aA
Apžiūrinėdami kokį nors vieną ar kitą šalį garsinantį objektą, nedažnai susimąstome, kad mūsų dėmesį patraukė suvis ne tikras istorinis paminklas, o vien tik jo perdirbinys.
Stounhendžas
Stounhendžas
© Shutterstock

Labiausiai glumina tai, kad su įvairiausiomis istorinėmis fikcijomis tenka susidurti ne kokiame nors gūdžiame kaimelyje Japonijos Aomorio prefektūroje, kuriame menamai palaidotas Jėzus Kristus (tenai yra net kapas su atitinkamu užrašu). Patys garsiausi legendomis apipinti arba istorinius įvykius menantys, bet ne autentiški objektai yra kone visiems pažįstami, lygiai kaip jų buvimo vietos – Italija, Didžioji Britanija, Rusija ir pan. Beje, turistų dėmesys jiems – begalinis. Jei jau smalsu, apie kuriuos gi objektus čia kalbama, toliau – neilgas garsių vietovių sąrašiukas.

1. Stounhendžas

Nors ir atrodo netikėta, tačiau ir šį objektą tenka paminėti vardijant garsiausius pseudoistorinius paminklus. Taip jau yra, kad netgi vienas iš Didžiosios Britanijos simbolių, be to, figūruojantis UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašuose, turėtų kelti įtarimų ne dėl ko kito, o dėl autentiškumo. Nustebote? Kadangi, remiantis visais šaltiniais, Stounhendžui ne mažiau nei 4 tūkst. metų ir tai patvirtina akmenų, iš kurių kompleksas sutvertas, analizė?

Šio fakto niekas ir nekvestionuoja. Deja, tuose pačiuose šaltiniuose ne itin mėgstama prisiminti, kad 1958-aisiais buvo įvykdyta generalinė Stounhendžo rekonstrukcija. Kompleksas buvo išrinktas po akmenėlį, stambiausi rieduliai sutvirtinti betonu, o tada vėl kuo dailiausiai sustatyti. Vadinasi, toks, koks yra dabar, Stounhendžas yra toli gražu ne keltų, o XX a. kontingento jėgomis sutvertas statinys.

2. Džuljetos balkonas ir kapas

Įsimylėjėliai, Williamo Shakespeare‘o kūrybos garbintojai ir tie, kuriuos aistra keliauti nuginė iki Veronos, būtinai stengiasi aplankyti vietas, po kurias kadaise vaikštinėjo Džuljeta, konkrečiai – tragedijos veikėjos namus su garsiuoju balkonu, taip pat jos kapą. Trokštančių pamatyti šiuos objektus nestabdo net visuotinai žinomas faktas, kad šitos vietos – ne autentiškos, sukurtos vien tik siekiant privilioti smalsuolius.

Nei kapas, nei balkonas, prie kurių vedami turistai, su Džuljeta neturi nieko bendro. Pavyzdžiui, balkonas prie namo, kuriame neva gyveno Kapulečiai, buvo prilipintas 1930-aisiais. Antkapis, tiesa, senesnis – datuojamas XIII–XV a., tačiau Džuljetos palaikai ten niekada nesiilsėjo. Vadinasi, visa istorija – vien graži legenda. Jau vien todėl, kad pati Džuljeta – išgalvotas personažas. Realų prototipą jisai turėjo. Tai – moteris, vardu Lucina Savorgnan, kadaise iš tiesų gyvenusi Veronoje. Bet jos meilės istorija pasibaigė toli gražu ne taip dramatiškai: galop ji vis dėlto laimingai ištekėjo ir santuokoje susilaikė poros atžalų.

3. Šerloko Holmso namas

Remiantis visuotinai paplitusia versija, žymusis detektyvas gyveno Londone, Baker gatvėje, 221B numeriu pažymėtame name. Tame pačiame, kuriame jį „apgyvendino“ garsusis detektyvų meistras Arthuras Conanas Doyle‘is. Namas stovi ir po šiai dienai: prie jo galima prieiti ir nusifotografuoti, ką ir daro aistringi Šerloko Holmso gerbėjai. Tiesa, tiktai nedaugelis iš jų žino, kad savo charizma pakerinčio detektyvo laikais Baker gatvė buvo gerokai trumpesnė negu dabar. Negana to, namo Nr. 221B joje tiesiog nebuvo, o to, ant kurio šiandien pakabinta ryški tai liudijanti iškaba, tikrasis adresas – 239, Baker Street. Kalbant apie „221B, Baker street“ beliko pasakyti, kad tai yra išradingai užsiregistravusios ir Šerloko Holmso muziejų minėtame Londono name įkūrusios firmos pavadinimas.

4. Pasaulio vidurys

1982-aisaisi Ekvadore esančiame Kito mieste buvo baigtas statyti gelžbetonio monumentas, žymintis pasaulio vidurį – „Monumento a la Mitad del Mundo“. 30 metrų aukščio statinys neva paženklina ekvatorių. Prie jo nusifotografuoti mėgstantys turistai pozuoja viena koja stovėdami Pietų, o kita – Šiaurės pusrutulyje. Deja, tiesa ta, kad šitam griozdui iki pasaulio vidurio – neįtikėtinai toli, mat „kolosaliais“ gebėjimais apdovanoti projektuotojai nesugebėjo nustatyti tikslios vietos. Vieni tvirtina, kad tikrasis pusiaujas eina 240 metrų atstumu nuo paminklo ženklinamos vietos, o kiti sako, kad nuo Kito iki jo – net 50 kilometrų, ir tai yra vietovė, kurioje dėl šitokio išskirtinumo, pastatytas saulės laikrodis. Vis dėlto nevalia pamiršti, kad pusiaujas – tiesiog linija, tad teisūs gali būti abiejų nuomonių šalininkai.

5. Drakulos pilis

Grafo Drakulos prototipas iš tiesų egzistavo. Tai buvo Valakijos gospodarius Vladas III, kartais vadinamas Drakulu (Dracul), o kartais – Cepešu (Tepes). Kaip ganėtinai svarbiam asmeniui, jam veikiausiai priklausė keletas pilių, o tuo metu, kai leisdavosi į žygius, jis greičiausiai apsistodavo dar didesniame skaičiuje tvirtovių. Vieną iš jų ekskursijų vadovai ypač mėgsta įtraukti į kelionių maršrutus. Kalbama apie Rumunijoje esančią Brano pilį, stūksančią ant sienos su Transilvanijos sritimi.

Pilis iš pažiūros – nepriekaištinga, bet Vladas Cepešas joje nakvojo tiktai kartą ir netgi šitas faktas – nepatvirtintas. Žinoma, gali būti, kad šios pilies požemiuose nelaisvėn patekusį Drakulą kankino turkai, tačiau ir šitai neužfiksuota jokiuose dokumentuose. Kad ir kaip būtų, vietos gyventojai didžiuodamiesi vadina statinį Drakulos pilimi.

6. Šalčio polius

Geografiniu požiūriu, egzistuoja du šalčio poliai – Pietų, Antarktidoje, ir Šiaurės. Kaip tik dėl pastarojo ir kyla šiokių tokių klaustukų. Oficialus Šiaurės pusrutulio šalčio poliaus ženklas pastatytas Rusijos Oimiakono gyvenvietėje, nes būtent joje 1993-ųjų vasarį buvo užfiksuota pati žemiausia (tuometiniais duomenimis) temperatūra – sunkiai įsivaizduojami –67,7 °C. Vis dėlto tuo pačiu laiku šis stulbinantis rekordas buvo kiek pagerintas, mat Verchojanske (taip pat Rusijos Sibire) termometrų stulpeliai nukrito iki –67,8 °С.

2020-ųjų rugsėjį atsirado dar vienas pretendentas į rekordininkus. Pasirodo, dar 1991-ųjų gruodį vienoje Grenlandijos meteorologinėje stotyje termometras parodė –69,6 °С, tačiau tai prisiminti kažkodėl buvo nutarta tiktai dabar.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
3.8333

Kelionė per įspūdingus peizažus: pradedant plytinčiais neaprėpiamais laukais, dykumomis, ežerais ir baigiant kalnais (1)

Pekiną ir Sindziangą sujungęs greitkelis, dar žinomas kaip G7, juo važiuojantiems suteikia...

Kinijos Provansas: levandoms čia augti – tikras malonumas

Atokus Kinijos Sindziango uigūrų autonominio regiono kaimas, turintis daug bendro su prancūzų...

Japonijoje gyvenantis lietuvis – apie kitokį pandemijos valdymą šalyje: čia nėra ir nebuvo karantino (69)

„Čia koroną viešai jau vadina katastrofa, o ar Japonijai apie katastrofas dar reikia ką nors...

Lietuviai atostogoms renkasi Egiptą: vilioja aktyvios pramogos visai šeimai ir prabangus poilsis

Balandžio mėnesį viena populiariausių keliautojų krypčių – lietuvių pamilta amžinosios...

6 garsios pasaulio vietos, kurių autentiškumas kelia abejonių (13)

Apžiūrinėdami kokį nors vieną ar kitą šalį garsinantį objektą, nedažnai susimąstome, kad...

Top naujienos

Naujausi reitingai: keičiasi parama Šimonytei ir jos vadovaujamai Vyriausybei (153)

Daugėja neigiamai vertinančių dabartinės Vyriausybės veiklą ir menksta palaikymas premjerei...

Atlyginimai tik pavedimu greitai gali tapti realybe: pasekmes pajustų visi (92)

Seime kelią skinasi idėja darbuotojams atlyginimus mokėti tik pavedimu į sąskaitą. Nors...

Viena grūdinė kultūra apsaugos pasaulį nuo platesnio masto maisto krizės (7)

Neregėtas aukštumas pasiekusioms grūdinių augalų kainoms kurstant susirūpinimą dėl maisto...

Profesorius Macas nurodė, kas gali lemti lengvesnę COVID-19 ligos formą ir eigą: ypač aktualu vyresniems žmonėms (11)

Nepaisant spartėjančių vakcinacijos tempų, epidemiologinė situacija Lietuvoje neleidžia...

„Krekenavos agrofirmos“ vadovas – apie nesąžiningą konkurenciją, paramą verslui ir neišnaudotas Lietuvos galimybes (5)

Praėjusieji metai mėsos produktų gamintojų buvo vadinami aukso amžiumi. Kaip šalutinė karantino...

Kaip pardavėjui galima grąžinti nekokybiškus sodinukus – teisės aktai, kuriais retai naudojamasi (1)

Nors įprasta, kad sodinukus ir daigus internete ar turguje pirkęs žmogus, jei augalas buvo...

Karjeros rekordą pakartojęs Sabonis sužibėjo nebūdingu stiliumi (1)

Sirgalių ir ekspertų priekaištų dėl gynybos anapus Atlanto neretai sulaukiantis Domantas Sabonis...

Dr. Karl paaiškino, kodėl rytais nereikėtų gerti kavos ir kiek kiaušinių per dieną yra sveika atsakė į klausimus apie mitybą, visatą ir gyvybę (9)

Ar žinote, kodėl ryto geriau nepradėti nuo kavos puodelio? Ar valgyti kiaušinius mums sveika? Ar...

Whitney Houston plati šypsena slėpė ne vieną tragediją: narkotikai prieš vestuves, meilė moteriai ir patirta seksualinė prievarta (9)

Tragiško likimo dainininkė Whitney Houston , netikėtai palikusi šį pasaulį 2012-aisiais,...

The Economist | D+

Nauja jaunų kinų tendencija: pasitelkę plastines operacijas nori pasiekti „aukso pjūvio“ proporcijas

Vienos Pekino įmonės vadovė Hannah Tang pirmąją plastinę operaciją pasidarė sulaukusi...