„Keliones su vyru visada organizuojame patys, kadangi mėgstame keliauti, tai darome tikrai ne pirmą kartą. Bilietus į Braziliją užsakome likus 4-5 mėnesiams iki išvykimo. Kadangi ekonominė situacija pasaulyje nėra stabili, tai ir kainos visur kyla. Už bilietus pirmyn ir atgal, taip pat vieną vietinį skrydį iš Manaus į Rio de Žaneirą sumokėjome apie 1 400 eurų žmogui“, – pradėjo pasakoti L. Braziulienė.
Brazilijoje pora praleido 3 savaites. Savaitę laiko išbuvo Manause, kur turėjo 3 dienų turą po Amazonės džiungles bei Rainforest, dar 2 savaites praleido Rio de Žaneire.
„Nakvynes rezervuojame per booking.com programėlę. O visas ekskursijas rezervavome jau atvykę į Braziliją. Nakvynės nėra brangios, aišku, priklauso nuo poreikių, bet už 50 eurų nakčiai galima rasti neblogus apartamentus“, – patarimais dalijosi moteris.
Prieš vykdama su vyru į Braziliją, kaip ir į bet kokią kitą kelionę, Laima pasidomėjo apie vietinę kultūrą.
„Aš asmeniškai mėgstu „Youtube“ pasižiūrėti įvairių blogerių video. Žiūrint įrašus apie Rio de Žaneirą, man akis užkliuvo už vieno, kur rusakalbė gidė pasakojo apie Brazilijos lūšnynų kvartalus – favelas, vietinių gyvenimą ir visus pavojus, kurie tyko Rio de Žaneire. Atradusi ją instagrame, parašiau ir susitarėme dėl susitikimo ir ekskursijos. Ji iš karto perspėjo, kad daug ką tai šokiruoja ir kad tai neeilinė pažintis su Rio. Kadangi būtent tokio stiliaus „extrymą“ aš mėgstu, supratau radusi, ko ieškojau.
Ši gidė mums aprodė pagrindines ir žymiausias Rio vietas, tarp jų ir Čilės dailininko Selaron laiptus. Pasirodo, gidė pažinojo jį asmeniškai. Pasak jos, Selaron mirė 2013 m., vietos policija įvardijo tai kaip nusižudymą, nes jį rado susideginusį. Pasakojama, kad prie savižudybės jį privedė nusikaltėlių persekiojimas, mat jis netyčia išgirdo jų pokalbį. Jei ne jis pats, nusikaltėliai anksčiau ar vėliau būtų pasiekę savo. Žmogaus gyvybė nusikaltėlių pasaulyje nelabai ką reiškia, nes jie patys auga be šeimos meilės, nuo mažų dienų įtraukiami į narkobiznį. Brazilijos įstatymais iki 18 metų asmuo yra visiškai nebaudžiamas, todėl favelose gyvenantys vaikai nuo mažų dienų įsitraukia į šį verslą“, – pasakojo Laima.
Pasak jos, įžymieji Brazilijos lūšnynai – favelos – šokiravo kaip reikiant.
„Viskas ten taip, kaip ir rodo filmuose: automatais ginkluoti narkotikų prekeiviai ir už kelių metrų stovinti papirkta policija. Į tas vietas paprasti gidai nevedžioja turistų, kadangi jie ten patys jaučiasi nesaugūs. Ten reikia būti savu, kad visi tave pažinotų ir galėtum atvesti ten turistus. Mūsų gidė mums parodė labai daug. Labiausiai nustebino, kad ten daug saugiau, nei, pavyzdžiui, pietinėje Rio de Žaneiro dalyje – Kopakabanoje. Jei jau patekai į favelą, vadinasi, tu savas ir tavęs neapvogs, nes ten savi įstatymai ir vogti faveloje draudžiama. Visas favelas kontroliuoja nusikaltėlių grupuotės. Jie ten yra įvedę savo taisykles, kurių visi turi laikytis, policija nesikiša“, – pasakojo keliautoja.
Lietuvė sako pastebėjusi, kad brazilai labai mėgsta stovėti eilėse. Jie neis ten, kur nėra eilės, nes tai reiškia, kad toje vietoje kažkas negerai.
„Vienintelė vieta Brazilijoje, kur nėra eilių, – teismo medicinos ekspertizė“, – juokėsi keliautoja.
Pasak Laimos, Brazilijoje negali jaustis labai saugus. Visada turi dairytis per petį. Patartina atrodyti kuo kukliau, kad neatkreiptum į save dėmesio.
„Mūsų gidė, 20 metų Brazilijoje gyvenanti rusakalbė, kalbėjo su mumis nepadailindama realybės. Ji pasakojo keletą nutikimų su rusų turistais, kurie mėgsta puoštis garsių firmų drabužiais. Vienam nesutikusiam atiduoti 50 realų, kurie persišvietė per baltų marškinių kišenę, buvo nupjauta ausis. Laimė, vėliau vietiniai plastikos chirurgai susiuvo ausį taip meistriškai, kad net nesimatė siūlių. Tad Brazilijoje taisyklė yra tokia – jei tave puola, viską atiduodi ir nesipriešini, kad liktum gyvas“, – pasakojo lietuvė.
Pasak jos, vietiniai labai draugiški, noriai bendraujantys, tačiau mažai kas kalba angliškai. O tie, kurie kalba, giria savo šalį ir sako, kad čia saugu – tam, kad neatbaidytų turistų. Brazilai labai mėgsta linksmintis ir šokti, muzika čia skamba visur ir vis garsesnė. Taip pat vietiniai yra užkietėję futbolo sirgaliai. Lietuviams teko apsilankyti vietinio klubo varžybose Marakanos stadione. Esą tai buvo kažkas neįtikėtino, ko niekur kitur nepamatysi.
„Visi futbolą žiūri stovėdami ir skanduodami, muša būgnais, mosuoja vėliavom visą žaidimą, atmosfera neįtikėtina“, – įspūdžiais dalijosi keliautoja.
Lietuviai aplankė ir vietinius indėnus. Tiesa, tokius, kurie yra skirti turistams parodyti.
„Įprastame gyvenime jie nevaikšto išsipaišę veidų ir apsidangstę plunksnomis. Beje, Brazilijoje, džiunglėse, gyvena ir tokios indėnų gentys, kurios yra atskirtos nuo civilizuoto pasaulio, nėra mačiusios balto žmogaus ir neturi imuniteto mums įprastoms ligoms“, – pasakojo keliautoja.
Pasiteiravus apie vietinį maistą, lietuvė ypač gyrė brazilų gaminamus jautienos kepsnius. Tokių esą kitur tikrai negausi.
„Aš jų negalėjau atsivalgyti. O ir jų kaina gana nedidelė. O štai saldūs patiekalai Brazilijoje mūsų skoniams ryškiai per saldūs, o jie juos dar ir užgeria saldžiais gėrimais“, – įspūdžiais iš įsimintinos kelionės dalijosi lietuvė.
