Viską griaunančios Rusijos letenos dar nematęs Ukrainos miestas: kuo ypatingas Dnipras?

Jau daugiau nei savaitę Europoje liepsnoja karo ugnis ir neatrodo, kad ji greitai užgestų, nebent mes ko nors nežinome. Viena aišku, Ukraina didvyriškai ginasi nuo blogio ir neišvengiamai artėja prie pergalės, nepaisant to, jog mažas, piktas diktatorius jaučiantis savo pabaigą, bando ją atitolinti imdamasis vis žiauresnių ir brutalesnių priemonių – taikių Ukrainos gyventojų žudymo. Tai yra beviltiškumo veiksmas matant, jog taip išgirtoji ir nenugalimoji rusų armija niekaip negali palaužti Ukrainos tiesioginėje kovoje.

Kartu tai ir baisus nusikaltimas prie žmoniškumą, už kurį vieni tų antžmogių savo dienas baigs kalėjimuose, kiti nusižudys patys arba bus nužudyti, tačiau kol visa tai atsitiks, civilizuotas pasaulis ir pirmiausia, Ukraina, sumokės didelę kainą.

Kad diktatorius nervinasi ir žiaurėja, matome iš kasdienių karo vaizdų. Rusų armija vis labiau vengia atviros kovos ir vis brutaliau apšaudo Ukrainos miestų gyvenamuosius rajonus siekdami įbauginti ukrainiečius. O dabar dar nusitaikė ir į atominę elektrinę. Tai bailumo ir desperacijos požymis. Tik didžiausias bailys, nepajėgdamas kovoti atvirai, prieš stipresnį oponentą naudoja taikių gyventojų naikinimo metodą.

Pavyzdys yra paskutiniame mano pasakojime paminėtas Charkivo miestas. Jis neturi kažkokių išskirtinai svarbių karinių objektų, tačiau rusai, negalėdami jo užimti, be perstojo pliekia jį bombomis visą savaitę. Ir taikosi ne bet kur, o į centrinę miesto dalį bei gyvenamuosius kvartalus. Ir dar naudoja uždraustas bombas, kad kuo daugiau sugriovimų būtų. Iš esmės, rusų armija nesitaiko į nieką konkrečiai, o tiesiog griauną miestą, kurio didžioji dauguma gyventojų yra rusakalbiai. Praeitoje dalyje aiškinau, kodėl Putinas taip nekenčia to miesto.

Pasidarykime po kitus miestus. Pavyzdžiui, į ketvirtą pagal dydį Ukrainos miestas Dniprą.