Liko tik nuvykti ir patikrinti.

Atostogos kaime

Po trijų parų skrydžių, kelionės traukiniu, autobusu, taksi ir visureigiu pasiekėme išsvajotą „Rūgpienių kaimą” – Vang Vieng, įsikūrusį tarp aukštų klintinių kalnų prie ramiai tekančios Mekongo upės. Nors prieš mažiau nei dešimtmetį šis miestelis buvo liūdnai pagarsėjęs kaip narkotikų rojus, kur stipriai apsvaigęs jaunimas mielai leisdavosi pripučiamais ratais žemyn upe ir ne taip retai nuskęsdavo, 2012 metais pagaliau įsikišus vietinei valdžiai viskas buvo sutvarkyta taip, kad šiandien net sunku patikėti niūria praeitimi.

Džiunglių takais: sunku patikėti, kad žmonės taip gyvena XXI a.
© Artūro Bulotos nuotr.

Pripučiamų ratų atrakcijos (tubbing) vis dar išlikę, bet su jomis sėkmingai konkuruoja lipimas uolomis (rock climbing), kuris dėl klintinių kalnų struktūros yra vienas geriausių Pietryčių Azijoje, ir olų tyrinėjimas – senoviniu metodu su fakelu rankose arba prožektoriumi su atsarginėmis baterijomis.

Pasibaigs šviesa ir lėtai tapsi viena iš Budos statulėlių, kurių ieško šiuose urvuose. Visai kitoks laisvalaikis laukia išmainius pripučiamą ratą į dviratį ir pasileidus kaimo keliais, be jokio didelio plano, kur akys mato. Tikėtina, kad kelią dalinsiesi su karvėmis, kurios Laose yra pilnateisės eismo dalyvės, ne pagal religiją ar įstatymą, bet todėl, kad jos pačios taip nusprendė.

Karvės autobuso stotelės pavėsinėje, karvės atėjusios pažiūrėti, ką valgai pusryčiams, karvės, kurios pačios atsikelia ir eina į pievas ir temstant sugrįžta namo. Tikėtina, kad atrasi mėlyną lagūną ir priimsi iššūkį užsikabaroti taip aukštai į medį, kad nušokti žemyn atrodys labai kvailas sprendimas. Tikėtina, kad paskui nuo adrenalino antplūdžio jausiesi kaip supermenas. Ir labai tikėtina, kad saulėlydis bus netoks, kokio tikėjaisi. Ramus, mieguistas kaimas likus valandai iki tamsos pavirsta į savotišką piko valandą, kai visi – laosiečiai, mašinos ir gyvuliai traukia namo. Tai viena skurdžiausių Pietryčių Azijos valstybių, todėl elektrą ir šviesą sutemus turi tik pasiturintys gyventojai.

Pats geriausias gidas Laose

Po ramių atostogų kaime, išsiruošėme ieškoti nuotykių į šiaurinį Laosą, kur ketinome su vietinio gido pagalba leistis į kalnus aplankyti primityvių etninių bendruomenių gyvenviečių.

Su Keo dar likus mėnesiui iki kelionės buvome suderinę visas detales – kur norime vykti ir ką nuveikti, tačiau žygio dieną vos susimokėję už ekskursiją, išgirdome, kad kelias dar neparuoštas – vietiniai gyventojai džiunglių takus su mačetėmis išvalys tik už poros savaičių, o dabar tai tektų padaryti jam pačiam, todėl mus užveš į ryžių plantaciją, kur galėsime patys pamatyti, kaip kuliami ryžiai. Nesutikus su tokiais pokyčiais, išgirdome, kad ant kelio gali pasitaikyti vapsvų. Galiausiai supratęs, kad tą dieną jam visgi teks eiti į darbą, Keo susodino mus į mašiną, pats nusnūdo ir už valandos mes jau stovėjome žygio pradžioje. Į kalną lipome ilgai, vis sustodami palaukti, kol mūsų gidas pailsės ar pavalgys.

Džiunglių takais: sunku patikėti, kad žmonės taip gyvena XXI a.
© Artūro Bulotos nuotr.

Vapsvų, žinoma, nesutikome, bet mačetė iš tikrųjų kapojo tunelį neįžengiamai suaugusiuose krūmuose, žolėse, vijokliuose, kurie vis tiek bandydavo įsivelti į plaukus, sugauti už kojos ar padovanoti kokį spyglį į šoną. Pagaliau išlindę į dienos šviesą, pamatėme pelkę, per kurią teko bristi, nes, kaip prisipažino mūsų gidas, jis tiesiog tingėjo ieškoti kelio aplink, o kol ant kranto atsisėdę gręžėme vandenį iš batų, Keo iš šalia esančios sodybos prisivogė visą maišą daržovių. Galiausiai pasiekėme žadėtas primityvias kalnų bendruomenių gyvenvietes.

Sunku patikėti, kad XXI a. kažkas vis dar gyvena tokiomis sąlygomis. Moterys dėvi spalvotus etninius apdarus. Vaikai laksto basi, aplink sukasi paršeliai, buivolai, šunys, katės ir vištos. Vyrai susėdę šnekasi ir geria vietinę samanę. Namai pastatyti iš bambukų, pasvirę pamatai paremti akmenimis, viduje jokių mums įprastų baldų – tik apverstas padėklas vietoj stalo, bananų lapas vietoj staltiesės ir grindys išklotos pintais kilimais iš bambuko juostelių. Lauko tualetai. Vienas lauko dušas visam kaimui. Nepaisant pirminės nuostabos bangos, šis neįtikėtinas primityvumas nejučia pradeda žavėti – supranti, kad jie ne tik išgyvena, bet ir gyvena.

Džiunglių takais: sunku patikėti, kad žmonės taip gyvena XXI a.
© Artūro Bulotos nuotr.

Pamažu smalsumo nugalėti iš už kampo išlenda vaikai, vyrai kviečia prisijungti į jų ratelį ir proga tai patirti yra privilegija, kurią turi tikrai nedaugelis. Privilegija, kuri tęsėsi neilgai, nes iš kažkur vėl atsiradęs Keo rankoje už kojų laikė gaidį ir pareiškė, kad jis vėl alkanas ir bet kokie bandymai įkalbėti dovanoti paukščiui gyvybę vis tiek baigėsi pietumis ant banano lapo vienoje iš bambukinių trobų.

Geriausias paukščio dalis jis pasiliko sau, mums atidavė kas liko, o po pietų nusižiovavęs pareiškė, kad pavargo ir eis valandai pamiegoti, mes turime jo palaukti. Kai grįžtant paklausėme, kaip jis vertina savo paslaugas, Keo net nemirktelėjęs atsakė, kad jis visada stengiasi būti pačiu geriausiu gidu Laose. Mandagiai nutylėjome, kad daugiau visi mūsų sutikti žmonės šioje šalyje nė iš tolo nebuvo į jį panašūs.

Džiunglių takais: sunku patikėti, kad žmonės taip gyvena XXI a.
© Artūro Bulotos nuotr.

Vaikiškų svajonių išsipildymas džiunglėse

Jeigu vaikystėje svajojote gyventi namelyje medyje, skrieti lynais per džiungles, o užaugę žiūrėjote įvairias išlikimo laukinėje gamtoje televizijos laidas, Laoso džiunglėse šie norai pildosi.

Viena iš unikalių siūlomų atrakcijų – dviejų dienų džiunglių stovyklos. Kartu su vietiniu gidu leidiesi gilyn į pirmykščius tropikų miškus, sužinai apie supančią augaliją – kas valgoma, kas nuodinga, o kas naudojama kaip vaistai ir įgauni daug pagarbos bambukui ir vietinių išradingumui, kurie sugeba iš jo pasigaminti, atrodo, viską – nuo virvės, stiklinės, kilimo iki namelio. Beje, tokiame tenka ir nakvoti – stogas iš bananų lapų, grindys iš surištų bambukų kamienų ir trys sienos iš pintų bambukų atraižų.
Vietoj ketvirtos – vienintelis dalykas, skiriantis nuo išorės – tinklelis nuo uodų. Už jų niekada nenutylantys džiunglių garsai.

Džiunglių takais: sunku patikėti, kad žmonės taip gyvena XXI a.
© Artūro Bulotos nuotr.

Maistas – viskas, ką gidas pagamino ant laužo ir padėjo ant bananų lapo, dušas – šalia tekantis upelis. Jeigu tokia natūrali patirtis be pagražinimų prie širdies – patiks ir pati garsiausia pramoga džiunglėse – Gibbon Experience.

Sunkiai besiverčiantys vietiniai gyventojai Laose buvo išmedžioję daugelį laukinių gyvūnų rūšių, įskaitant ir dainuojančias beždžiones – gibonus. Pramogą rengianti organizacija, apvertusi viską aukštyn kojomis, pastatė aukščiausius namelius medžiuose pasaulyje, sujungė juos lynais, o buvusius medžiotojus įdarbino gidais. Norintys pamatyti Nam Kan nacionalinį parką lankytojai gyvena genialiai suprojektuotuose nameliuose, keliauja per parką skriedami prie linijų pritvirtintais karabinais, tuo tarpu netrukdoma gyvūnija pamažu atsigauna. Daugelis namelių įrengti 30-40 metrų aukštyje, juos sudaro bent du aukštai. Viename jų gultai su tinkleliais nuo uodų, kitame virtuvė su geriamu vandeniu ir šaltas džiunglių dušas, kurio vanduo nubėga pro praretintas grindų lenteles.

Energija nameliai aprūpinami iš saulės baterijų, kuri tampa aukso vertės elektros lempute sutemus, kai savo pamainą pradeda smalsios laukinės žiurkės ir delno dydžio vorai. Viskas, ką pamirši užrakinti į sandarią namelio dėžę, bus patikrinta, o gal ir paragauta – juk esi tik džiunglių svečias. Visa tai baigiasi vos saulei pradėjus tekėti, kai pasigirsta gibonų šauksmai, sklaidosi rytinė melsva migla, o į namelį, kelių aukštų termose, atskrieja karšti pusryčiai su kava. Prasideda nauja nuotykių džiunglėse diena, per kurią juk reikės įveikti net 15 kilometrų linijų, aplankyti kitus namelius medžiuose ir skrieti taip, kad net batuose jaustųsi vėjas.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Atgal į Indiją po 15 metų: šalis, kurioje svečias namuose prilygsta dievų dovanai (3)

Planuojant kelionę į Indiją, nežinai, ko tikėtis – mintyse susimaišo girdėtos istorijos,...

Tailande turistai už asmenukes gali būti baudžiami mirties bausme (29)

Nors Tailandas jau skaičiuoja turistinio sezono pabaigą, egzotiškoji sala keliautojus vis dar...

Egzotišku Afrikos safariu susigundę lietuviai tik per plauką netapo laukinių žvėrių naktipiečiais (19)

Mūsų kelionė po PAR priartėjo prie pabaigos. Dvi savaitės praėjo taip greitai ir taip...

Lavrinovičių šeima sako atradusi slaptą receptą, kuris per atostogas padeda nesusipykti (6)

Atostogos su šeima – laikas, kurio laukiame labiausiai, tačiau ar visada mokame jį išnaudoti?...

Velykų atostogos užsienyje – ar dar galima spėti į išskrendantį lėktuvą?

Atostogauti pavasarį lietuviai pamėgę kone taip pat, kaip ir vasarą. Moksleivių Velykų atostogų...

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (162)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (88)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Ukrainos prezidento rinkimai: jauno komiko ir nesėkmingo reformatoriaus akistata balsavimas prasidėjo (239)

Ukrainiečiai sekmadienį balsuos prezidento rinkimuose, per kuriuos jie konflikto draskomos savo...

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (29)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Tauragės r. sunkiai sužalotas ukrainietis beveik po trijų valandų mirė ligoninėje (101)

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį itin skaudi nelaimė įvyko Tauragės r., Taurų kaime. 23.55...

Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose nugriaudėjo šeši sprogimai atnaujinta (56)

Trijose bažnyčiose ir trijuose viešbučiuose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir jo apylinkėse...

Skaudi tiesa apie princesės Dianos gimdymus: teko derinti su sporto tvarkaraščiais ir taikstytis su Charleso nusivylimu (18)

Visas pasaulis su nekantrumu laukia pirmojo Meghan Markle ir princo Harry‘io vaiko gimimo. Šis...

Požymiai, rodantys, kad organizmas užtvindytas toksinų (11)

Toksinai mūsų tyko visur, kur tik įmanoma: ore, kuriuo kvėpuojame, vandenyje, kurį geriame, ir...

Išskirtinis bokštas Kaune: 10 kilometrų knygų ir lyg ant delno atsiverianti miesto panorama (2)

Mažajame ąžuolyne, ant Parodos kalno, yra ypatinga vieta, nuo kurios atsiveria užburianti Kauno...

Dviejų vaikų mama susimąstė: ar senosios kartos pedagogai atitinka šiuolaikinius kriterijus? (60)

Visiškai sutinku su straipsnio autoriumi. Turiu du vaikus – dešimtoką ir aštuntokę. Mokslo...