aA
Kai rusams baigiasi pinigai – jie surenka visus namuose esančius daiktus ir eina jų pardavinėti Udelnaya turguje, Sankt Peterburge. Ten rasite visko: nuo pradėtų naudoti kosmetikos priemonių iki apatinio trikotažo, nuo pornografijos įrašų iki asmeninių dienoraščių. Turguje lankėsi DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas.
Udelnaya turgus Sankt Peterburge
© Orijus Gasanovas

– Duokite man vieną dienoraštį, – paprašiau pardavėjo.

– Kokio norėtumėte? Turiu penkis skirtingus, visi pilnai prirašyti, – pasitikslino jis ir ėmė pristatinėti, kad vieną dienoraštį rašė jo dukra, kitą kažkokia tolima giminaitė, likusius gavo iš kaimynės, todėl nežino, kas jų autoriai.

– Duokite dukros, – pasirinkau ir sumokėjau vienam eurui prilygstančią sumą.

– Paimkite dar šukas arba druskinę, padarysiu nuolaidą, – nenorėjo paleisti manęs pardavėjas. Atsisakiau jo pasiūlymo. Tada pripuolė siūlyti kasečių su senomis rusiškomis dainomis, bet ir jomis nesuviliojo.

– O dukra jums leido pardavinėti dienoraštį? – nueidamas dar paklausiau.

– Ji gyvena Maskvoje, tą dienoraštį rašė prieš dvidešimt metų, jau bus pamiršusi, – numojo ranka pardavėjas ir ėmė kalbinti kitą pirkėją.

Vos už poros žingsnių radau pornografijos įrašais apdėliotas lentynas. Ir rusišką užrašą „pornografija visiems skoniams“. Šalia prekeivio stovėjo vienas senutėlis vyras, kokių 80 metų, jis vieną po kito ėmė tuos įrašus ir apžiūrinėjo, kas ant jų viršelių pavaizduota. Rinkosi ilgai, atsakingai, galiausiai pardavėjui ištiesė tą, kuriame nuogos stambios moterys. Iš kitos pusės stovėjo pusamžė pora, kokių 50-60 metų, greičiausiai vyras ir žmona. Dama labiau nei vyras buvo susidomėjusi pornografija, ir atidžiai, net užsidėjusi akinius bandė analizuoti, kas gi gero tuose įrašuose, CD formatu.

Labiausiai nustebino dar vienas pirkėjas, irgi vyresnis žmogus. Jis taip kukliai prie to pornografijos platintojo stovėjo, taip kukliai žiūrėjo, kas ten parduodama, atrodo, bet ką pasirinko ir parodė, kad nori pirkti. Aš gi, būdamas tikras smalsuolis, nužiūrėjau prekę. Liūdno veido vyras pirko pornografinį įrašą su transvestitų išdykavimais. Nusipirko, greit susidėjo į maišą ir nuėjo tolyn.

Patys rusai sako, kad Udelnaya turgus yra pats keisčiausias jų šalyje. Gali būti, kad kito tokio nerasite visame pasaulyje. Amerikiečiams ir vakarų europiečiams tai absoliuti egzotika. O ir mums lietuviams ten tikrai bus dėl ko nustebti. 


Udelnaya turgus Sankt Peterburge
Udelnaya turgus Sankt Peterburge
© Orijus Gasanovas

Nuvykti iš Lietuvos į Sankt Peterburgą galite su „Airbaltic“ lėktuvais iš Vilniaus ir Palangos oro uostų, su greitu persėdimu Rygoje. Reguliarūs reisai vyksta net tris kartus per dieną. Tad kelionę į šį Rusijos miestą galite susiplanuoti tiksliai pagal savo grafiką. Savaitei, ar tik savaitgaliui. Taip, kaip jums norisi.

Nors oficialiai, visokiose turistams skirtuose brošiūrose ir knygose rašoma, kad tai yra sendaikčių turgus ar blusturgis (angl. flea market), drįsčiau su tuo nesutikti ir rekomenduočiau parinkti kokį kitą žodį, gal net sugalvoti specialų apibūdinimą. Taip, išties sendaikčių yra, o bet tačiau, jie nė kiek neprimena tų įprastų sendaikčių, kokius galima rasti Paryžiuje, Romoje, Londone ar Berlyne.

Tikriausiai geriausiai tinka taksisto, kuris mane nuo viešbučio miesto centre vežė iki turgaus, ištarta frazė. „Važiuojate nusipirkti šlamšto?“ – paklausė jis. 


O kitas taksistas, kuris mane paėmė iš turgaus, jau po apsipirkimo, tiesiai šviesiai paklausė: „Na kaip, ar patyrėte šoką?“. Buvo stipri ir dar viena jo ištarta frazė: „Jūs pamatėte, kaip liūdnai kai kurie rusai gyvena“. Taip, pamačiau ir dabar papasakosiu jums, brangūs DELFI skaitytojai.

Udelnaya turgus Sankt Peterburge
Udelnaya turgus Sankt Peterburge
© Orijus Gasanovas

Pirmiausia ir svarbiausia – Udelnaya yra geležinkelio stotis pačiame Sankt Peterburgo kampe, miesto pabaigoje. Pro čia važiuoja keleiviniai traukiniai jungiantys Rusiją ir kaimyninę Suomiją. Vien į Helsinkį ekspresas važiuoja keturis kartus per parą. Daug rusų jau nuo seno nori nuvykti į Skandinaviją, todėl ši stotis visais laikais buvo labai populiari ir apkrauta dideliais keliautojų srautais. O kur daug žmonių – ten vyksta ir prekyba. Taip po truputį šalia turgaus kūrėsi turgelis, vėliau išaugęs iki didelio turgaus, dabar jis jau net nebe didelis, o tikras gigantas. Toks, kaip atskiras kaimas.

Pirmoji turgaus dalis – visiškai įprasta. Ten parduoda šiek tiek maisto produktų, šiek tiek drabužių ir avalynės, na ir kalnus Kinijoje pagaminto šlamšto. Tačiau lendant vis giliau ir giliau – vaizdelis keičiasi, o prekių asortimentas tampa sunkiai paaiškinamas ir aprašomas. Ten tiesiog yra visko... Kaip sakydavo mano senelis: pats velnias koją nusilaužtų.

Šimtai, gal net tūkstančiai Sankt Peterburgo bei priemiesčių gyventojų savaitgaliais atvyksta parduoti visko, ko tik turi savo namuose. Rašydamas „visko“, tą ir turiu omenyje. Žmonės išparduoda tai, ką sukaupė per gyvenimą. Kai kurie, tokiu būdu tiesiog atsikrato nereikalingų daiktų, tačiau daugelis taip daro, nes jiems verkiant reikia pinigų. Internete galima prisiskaityti istorijų, kaip kai kurios moterys turguje pasiruošusios parduoti net tuos drabužius, kuriuos vilki prekiaudamos. Jeigu jūs turite pinigų – galite iš jų gauti, ko tik užsigeisite. Patiko segtukas plaukuose – duokite kiek nors centų, jį tikrai parduos.


Udelnaya turgus Sankt Peterburge
Udelnaya turgus Sankt Peterburge
© Orijus Gasanovas

Kad lengviau suprastumėte šio turgaus esmę, pasistengsiu paaiškinti kuo paprasčiau.
Juk būna visiems pasitaiko: ima ir baigiasi pinigai. Tik bam vieną dieną ir piniginė tuščia, banko sąskaitoje santaupų neliko. Ką tada daryti? Negi vogsi? Amoralu, niekšiška... Negi skolinsiesi? Kažkaip nesinori draugų ir giminių apkrauti savo bėdomis. Štai tada toks nustekentas žmogelis atkeliauja į Udelnaya turgų. Prekeivių yra smulkių ir stambių. Smulkesni su savimi atsineša kelis maišus prekių, o stambesni atvažiuoja su automobiliais, net ir su priekabomis.

Udelnaya turgus yra savaitgalinis, veikiantis nuo penktadienio iki sekmadienio. Prekeiviai turguje ima rinktis paryčiais, maždaug apie 5 valandą, nors pirkėjų tuo metu dar tikrai nebūna. Visi stengiasi atvykti kuo anksčiau, nes nori užsiimti geresnę vietą prekybai. Turgus toks didelis, kad pavėlavęs gali gauti tik prastą vietelę kažkur gale, kur dideli srautai lankytojų neužsuka.

Prekyba prasideda tik 9 valandą ryto ir tęsiasi iki 15 valandos. Pirmieji pirkėjai randa didžiausią pasiūlą, tačiau kiek didesnes kainas. Tie, kurie atvyksta apsipirkti turgaus darbo pabaigoje – randa mažiau pasirinkimo, bet labai geras kainas, daug ką galima nusipirkti tiesiog pusvelčiui. Pardavėjai į namus nori grįžti tuščiais maišais, bet pilnomis piniginėmis.

Daugelis pardavėjų – vyresnio amžiaus žmonės, bobulytės ir diedukai. Jie pasitiesia ant grindų kokią nors užuolaidą ar kilimą, ir ant patiesalo viršaus išdėlioja tai, ką atsinešė parduoti. Prie prekių daugelis nerašo jokių kainų, nes pasilieka teisę kiekvienam interesantui pasakyti vis kitą skaičių. Tikriausiai įvertina pagal aprangą – jeigu pirkėjas gerai atrodo – galės daugiau susimokėti, jeigu prasčiau – tai ir kaina gali būti žemesnė. Išvados: norite sutaupyti – renkitės kiek įmanoma prasčiau.

Udelnaya turgus Sankt Peterburge
Udelnaya turgus Sankt Peterburge
© Orijus Gasanovas

Štai ponia Natalija, kuriai greit sueis 75 metai juokauja, kad ji turguje turi savo „univermagą“ (universalinę parduotuvę), kur parduodama viskas. Natalija parduoda ir virtuvinius rakandus, ir senus žaislus, ir senas, jau dėvėtas kojines, pas ją galima rasti daug vazų, keletą akinių nuo saulės, vieną sidabrinę grandinėlę, neaišku nuo ko likusių laidų, taip pat knygų ir plastikinių gėlių.

O jos kaimynystėje prekiauja vyras, kuris man prisistatė Gogoliu, nežinau, tai vardas ar pavardė. Jis parduoda vieną triratuką, ant kurio parašyta „Jaguar“, ant taburetės pastatytą kasetinį magnetofoną su FM dažnį gaudančia radija, taip pat parduoda vaikišką tigriuką, ant kurio galima suptis. Ir paskutinė jo prekė – namuose reikalingų meistro įrankių rinkinys. Viskas po dešimt eurų pas Gogolį. Jis pasigyrė, kad turi bene mažiausiai prekių, bet visada viską parduoda. Tokia jo taktika – atsinešti nedaug, bet suprekiauti šimtu procentų.

Nustebino ponios Zojos pardavinėjamos prekės. Ši moteris prekiauja senais, net suskilinėjusiais indais ir naudotomis kosmetikos priemonėmis. Pusiau išnaudotas lūpdažis, aptrupėję šešėliai, keistai apdžiūvusi plaukų želė. Kad viskas yra dėvėta supratau į ranką paėmęs šampūno buteliuką. Skysčio viduje liko vos keliems kartams, puoliau sakyti pardavėjai, kad prekė netinkama. Ji manęs be abejo nesuprato... Paaiškino, kad viskas čia gerai ir tą šampūną toliau pardavinėjo. Mažiau nei už eurą, bet vis tiek... Kam gali reikėti beveik išnaudoto šampūno buteliuko? Na, jeigu parduoda, gal vis tik, kažkas tikrai perka.

Udelnaya turgus Sankt Peterburge
Udelnaya turgus Sankt Peterburge
© Orijus Gasanovas

Atskirame paviljone Udelnaya turguje itin daug dėmesio skirta visokiam Sovietų sąjungos šlamštui. Lenino ir Stalino statulėlės, atvirukai ir ženkleliai su jų atvaizdais, tų laikų medaliai, taurės, 1980-ųjų Maskvos Olimpinių žaidynių atributika, sovietinių karių apranga. Labai didelis pasirinkimas to laikmečio cigarečių. Kai kurie pakeliai vis dar pilni. Tiesa, neaišku, kaip atrodo jų vidus išpakavus. Tarp šių daiktų daugiausiai knisasi užsienio turistai, tiesa – daugiau fotografuoja viską nei kažką įsigyja.

Tarp sovietinių daiktų užtikau pardavėją, kuris tais laikais dirbo kažkokiame kvepalų fabrike. Jis visiems pasakoja, kad fabrikas bankrutavo, algų žmonėms niekas nesumokėjo, todėl visi darbuotojai galėjo pasiimti daug produkcijos. Taip – jau daug metų šis vyras kiekvieną savaitgalį prekiauja tais kvepalais. Jis jų turi be galo daug, dar keliems metams į priekį tikrai užteks.

Udelnaya turgus Sankt Peterburge
Udelnaya turgus Sankt Peterburge
© Orijus Gasanovas

Pačios populiariausias prekės – seni buities prietaisai, tokie kaip mėsmalės, kavos aparatai, arbatinukai, garsieji rusiški „samovarai“. Didžiulis pasirinkimas ir dėvėto apatinio trikotažo. Prie kai kurių moterų parašyta: „dėvėjau pati“. Tai kaip kokybės ženklas, kad pirkėjui būtų aišku ar tvarkingas žmogus prieš tai tas kelnaites nešiojo.

Jokiose turistams skirtose brošiūrose to nerašo, tačiau aš noriu viešai paskelbti, kad Udelnaya turguje galite sutikti ir Rusijos įžymybių. Pavyzdžiui, man pavyko susipažinti su buvusiu Sankt Peterburgo „Zenito“ futbolo klubo vadybininku Volkovičiumi Večeslavu Michailovičiumi. Taip jis prisistatė ir puolė man rodyti senus „Zenito“ plakatus, kur tarp garsių žaidėjų stovi ir jis.


„Parduodu tai, ko niekas kitas neturi – senąją „Zenito“ atributiką, turiu žaidėjų marškinėlių, senų nuotraukų, plakatų, ženkliukų, kepurėlių. Apie kiekvieną žmogų plakate galiu labai daug papasakoti“, – puolė reklamuoti savo prekes šis vyras.


Ėmė skųstis, kad gerieji laikai Rusijoje baigėsi, kad jam sunku išgyventi, todėl prekiauja turguje. „Jeigu ne turgus – neturėčiau už ką pavalgyti“, – dūsavo buvęs „Zenito“ vadybininkas. Ir prašė, kad bent ką nors iš jo nusipirkčiau. Pirkau kelis ženkliukus, jie man kainavo maždaug 40 euro centų.

Turgus, kuriame kaip ir nesinori nieko pirkti, tačiau be galo įdomu vaikštinėti, stebėti ten verdanti gyvenimą. Norint praeiti visą Udelnaya prireiks gero pusdienio, kuo giliau – tuo įdomiau. Atrodo, kad ten nėra jokių taisyklių, jokių tabu. Parduodi, ką tik nori. Net senų ginklų mačiau. 


Svarbu žinoti, kad šiame egzotiškame turguje kortelėmis atsiskaityti neįmanoma, ten būtina turėti grynųjų pinigų. O ir derėtis nepamirškite, visi pardavėjai mielai nuleidžia pradines kainas. Net jeigu jos ir būna labai labai nedidelės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Čia lietuviai jaučiasi laukiami ir turtingi: pilnas kuro bakas vos už 4, o vakarienė restorane už 5 eurus (297)

„Ar jūs norite mirti? Kodėl jūs važiuojate pas teroristus?“ Tokius klausimus dažniausiai...

Prieš milijoną metų telkšojusius vandenis šiandien pakeitė druskos kupolai ir ledynai (6)

Prieš milijoną metų Persijos įlankoje telkšojo gerokai platesni vandenys nei dabar. Išties...

Atgal į Indiją po 15 metų: šalis, kurioje svečias namuose prilygsta dievų dovanai (3)

Planuojant kelionę į Indiją, nežinai, ko tikėtis – mintyse susimaišo girdėtos istorijos,...

Tailande turistai už asmenukes gali būti baudžiami mirties bausme (30)

Nors Tailandas jau skaičiuoja turistinio sezono pabaigą, egzotiškoji sala keliautojus vis dar...

Egzotišku Afrikos safariu susigundę lietuviai tik per plauką netapo laukinių žvėrių naktipiečiais (19)

Mūsų kelionė po PAR priartėjo prie pabaigos. Dvi savaitės praėjo taip greitai ir taip...

Top naujienos

Banko kasininkė per klaidą išmokėjo 10 kartų daugiau: pinigus gavęs klientas – įkalintas (78)

Viename Vilniuje esančio banko skyriuje JAV dolerius į eurus išsikeisti panoręs Lenkijos pilietis...

Pigios sodybos lietuvių nebedomina: kokios ir už kiek labiausiai graibstomos? (20)

Artėjant vasarai, susidomėjimas sodybomis vėl ima augti. Daugelį lietuvių labai vilioja mintis...

Garsus Trumpo administracijos ekonomistas lygina prekybos karus su kova prieš skorbutą (2)

Garsus JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos ekonomistas įžiūri naują analogiją...

Po pralaimėto ketvirtfinalio – Šaro pokalbis su „Cavaliers“ vadovu (59)

Eurolygos ketvirtfinalio tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče “ ketvirtosiose...

Juozaitis demonstratyviai išėjo iš LRT debatų (1747)

Kandidatas į Prezidento postą Arvydas Juozaitis nusprendė pasitraukti iš prezidentinių LRT...

Monika Šedžiuvienė apie naują savo šeimą, meilę ir Šedžiaus santykius su Erdvile: juokinga, kai slepia tai, kas akivaizdu (17)

Neseniai vykusiame Vilniaus „Akropolyje“ esančios „Guess“ parduotuvės pristatyme su...

Sėkmė Kaune Obradovičiui – su šaukštu deguto: dabar labiausiai norėčiau sveikų žaidėjų

„ŽalGIRIŠ“ – taip Kauno ekipos pavadinimą ketvirtadienį perrašė Stambulo „Fenerbahče...

Pavojingam reiškiniui traukiantis – staigus perspėjimas: jau netrukus viskas keisis (11)

Likusią šios savaitės dalį Lietuvos orus lems žemesnio slėgio laukas.

Didžiausią pamoką ir širdgėlą įvardinęs Jasikevičius prisipažino tikėjęsis daugiau (72)

Kaip beurgztų Kauno „Žalgiris“ , gamtos neapgausi – Lietuvos čempionai sutiko už save...

„Žalgirio“ sezonas Eurolygoje baigtas: finalo ketverte – fantastiškai atakavusi „Fenerbahče“ (929)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienį stojo į paskutinę kovą Eurolygoje: atkrintamųjų...