Kelionė reikalauja jėgų
Pasiekti šį ežerą nėra lengva. Kaip tiksliai tai padaryti, papasakojo neseniai čia apsilankiusi keliautoja Jekaterina Šemetova.
Lėktuvu atskridus į šalies sostinę Biškeką, reikia vykti iki centrinio šalies miesto Naryno. Laukia 3 valandų kelias autostrada. Iš Naryno toliau vykti reikia džipu arba samdyti vairuotoją. Čia laukia dar 3 valandų kelionė, tačiau šį kartą jau neasfaltuotais keliais. Rudenį keliai sausesni, tačiau pavasarį upės būna patvinusios, todėl gali tekti važiuoti aplinkui taip užtrunkant dar ilgiau, kartais bendrai net 5 valandas. Vykstama iki Jurtkempo ir nuo šios vietos prasideda lengvesnis kelias.
„Šiuo keliu ėjo ir pensijinio amžiaus močiutės, aišku sunkiai, bet ėjo, apie 3 kilometrus. Pats kelias ir vaizdai aplinkui yra be proto gražūs“, – pasakoja moteris.
Rojaus kampelis
Atvykus čia, žadą atims ypatingo skaidrumo, smaragdinės žalios spalvos ežero vanduo. Krante – akmenys, vanduo kiek druskingas ir negyvas, žuvų nėra.
Aplink – kalnai, matomos snieguotos jų viršūnės, vietomis siekiančios daugiau nei 4000 metrų aukštį. Taip pat matomos iš ežero kyšančios uolos.
Tiesa, būtina pasirūpinti tinkama apranga ir avalyne. Oro sąlygos čia atšiaurios: naktys vėsios, temperatūra nukrenta iki minusinės, o vanduo ledinio šalčio. Sniego tokiame aukštyje galite tikėtis ir vasaros sezono metu.
Turizmo ypatumai
Nors Kol Suu yra įspūdingo grožio, tačiau masiškai turistų nėra lankomas. Pakeliui J. Šemetova pasakoja sutikusi vos 5-6 turistus, tačiau moteris spėja, kad esant karštoms dienoms jų gali būti ir daugiau.
Kadangi ežeras yra 12 kilometrų nuo Kinijos sienos, visiems atvykusiems reikalingas vizos leidimas. Gauti jį nėra sunku, tačiau reikia pasirūpinti iš anksto: porą savaičių prieš vizitą, geriausia su agentu, nuvykti į vietinę agentūrą. Leidimą gausite už maždaug 12 eurų, skubos tvarka – apie 20 eurų.
Didelis aukštis – ne kiekvienam
Žmonėms, turintiems širdies ar su kraujospūdžiu susijusių ligų, reikia būti atsargiems.
„Dėl didelio aukščio jautėme kalnų ligos požymius. Džiuvo lūpos, svaigo galva, buvo apėmęs lengvas pykinimas ir net šiek tiek kraujavo nosis. Mus įspėjo pasiimti vaistų nuo galvos skausmo ir mums jų tikrai prireikė. Žmonėms, kurių prastesnė sveikata, gali būti ir didesnių komplikacijų“, – pasakoja keliautoja.
Nakvynė jurtoje ir kitos pramogos
Kaip jau supratote, kelias iki Kol Suu ežero yra ilgas ir varginantis, o atvykusiems čia neabejotinai norisi paviešėti ilgiau. Todėl atvykę keliautojai naktį praleisti renkasi čia įrengtose jurtose.
„Mes taip pat pasirinkome nakvoti jurtoje, nes iš karto grįžti atgal būtų pernelyg varginantis dalykas. Buvo ypatinga patirtis, nakvynė gryname ore“, – sako J. Šemetova.
Čia pat yra ir valtelių nuoma, kuria pasinaudoti būtinai pataria moteris. Turistams, nenorintiems keliauti pėsčiomis, siūloma alternatyva joti ant žirgų. Tiesa, čia pasitaiko visko. Jei nesate patyręs jodinėtojas, moteris pataria šią pramogą pirmiausia išbandyti lygumoje. Neįvertinusiems savo jėgų turistams jodinėjimas kalnuotose vietovėse gali baigtis liūdnai.
„Būna, nepatyrę turistai nežino kaip elgtis. Žirgą išgąsdinti gali net plastikinio vandens buteliuko čežėjimas ir jis numeta žmogų. Nors gyvūnai dresiruoti, tačiau tikrai pasitaiko įvairių situacijų“, – sako ji.
Keliautojai čia gali leistis į žygį pėsčiomis, o esant galimybei ir dviračiu. J. Šemetova atvirauja, kad tokioje vietoje gali leisti laiką valandų valandas. „Jausmas – neapsakomas, atrodo esi Dievo namuose“, – sako ji.
