Taip kaip vokiečiai – Kalėdomis nesidžiaugia nei viena pasaulio tauta. Per savaitgalį Kalėdų mugėje jie gali išleisti tūkstantį eurų ar net du, ir visai dėl to nesukti galvos, nes nori pasveikinti ir padaryti laimingais kuo daugiau žmonių. DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas stebėjo, kaip visa tai vyksta. Ir pats prarado sveiką protą.
© Orijus Gasanovas

Jeigu svajojate pamatyti įspūdingiausias pasaulyje Kalėdų muges – keliaukite į Vokietiją. Būtent ten jos ir pradėtos rengti – pirmoji įvyko labai labai seniai – dar 1384 metais. Kai kurios tradicijos gyvos iki šių dienų. Bet mugės, kaip ir visa Vokietija modernėja ir nuolat pristato visokių naujovių.

Nukeliavę ten pateksite į tikrą žiemos pasaką. Kur jau kur, bet šioje šalyje supranti, kad tai didžiausia metų šventė. Ir pasiimkite su savimi visai tuščią lagaminą, nes tose mugėse ir aplink jas, jūs norėsite gausiai apsipirkti. Kai kas net ima paskolas, kad tai padarytų. Tuojau suprasite kodėl.
Daug metų vykstančiose mugėse galima rasti absoliučiai viską kas reikalinga Kalėdų šventei. Nuo ypatingų, retų rūšių eglučių ir jų papuošimų iki daugybės dovanų variantų. Valgomų ir nevalgomų, išskirtinių, rankų darbo. O greta to, visose drabužių, avalynės, kosmetikos, parfumerijos ir kitų daiktų parduotuvėse vyksta didieji Kalėdiniai išpardavimai. Minus 50, kai kur net 80 procentų.

Žinodamas, kas manęs laukia – šį kartą pasirinkau į Vokietiją ne skristi, o plaukti. Milžinišku „DFDS“ keltu iš Klaipėdos į Kylį, su savo automobiliu. Tai vienintelė susisiekimo priemonė, kuri visiškai neriboja bagažo kiekio. Gali prikrauti ne vieną, ne du, ne penkis lagaminus, o tiek, kiek telpa į automobilį ir dar daugiau. Gali juk dar ir ant stogo prisikrauti. Na, bet čia jau išskirtiniai atvejai.
Aš stengiausi save riboti ir rezultatas: 14 maišų visokių prekių, taip pat prisikroviau lagaminą ir kuprinę. Vokiečiai pasakytų: silpnokai, mažokai. Na, o man – pirmą kartą atsidūrusiam toje Kalėdų šventėje atrodo, kad pasiekiau asmeninį pirkimo rekordą.

Keliavau į tris, šalia vienas kito esančius Šiaurės Vokietijos miestus: Hamburgą, Liubeką ir Kylį. Į Hamburgą, nes šio miesto mugė pati didžiausia, į Liubeką, nes šio miesto mugę vokiečiai vadina viena gražiausių šalyje, apie ją rodo net Amerikos televizijose. O Kylis – tiesiog buvo pakeliui važiuojant atgal į keltą. Ir galiu pasakyti – nenuvylė.

Kalėdinė mugė Hamburge
Kalėdinė mugė Hamburge
© Orijus Gasanovas

Sunku nupasakoti tose daugybę metų rengiamose mugėse tvyrančią atmosferą, ten žmonės tarsi visą laiką švenčią Kalėdas. Visi plačiai šypsosi, bučiuojasi, apsikabina, prie progos kartu uždainuoja. Ten nesvarbu, pažįstami jūs ar pirmą kartą vienas kitą matote, susibendrauti galima per kelias minutes. Va kaip man buvo: pamačiau vieną moterį pardavinėjančią keptą kumpį, labai skaniai kvepiantį. Ėmiau jau valgančių tą kumpį žmonių klausti: ar skanu, ar verta pirkti? Sako: imk ragauk, atsikąsk. Ne pardavėja siūlė, o šalia stovėjusi pirkėja. Ir taip visur, kažkoks ypatingas bendrumo jausmas.

Po praėjusių metų tragedijos Berlyne, kai teroristai užgrobtu sunkvežimiu įvažiavo į minią mugėje buvusių žmonių, šiemet Vokietija kaip niekada saugosi. Mugėse visoje šalyje pastatytos specialios apsaugos priemonės – nepravažiuojamos betoninės ir geležinės konstrukcijos. Tiesa, kad neatrodytų bauginančiai ir negadintų šventiškos nuotaikos vokiečiai sugalvojo jas užmaskuoti. Vietoj pilko betoninio kubo pastatė – betoninį kubą nudažytą kalėdinės dovanos spalvomis – balta, raudona, tarsi įpakuota dėžutė. Prie jų Hamburge daug kas fotografuojasi, tarsi prie dekoracijų.
Liubeke ir Kylyje stovi smėlio ir akmenų užkardos, pateiktos tarsi balti Kalėdų senio dovanų maišai. Ir gražu ir žmonės saugiau jaučiasi. Be to mugėse budi sustiprintos policijos pajėgos, kilus įtarimui pareigūnai gali paprašyti parodyti kuprinės ar didesnės rankinės vidų.

Vokietijoje lietuvis viršijo pirkinių rekordą: tiek maišų nepriima nė vienas lėktuvas
© Orijus Gasanovas

Jeigu jau daug kartų buvote Vokietijoje, bet niekada ten nesilankėte per žiemos šventes – jūs maloniai nustebsite.

Pavyzdžiui, Hamburgo, kuriame anksčiau lankiausi tris kartus aš neatpažinau. Virto tikru mugių miestu. Pati pagrindinė vyksta centre, miesto Rotušės aikštėje, ten stovi visas miestelis, aplink kurį, važinėja traukinukas. Dar penkios, mažesnės mugės – aplinkinėse gatvėse ir aikštėse. Sakote per daug? Visai ne, jų dar trūksta. Skaičiuojama, kad vien praėjusį šeštadienį jose apsilankė apie milijoną miesto gyventojų ir turistų. Nuo ankstyvo ryto iki nakties.

Gražu, kad mugės ten vyksta stilizuotoje aplinkoje, pardavėjų nameliai – tarsi nykštukų trobelės, ant kurių sienų ir stogų žybsi lemputės, prikabinėtos įvairiausios dekoracijos, o tarpuose tarp tų trobelių – daug eglučių. Pagrindinės mugės viduryje – spalvota, grojanti karuselė vaikams. O pati didžiausia atrakcija – virš mugės, danguje kas valandą pasirodantis rogėse sėdintis Kalėdų senelis ir jo sveikinimo kalba. Liubeke vietoje rogių buvo valtis, o vietoj Kalėdų senelio joje sėdėjo Snieguolė. Vokiečiai kas kartą tuos personažus sutinka audringais aplodismentais. Visi žvilgsnius nukreipia į viršų ir stebi, ką gi senelis ir snieguolė pasakys, nors tas jų kalbas visai greitai galima išmokti atmintinai. Ji visuomet būna vienoda. Ši pramoga vyksta beveik visuose Vokietijos miestuose.

Vokietijoje lietuvis viršijo pirkinių rekordą: tiek maišų nepriima nė vienas lėktuvas
© Orijus Gasanovas

Į Kalėdinę šventę rekomenduojama atvykti nevalgius, geriausiai – dvi paras prieš apsilankymą. Čia mugės pardavėjai siūlo itin išskirtinių patiekalų ir gėrimų. Pats populiariausias valgis, žinoma, legendinės vokiškos dešrelės. Jos pateikiamos įvairiausiais būdais. Ilga, stora dešrelė, mažoje, siauroje bandelėje. Kaip dešrainis, tik bandelė kitokios formos. Įgrūda tą dešrelę į bandelę, be jokių priedų. O tada pats pirkėjas iš nemokamų priedų formuoja kaip nori valgyti. Su kečupu ar garstyčiomis, su majonezu ar džiovintais svogūnais. Prisidedi visko, kiek nori. Kitas variantas – valgyti dešreles su raugintais ir troškintais kopūstais. Taip skanauti itin mėgsta Vokietijos vyrai. Na ir dar vienas labai populiarus valgis iš dešrelių – pjaustyta dešrelė su kario padažu ir bulvytėmis.

Neįtikėtinai skanu, bet tik jeigu mėgstate kario prieskonį. Tokie dešrelių patiekalai kainuoja nuo 2 iki 6 eurų, priklauso kokį pateikimą rinksitės. Ir kokiame mieste mugėje lankysitės. Pavyzdžiui, Hamburge brangiau nei Liubeke ar Kylyje.

Savomis akimis mačiau, kad vienam mugės lankytojui tilpo 3 ar 4 dešrelės. Ir dar liko vietos desertui.

Kalėdinė mugė Liubeke
Kalėdinė mugė Liubeke
© Orijus Gasanovas

Vokiečiai yra absoliutūs Kalėdinių desertų lyderiai. Tiek visokių skanumynų dar niekur neteko matyti. Jie įmantriai glazūruoja vaisius ir labai šventiškai juos įpakuoja. Obuolius, bananus, persikus, kriaušes, vyšnias. Užpila spalvotos glazūros, paformuoja įdomius raštus ir viskas – vaisiaus vieneto kaina iškart pakyla iki 3 eurų. Perka kaip pamišę, po dešimt.

Kalėdinėse mugėse kepa blynelius, vaflius, keksiukus – ir iš viso to daro meną. Pateikia netradicinėse formose arba su visokiais pabarstukais ir kitais priedais. Tokiu būdu mugės pardavėjai stengiasi išsiskirti ir prie savo prekystalio sulaukti minios smalsuolių.

Pavyzdžiui, imbierinių sausainių kioskai visuomet būna apgulti pirkėjų, nes vokiečiai turi tradiciją juos vieni kitiems dovanoti. Tie sausainiai dideli, per visą delną ar net du, su visokiais užrašais, palinkėjimais, kaip atvirukai. Daug kas jų net nevalgo, išsidžiovina ir laiko atsiminimui. Net neabejoju, kad Vokietijoje yra tokių močiučių, kurios tokių sausainių prikaupusios nuo Antrojo pasaulinio karo, ir nuo dar seniau.

Taip pat populiarūs silkių ir lašišų kioskeliai, kur visi patiekalai gaminami iš šių žuvų. Jas galima valgyti vietoje, su marinuotais agurkais ir svogūnais, galima valgyti su garstyčių ar medaus padažais, o galima imti išsinešimui stiklainiuose ar skardinėse.

Liubeko mugėje parduoda dar ir vokišką delikatesą – lašišą keptą ant lentos. Tai labai įdomus būdas, kai lašišų išklotinės yra prispaudžiamos prie medinių lentų ir sudedamos kepti ant laužo. Po to tą žuvį nuo lentos duoda valgyti, arba iš jos gamina įmantrų sumuštinį. Liubeke taip keptą žuvį žmonės užsisako iš anksto, nes kepėjai nespėja gaminti. Todėl būtina rezervuoti savo porciją.

Vokietijoje lietuvis viršijo pirkinių rekordą: tiek maišų nepriima nė vienas lėktuvas
© Orijus Gasanovas

Didžiausius mugių plotus užima „girdyklos“, taip pavadinčiau barus, kuriuose nuolat stovi eilės prie karšto vyno. Bokalas, du ar trys šio gėrimo – vokiečiui tarsi privalomas dalykas atėjus į Kalėdinę šventę. Vynas čia ruošiamas dviem būdais – vienas tik su prieskoniais, o kitas su prieskoniais ir stipresniu priedu, pavyzdžiui, šlakeliu romo ar viskio. Visose mugėse vynas pilstomas į firminius puodelius su miesto, kuriame vyksta mugė pavadinimu ir metais. Taip yra todėl, kad vokiečiai šiuos puodelius kolekcionuoja arba siunčia dovanų savo draugams į kitus miestus ir valstybes.

Sistema labai paprasta: perkant puodelį vyno reikės sumokėti 5-6 eurus. Vėliau, renkatės – ar grąžinti puodelį ar pasilikti. Jeigu grąžinate – barmenas jums atiduoda 2 eurus.
Vyno „girdyklose“ žmonių būna daugiausiai, ypač darbo dienomis, nes vokiečiai po darbo su kolegomis ateina išlenkti po taurelę.

Kiekvieno miesto mugė pagal labai seną tradiciją turi savo Kalėdinių žaisliukų parduotuvę. Šalia jų visada didžiulė eilė, kurioje žmonės lūkuriuoja net valandą ar ilgiau. Vokiečiai linkę kasmet ant savo Kalėdų eglės užsikabinti bent po vieną naują žaisliuką, o jeigu leidžia galimybės ir visus naujus.

Tose žaisliukų parduotuvėse pasiūla milžiniška, kokie keli tūkstančiai skirtingų variantų. Už pačias įvairiausias kainas. Nuo kelių eurų iki kelių šimtų. Taip, už vieną žaisliuką moka, pavyzdžiui, 150 eurų. Liubeko mugės parduotuvėje tokių mačiau labai daug. Nes kai kurie žaisliukai ranka drožinėti iš medžio arba gaminti naudojant brangiuosius metalus, klijuojant kristalus. Yra net krištolinių. Arba iš labai retų kolekcijų, už kuriuos pirkėjai moka įspūdingas sumas.

Kalėdinė mugė Liubeke
Kalėdinė mugė Liubeke
© Orijus Gasanovas

Čia verta atvykti bent pasidairyti, pasisemti idėjų. Kaip į kokį muziejų. Tikrai bus sunku, ko nors nenusipirkti. Be galo gražu.

Vokietijos mugės varžosi, kuri iš jų pati gražiausia ir jaukiausia. Tam naudojami ginklai – išskirtinės pramogos, gyva muzika, unikalūs patiekalai ir kuo daugiau šviečiančių lempučių. Kasmet renkama gražiausia, jaukiausia, daugiausiai žmonių priviliojusia ir daugiausiai uždirbusi mugė.

Tačiau miestai nekovoja dėl eglučių, kaip pas mus Lietuvoje. Štai, pavyzdžiui, Hamburgo pagrindinė eglė – kažkokia nemiela metalinė konstrukcija, kuri dieną atrodo apgailėtinai, o vakare, įsijungus apšvietimui – visai neblogai.

Daug mielesnė Liubeko eglė, kuri stovi viduryje mugės aukštai, virš žmonių galvų, ji tokia klasikinė, su burbulais. Bet ji nei iš tolo neprilygsta toms ypatingoms lietuviškoms, apie kurias žmonės kalba visoje Europoje. Vokiečiai sako, kad gražiausios eglutės jų miestuose stovi prekybos centruose, kurie pasistengia pasipuošti, nes žiemos sezono metu stipriai konkuruoja su mugėmis.

Liubeko mugėje susipažinau su išskirtinės išvaizdos barmene. Ilgais šviesiais plaukais ir tatuiruotu veidu, tarsi būtų šventiškai išsipaišiusi. O ant jos kepurės ryškus užrašas „FUN“. Ji dirba didžiuliame karštą vyną pilstančiame bare. Ir rėkauja ant girtų vokiečių, kad jie elgtųsi tvarkingai.

Vokietijoje lietuvis viršijo pirkinių rekordą: tiek maišų nepriima nė vienas lėktuvas
© Orijus Gasanovas

- Oho, koks smagus jūsų veidas. Ar tai vokiška tradicija?

- Ne, tai mano stilius. Visą kūną noriu išsitatuiruoti, bet kitose vietose jau mažai tuščios vietos liko, todėl pradėjau piešinius kurti ant veido.

- Mačiau, kad prie jūsų nuolat lenda smalsuoliai, kartu fotografuojasi. Ar tai neerzina?

- Jeigu pasako komplimentą, aš nieko prieš kartu nusifotografuoti. Vokiečiai gana konservatyvi tauta, moteris su tokiu veidu jiems egzotika.

- Aš iš Lietuvos, pas mus irgi tokių merginų mažai.

- Išgerkite ponas daugiau vyno, ir jūs sugalvosite taip pasidaryti.

- Jums taip ir buvo?

- Labai panašiai, pirmoji atsirado po gero apsilankymo bare.

Vokiečių pora Elvira ir Geroldas į Liubeko mugę atvyko iš Neumunsterio, netoliese esančio miesto, tai kasmetė jų šeimos tradicija. Barmenė su tatuiruotu veidu jiems irgi pasirodė labai unikali, todėl pora kartu fotografavosi.

- Kodėl atvykstate būtent į Liubeką?

- Nes tai pati gražiausia mugė Vokietijoje, aplink senos, gotikinės bažnyčios, nuostabi aplinka ir išskirtinė aura. Kalėdų mugė čia kaip muziejus.

- Ką perkate?

- Šiandien pirkome dešimt elnienos dešrų, du didelius sūrius, dvidešimt du Kalėdinius pyragus ir porą stiklainių uogienių.

- Tiek suvalgysite? Gal didelę šeimą turite?

- Ne, tai mūsų dovanos giminėms ir draugams. Daugelis vokiečių prie Kalėdinių dovanų būtinai prideda, ką nors mielo iš mugės. Todėl taip į jas veržiamės.

Prieššventinis laikotarpis Vokietijoje vadinamas didžiųjų išlaidų mėnesiu. Per vieną apsipirkimų savaitgalį žmonės čia išleidžia tūkstančius. Perka ne tik visiems, ką pažįsta, bet ir apiperka patys save. Dovanoti dovana pačiam sau – čia visai normalu, net gi būtina, ypač tarp jaunų žmonių. Perka batus, kelnes, papuošalus, na visko, ne tik žiemai, bet ir kitiems metų laikams.

Taip yra todėl, kad kartu su Kalėdinėmis mugėmis Vokietijos miestuose vyksta didžiausi metų išpardavimai, kai beveik visose parduotuvėse galima apsipirkti pasinaudojant neįtikėtinomis nuolaidomis. Įdomi detalė: kai kas tas nuolaidas suteikia tik tada, jeigu parodote imbierinį sausainį iš Kalėdinės mugės.

Kalėdinė mugė Hamburge
Kalėdinė mugė Hamburge
© Orijus Gasanovas

Tas milijonas žmonių Hamburgo gatvėse praėjusį šeštadienį tempė pilnus maišus. Džinsų, megztinių, marškinėlių, batų. Taip žmonės ir kursuoja – iš mugės į prekybos centrą, iš prekybos centro į mugę. Vienos dienos tam nepakanka. Atvykite bent kelioms. Ir aplankykite ne vieną miestą.

Juokinga pripažinti, bet pakibau ant Kalėdinio šopingo kabliuko. Nusipirkau ne tik drabužių ir Kalėdinių skanumynų, bet ir buičiai reikalingų dalykų – skalbimo miltelių, minkštiklių, skutiklių ir panašiai. Nežinau ar visada taip, bet praėjusį savaitgalį litras populiarus skalbiklio Hamburge kainavo trigubai pigiau nei Vilniuje. Plaukų modeliavimo priemonė, kuri Lietuvoje kainuoja 7 eurus, ten Vokietijoje kainavo 2 eurus 30 centų. Kaip nepirkti, kai taip pigu?

Kai keltu plaukėme atgal į Klaipėdą, šventiniais pirkiniais prikimštų automobilių mačiau ne vieną. Laimei, skridome ne lėktuvu, jokios avialinijos nepriima tokio maišų kiekio.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kontraversiškiausias Italijos miestas: čia aistringas ir nepagražintas gyvenimas žada nepamirštamas atostogas (68)

Neapolis – miestas su daugybe epitetų. Jį vadina pačiu kontraversiškiausiu, spalvingiausiu,...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (185)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Pėsčiųjų žygiai neatrastais Europos takais vilioja alternatyvių kelionių mėgėjus (5)

Norėdami išvengti minios ir pasimėgauti gražiausiais Europos gamtos peizažais, rinkitės nelabai...

Įvardijo šalį, kurioje geriausia atostogauti rudenį (37)

Nuo subtropinio klimato, kurio pakanka ir rudens mėnesiams įšildyti, iki išpuoselėtų...

Kitoks žvilgsnis į Rygą: vietos, iš kurių atsiveria gražiausia miesto panorama (17)

Šį kartą į „braliukų“ sostinę, Rygą, išvykome turėdamos aiškų tikslą. Nutarėme...

Top naujienos

Orai: artėja nauja šilumos banga

Ketvirtadienį Lietuvos orus lems stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio sūkurys. Kaip naktį, taip...

Gydytoja papasakojo, kaip geriausia gydyti pūslelinę: tepalai ir pleistrai – praeityje (85)

Tikriausiai ir jūs esate vienas iš tų, kuris asmeniškai jau susipažino su pūsleline ( herpės...

Šiaudiniškius siaubiančio vyro bijo visas kaimas: jis lyg tiksinti bomba (204)

Dar prieš kelis metus Šiaudiniškiuose gyvenantis Julius Švedas buvo pavyzdingas šeimos žmogus,...

Pakvietė į vakarienę restorane – išėjo su pirkiniu už 2 tūkst. eurų (226)

Kaip manote, kiek gali kainuoti pagalvė? O dvi pagalvės ir antklodė? Žurnalistų pagalbos...

Neringos Venckienės tėvas ėmėsi veiksmų: šį kartą dėl anūkės (427)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kalėjime kalinčios Neringos Venckienės tėvas kreipėsi į...

Sostinėje pareigūnai per Žolinių reidą ne tik baudė, bet ir teikė pirmąją pagalbą (1)

Trečiadienį, Žolinių dieną, pareigūnai Vilniuje vos spėjo suktis – baudė neblaivius,...

Gyvai / Supertaurės mačas Estijoje: „Real“ – „Atletico“ 2:2, pratęsimas (20)

Istorinis vakaras Estijoje – trečiadienį vakare Taline dėl UEFA Supertaurės titulo kaunasi...

Į restoraną Vilniaus senamiestyje užsukusią moterį išgąsdino ne tik kvapas, bet ir vaizdas (26)

Restorane „Forto dvaras“, esančiame pačioje Vilniaus širdyje – Pilies gatvėje, su šeima...

Įsigijo naują telefono kortelę ir prasidėjo keisti skambučiai (64)

Įsivaizduokite, kad nusiperkate naują telefono SIM kortelę, dar net nespėjate naujuoju numeriu...

Per Žolinę gimęs Natalijos Bunkės sūnus atšventė 7-ąjį gimtadienį: šventėje dalyvavo ir Danielius Bunkus (127)

Šiandien dainininkės Natalijos Bunkės ir verslininko Danieliaus Bunkaus sūnus Kristupas atšventė...