Apsukri valstybė karą Ukrainoje išnaudoja savo vidaus konfliktams spręsti: ar pavyks pasinaudoti nukraujavusios Rusijos silpnumu?

Ne per seniausiai perskaičiau, jog įklimpusi Ukrainoje, Rusijos armija yra nuolat papildoma kariais iš kitų Rusijos vietų, tame tarpe ir okupuotų, tokiu būdu tas vietas palikdama beveik be apsaugos. Taip atsiranda proga suinteresuotoms šalims silpninti Rusiją. Kinija, pavyzdžiui, gali dar labiau įtvirtinti savo interesus Sibire, Japonija – didinti spaudimą dėl Kurilų salų, JAV – nuolat nervinti rusus Tolimuosiuose Rytuose, naikintuvais skraidant palei rusų sieną, arba netyčia įskrendant į Rusijos oro erdvę, taip ištisai keliant rusams nervinius traukulius. O po to pasiaiškinti, kad pasiklydo. Arba išvis nesiaiškinti. Tiesiog viską neigti. Rusai juk nesiaiškina nuolat keldami sumaištį Baltijos ar Juodojoje jūroje ir priversdami nervintis visas civilizuotas kaimynes.

Galvojate aš čia fantazuoju? Visai ne, nes tokią taktiką naudodavo JAV prezidentas Ronaldas Reiganas. JAV naikintuvai tada skraidydami palei Sovietų Sąjungos sienas nuolat kėlė paniką sovietų valdymo organuose. Kietas senis buvo Reiganas. Pasiilgau jo. Manau, jis buvo kiečiausias visų laikų JAV prezidentas. Jis suvystė Sovietų Sąjungą kaip šiltą vilną ir sugriovė ją. O pamenu, jam laimėjus rinkimus, Sovietų Sąjungoje buvo juokiamasi, kad amerikiečiai prezidentu išsirinko aktorių ar tai komiką. Netrukus tas aktorius taip išspardė sovietams subines, kad jų palikuonys su Kremliaus gnomu priešaky vis dar negali atsigauti ir, kaip pikti barsukai, griežia dantimis iš neapykantos ir bejėgiškumo.

Gaila, kad dabar nėra tokių politikų kaip Reiganas ar Margaret Tečer. Jie nepabijotų sutramdyti menką savivertę turintį psichopatinį Kremliaus nykštuką ant aukštakulnių batukų. Apsnūdęs senelis Baidenas, liurbis Makronas, ar priklausomybę nuo ruso dujų vamzdžio turintis vokietis (čia galima įrašyti bet kokią vokišką pavardę, visos tiks) turėtų kas vakarą kaip maldaknygę skaityti Reigano arba Tečer memuarus. Skaityti ir mokytis.

Nors palaukite, egzistuoja tikimybė, jog tarp mūsų jau yra naujas Reiganas. Jam laimėjus rinkimus, rusai, kartu su mūsų vatnikais, irgi labai kvatojosi, kad komikas tapo prezidentu. Kažin ar dabar jiems vis dar juokinga? Turbūt jau mažiau. Dar kiek vėliau jiems bus visai nebejuokinga. Vėliau jie Zelenskio paniškai bijos ir nekęs, kai jis, po karo ir Putino pabaigos, kartu su laisvojo pasaulio lyderiais susės spręsti, kurią sugriuvusios Rusijos dalį turės prisiimti administruoti Ukraina. Labai norėčiau, kad ta dalis būtų Baltarusija, įsivaizduojate kokį draugišką kaimyną tada turėtumėme?

Tokie pamąstymai iškėlė klausimą, kas gi dar, naudodamiesi Rusijos susikoncentravimu ties Ukraina galėtų pabandyti išspręsti savo teritorijose įšaldytus konfliktus?