Kipras – fantastiško grožio sala, kurioje kiekvienais metais atostogauja tūkstančiai mūsų šalies turistų. Šimtai lietuvių šį Viduržiemio jūros kraštą renkasi sezoniniam darbui. Šią vasarą norinčių dirbti buvo rekordiškai daug. Deja, ne visiems pasisekė.
Štai Pafose, šių metų Europos Kultūros sostinėje, pačioje pagrindinėje miesto gatvėje Poseidonos prospekte yra stilingas ir nuolat turistais apkrautas pakrantės baras „Alea“. Norint čia gauti staliuką tenka laukti pusvalandį ar net valandą. Nors aplinkui yra maitinimo vietų, kurios visada tuščios, žmonės vis tiek nori būtent čia. Mat „Alea“ turi ypatingą vaizdą – tiesiai į jūrą ir paplūdimį, kur sugulusios gražuolės iš visos Europos.
Dar – ši vieta garsėja stilingai atrodančiu maistu. Sutikite – 2017 metais maistas turi būti ne tik skanus, bet ir tinkamas parodyti socialiniuose tinkluose, ypač „Instagrame“. Kiekvienas vartotojas žino – kuo gražiau suformuotas lėkštės turinys – tuo daugiau „like“ paspaudimų surinks.
Pavalgyti į „Alea“ mane pakvietė Kipre dirbanti ir gyvenanti lietuvė Žydrė Dargužytė. Iš Utenos rajono kilusi mergina jau keletą metų užsiima tautiečių konsultavimu dėl įsidarbinimo šioje saloje. Žydrė rekomenduoja atvykti tiek jauniems, nepatyrusiems, tik dvylika klasių baigusiems, arba net ir nebaigusiems, bet gauti darbą ištroškusiems žmonėms, tiek tikriems profesionalams, save išbandžiusiems pačiose įvairiausiose srityse.
Lyginant su kitomis šalimis – čia Kipre, Žydrės partneriai stebuklingų atlyginimų negali pasiūlyti. Pati juokiasi, kad kartais kiprietiška alga labai panaši į lietuvišką, tačiau įvardina kitą pliusą – garantuotai gerą orą.
– Barą „Alea“ pasirinkau ne veltui. Čia ne tik skanu... Ši vieta labai glaudžiai susijusi su lietuviais. Visi nori čia dirbti, pavadinkime – svajonių vieta. Bet niekam, bent jau pastaraisiais metais, nepasiseka. Man dėl to labai liūdna, – sako Žydrė.
– Kodėl visi nori dirbti būtent čia? Juk pakrantės barų Pafose šimtai! – stebiuosi aš.
– Oi, sunki padėtis šitame Kipre. Darbdaviai nenori oficialiai įdarbinti žmonių. Daugelis priima, bet niekur, jokiuose dokumentuose nieko neužfiksuoja. Galima sakyti, dirba ant garbės žodžio... O ką tai reiškia? Tiesiog – jokių garantijų! Šitame bare yra kitaip, savininkas čia senas vilkas, patyręs, profesionaliai žiūrintis į reikalus. Jis įdarbina legaliai, medicinines ir socialines garantijas iškart sutvarko. Pafose tokių verslininkų vienetai! Apie juos čia legendos sklinda, visų numylėti, visų trokštami, – paaiškina Žydrė.
Vien šį sezoną Kipre Žydrė įdarbino daugiau nei šimtą lietuvių. Pradėjo ankstyvą pavasarį ir darė tai iki šiol.
– Su kiekvienu lėktuvo reisu atvyksta darbininkų. Jie iš anksto neieško darbo, tiesiog atskrenda ir tikisi, kad bus gerai, kad visiems jų reikės. Darau, ką galiu, darbinu, – sako ji.
– Kiek lietuvių bandė dirbti šiame „Alea“ bare?
– Vien aš bandžiau padėti įsidarbinti penkiems. Bet kas įvyksta – viena, dvi dienos daugiausiai praeina. O tada skambina apsiverkusios mergaitės, sako: atleido. Arba skambina pats bosas ir burba, kad prastus darbuotojus parinkau. Na, jis labai griežtas, labai reiklus. Jokie tinginiavimai pro jo akis nepraslysta, – užtikrina Žydrė.
– Kokius lietuvių minusus jis įžvelgia? – klausiu.
– Lėtumas! Tai pagrindinė priežastis. Sako, kad mes mėgstame daryti pertraukėles, slampinėti be darbo... O pas jį taip nedaroma. Žmonių eilės, staliukai visada pilni.... Jam nesuprantama, kai kas nors užmigęs krapštosi. Paprasčiausiai nesicackina ir atleidžia. Nervinasi, jeigu kas nors blogai angliškus žodžius taria. Mat Kipre pagrindinis turistų srautas yra iš Didžiosios Britanijos, anglų kalba čia turi būti švari. Jeigu suklydai – čia irgi netinki“, – aiškina Žydrė.
Ji sako, pati savo akimis mačiusi, kai po devynių valandų pamainos „Alea“ bare padavėja iš Lietuvos buvo sulinkusi, pervargusi. Tačiau net ir būdama tokios būklės ji norėjo dirbti šiame bare. Žinojo, kad nieko geriau neras. Deja, į jos norus niekas neatsižvelgė – baro vadovas merginą atleido.
Kaip ir kitus keturis vadovui įtikti bandžiusius kandidatus. Žydrė prisimena, kad jam netiko vienos merginos makiažas, kito vaikino šukuosena.
– Tikrai gerą vaikiną buvau radusi, įdarbinau jį ir tikėjau, kad kam jau kam, bet jam tai pasiseks. Na toks, teisingas žmogus, matęs ir šilto, ir šalto. Bet ką jūs manote... Skambina, kad atleido. Stebiuosi: kodėl? Pasirodo dėl kuodelio. Na gi, būna šiais laikais vaikinukai ilgesniais plaukais, kurie plaukus susisuka į kuodelį. Man atrodo, kad tai visai normalu, stilinga. Bet va „Alea“ vadui netiko, – keistą istoriją prisimena ji.
Už trijų žmonių pusryčius šiame bare sumokėjome per 50 eurų, tad vieta nėra pigi. Tai atsispindi ir čia mokamais atlyginimais, kurie lyginant su kitomis Kipro vietomis yra gana geri. Žydrė išduoda, kad padavėjas dirbdamas po 9 valandas 6 dienas per savaitę uždirba - 850 eurų į rankas. Su arbatpinigiais, kuriuos privaloma dalintis su visu bare dirbančiu personalu suma būna maždaug 1200-1300 į rankas per mėnesį.
Įdarbinimu užsiimančios Žydrės žiniomis kaip tik šiuo metu „Alea“ bare laimę bando dar viena mūsų tautietė. Nei jos šukuosena, nei makiažas vadovui neužkliuvo. Tad jeigu mergina stengsis ir dirbs greitai – gali būti, kad ji panaikins tą tamsų debesį ilgai kabojusį virš čia dirbti svajojusių lietuvių galvų.
