aA
Štai esu sakęs – niekur, išskyrus į Londoną, normaliam darbo žmogui tik savaitgaliui, tai yra neimant papildomos laisvos dienos pigiomis avialinijomis nuvykti nepavyks. Bet buvau pamiršęs Kopenhagą, į kurią lėktuvai iš Kauno kyla kasdien.
Kristianija
© Shutterstock

Kopenhaga gali būti labai smagi savaitgalinė kryptis – per daug neapsunkinanti, nes skrydis trunka beveik tiek pat, kiek trunka pusę šešių vakaro nuvažiuoti iš Vilkpėdės į Antakalnį. Kiek nepatogu bus ne kauniečiams, nes skrydis yra labai ankstyvas, todėl teks nakvoti Kaune arba keltis, kai pirmieji gaidžiai dar tik versis ant kito šono devintą sapną sapnuodami.

Šių skrydžių bilietai dažniausiai yra pigūs, netgi pigiau nei iš sostinės traukiniu pasiekti pajūrį. Vis dėlto ne per seniausiai buvo padarytas akibrokštas ir panaikintas sekmadieninis skrydis. Tai yra blogai, labai blogai, nes nebelieka galimybės šeštadienį nuskristi ir sekmadienį grįžti. Metu akmenį į šių pigių avialinijų daržą ir linkiu, kad ir joms kurią dieną būtų pakišta kokia nors kiaulė.

Kodėl taip sielvartauju? Nes mėgau šią kryptį. Būdavo, pamenu, dialogai – „Ką savaitgalį? Tai nieko, neįsivaizduoju net. Mačiau bilietai į Daniją vėl po dešimt eurų, gal skrendam, vis pramoga? Tikrai, gal paimam, o paskui pagalvosim – nebenorėsim tai neskrisim.“ Bepigu neskristi, kai prarandi tik 20 eurų.
Dabar, ši galimybė dingo ir norint nuskristi pasivaikščioti į Kopenhagą, teks pasiimti bent vieną laisvą dieną. Apsunkinta proga, tačiau vis dar egzistuojanti.

Esu buvęs Kopenhagoje skirtingais metų laikais ir turėjęs visokių potyrių. Geriausi potyriai buvo, žinoma, vasarą. Gaila, kad vasara pas mus vis dar per trumpa, kad aplakstytum visas norimas vietas, todėl kartais tenka susitaikyti su bjauriu oru ir skristi žiemą, nes noras keliauti dažnai būna stipresnis už šaltį. Bent jau pirmomis akimirkomis. Paskui šaltis įveikia, tada keikiesi ir galvoji, kad geriau būčiau šiltai gulėjęs ant pečiaus ir stebėjęs „Valanda su Rūta“ arba Janutiene.

Veltėdžių ir „žolės“ prekeivių sostinėje apsilankę lietuviai: mus apgavo net keksiukų pardavėjas
© Vaidas Mikaitis

Paskutinė kelionė į Kopenhagą buvo ypatinga. Pirmiausia dėl to, kad Danijos sostinė buvo pasirinkta kaip vieta po visą pasaulį pasklidusios mano šeimos susitikimui. Buvome net septyniese, kas buvo gan neįprasta mano uždaram keliavimo būdui. Bet kadangi tai buvo šeima, labai jautriai į žmonių skaičių nereagavau. Paprastai keliaujame trise ar keturiese, kad minimaliai sumažinti visokių durnų idėjų teikėjų skaičių, bet šįkart pamaniau – ai, čia tik viena diena, kaip nors iškentėsiu.

Mūsų viešnagės diena Kopenhagoje buvo tokia pat negraži kaip ir šiandiena. Buvo du laipsniai šilumos, siaubingai drėgna, dulkė dulksna ir šaltis smelkėsi į kaulus. Ir nors nuotraukose atrodome atsipalaidavę ir linksmi, tai yra apsimetinėjimas, kad visi galvotų kaip mes šauniai leidžiame laiką ir esame be galo laimingi.

Šįkart keliautojų tikslas buvo susipažinti su bene žymiausia Kopenhagos miesto dalimi – Kristianija. Bendrakeleiviams, viešėjusiems Kopenhagoje pirmąsyk, buvo labai smalsu savo kailiu patirti ar iš tiesų ten lengvųjų narkotikų prekyba vyksta laisvai ir pažiūrėti į niekšų pardavinėjančių tą bjaurastį akis.

Apie Kristianiją turbūt žino visi. Tai žalias plotelis Kopenhagoje, kuriame kadaise buvo kareivinės, o kareiviams pasitraukus į jį suplūdo neaiškios kilmės ir kriminalinės praeities hipiai, neformalai, protestuotojai prieš viską, tinginiai, filosofai, apsimetėliai gyvenimo guru ir panašūs veikėjai nelabai pritampantys normalioje visuomenėje. Jie pasiskelbė esantys nepavaldūs Danijos įstatymams ir įkūrė savo savivaldą. Pradėjo prekiauti lengvaisiais narkotikais.

Kristianija
Kristianija
© Oscity / Shutterstock.com

Tas pats iš esmės vyksta ir dabar, tik Kopenhagai darosi per brangu tokią teritoriją viduryje miesto laikyti tuščią ir pusiau laukinę, todėl į Kristianiją lėtai, bet nesustabdomai skverbiasi naujos statybos. Tai šiek tiek panašu į lūšnų nykimo procesą Šnipiškėse. Vietiniai, kurių dauguma apskritai yra nelegaliai užėmę tą teritoriją ir už nieką nemoka, pyksta, rėkauja savo pragertais balsais, tačiau nors ir lėtai, vis tiek yra priversti spaustis.

Kristianijoje pakankamai laisvai galima įsigyti marihuanos. Kopenhagos valdžia tai iš dalies toleruoja, nes neva Kristianija priklauso ne valstybei, o bendruomenei. Iš tiesų, kiek teko skaityti, vien Kristianiją per metus aplanko apie pusę milijono turistų ir visi jų pinigai, žinoma, nusėda Kopenhagoje.

Neatsisakysi gi taip lengvai šių pinigų. Bet vėl gi, girdėjau, kad Kristianija su savo žolyte sukelia ir šiokių tokių problemyčių, be to normalūs gyventojai vis labiau nepatenkinti vietinių veltėdžiavimu. Vertinant koks brangus Kopenhagoje nekilnojamas turtas, daugėja veikėjų, kurie Kristianijos lūšnas mielai nušluotų nuo žemės paviršiaus ir pristatytų ten daugiabučių. Tačiau Kristianijos populiarumas dar vis stabdo nuo drastiškų ėjimų.

Aš pats Kristianijoje lankiausi keliskart įvairiais metų laikais, tačiau tik kultūriniais tikslais. Vasarą joje malasi daug turistų, kvaišalų prekeivių yra daugiau ir jie ne tokie jautrūs. Žiemą judesio ten mažiau, o ženkliai nervingesni prekeiviai šildosi prie laužų ir kviečia retus turistus pamėginti jų siūlomos produkcijos. Nervingesni, nes šalta, prekyba taip gerai neina ir reikia atidžiau žiūrėti ar nevyksta policijos reidas. Kai mažai žmonių sunkiau pasislėpti minioje, nes jos tiegiog nėra. Tiesa, jei juos fotografuosite pasistenkite, kad jie to nematytų. Suagresyvės bematant, tikrai nepabėgsite.

Kristianija
Kristianija
© Shutterstock

Žinodami, kad rūkyti yra nesveika, mes nė neketinome susigundyti Kristianijos gėrybėmis. O ir šiaip esame padori bei religinga šeima. Bet tie keksiukai su marihuana pasirodė tokie viliojantys, kad pagalvojome, kad gal nieko tokio jei suvalgysime po gabalėlį. Ir saldu, ir plaučiams nekenkia. Tiesa, aš priešinausi, sakiau, kad taip elgiasi tik ypač žemos moralės turėtojai, bet manęs niekas neklausė. Teko nusileisti. Keksiukų gauti ne taip lengva kaip žolės, o ir prekeiviai atkalbinėja, sako kam jums tie vaikiški keksiukai, va pabandykit mūsų hašišėlio. Nė už ką, sakėme, jei pirksime tai tik keksiukų arba išvis nieko.

Kol vaikščiojome, vienoje iš lūšnų kilo konfliktas ir pro duris į lauką išvirto pusplikis neadekvatus vyriškis, kuriam pavymui atskrido ir į galvą pataikė batas. Smarkoka moteriškė kažką rėkė pavymui. Nekreipkit dėmesio, pasakė mūsų draugas danas, čia grenlandai, jų čia ne vienas – atvyko, prasigėrė, tai ir glaudžiasi Kristianijoje.

Vienas keksiukas, kuriame yra 0,3 g marihuanos kainavo šešis eurus. „Kada poveikis pasijus?“ - paklausėme pardavėjo. „Po pusv... ne, po 45 minučių“, - atsakė jis ir dingo. Na, žinoma, pagalvojau, tyčia prailgino laiką, kad mes jau būtume toli nuėję ir tingėtume grįžti reikalauti pinigų jei kas ne taip.

Labai jaudindamiesi surijome tuos keksiukus čia pat. Galvojau, valgysiu aš tą keksiuką ir jausiuosi ypatingai, tačiau tai buvo eilinis šokoladinis keksiukas, kokie anksčiau pas mus buvo pardavinėjami „Negriuko“ pavadinimu. Pavadinimas vėliau buvo pakeistas, nes neva įžeidinėjo kažkieno jausmus.

Veltėdžių ir „žolės“ prekeivių sostinėje apsilankę lietuviai: mus apgavo net keksiukų pardavėjas
© Vaidas Mikaitis

Tiesa, šiame jautėsi tarsi didesnis kepimo miltelių skonis, gal tai ir buvo marihuana? Sakyčiau, visai neblogas biznis iškepti keksiuką namie, įdėti ekstra kepimo miltelių ir štai jums – keksiukas su marihuana, šeši euriukai, prašom, už vieną.

Kurį laiką dar paslampinėjome mieste laukdami keksiuko poveikio, bet taip ir nesulaukėme. Kita vertus, kai žiūriu apykvailes tos dienos nuotraukas atrodo, kad gal tas poveikis ir buvo. Nors ne, greičiausiai nebuvo, nes ir be jo mūsų kompanija buvo truputį pačiuožusi, ypač „Pravalturo“ direktorius Vytautas, kuriam nesąmonėms krėsti nereikia jokių keksiukų.

Kaip ten bebūtų, eiti atgal į Kristianiją ir reikalauti gražinti pinigus už keksiukus su ekstra kepimo milteliais jėgų jau nebeturėjome. Mūsų geriausi „keksiukai“ tą vakarą buvo grįžimas į šiltą viešbutį ir susišildymas tradicinėmis, daug kartų bandytomis priemonėmis.

Norintiems Kopenhagoje nuveikti kažką prasmingiau nei nuveikė čia aprašyta kvailių kompanija su savo keksiukais, šis miestas turės ką pasiūlyti. Tai labai gražus ir gyvas miestas, kuriame praleidus vieną dieną ir daug ko nespėjus, norėsis grįžti ir užbaigti misiją. Ir tą padaryti bus paprasta – iš Kauno vis dar beveik kasdien vykdomi skrydžiai, kurių bilietai vis dar yra nebrangūs. Ypač žiemą. Bet geriau nepagailėkite kelių papildomų eurų ir skriskite vasarą. Spalvos bus ryškesnės ir įspūdžiai geresni.

Valanda skrydžio – ir jūs jau H. K. Anderseno mieste. Tik nepadauginkite Kristianijos produkcijos, nes galite papulti į alternatyvią realybę, kurioje iš tiesų sutiksite bjaurųjį ančiuką ar undinėlę. Nors tai gali pasirodyti kaip įdomi patirtis, išlieka rizika, kad vartodami narkotikus galite iš jos ir nebegrįžti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių ekspertai patarė, ką verta aplankyti žiemos pasaka virtusioje Danijoje (11)

Daniją neabejotinai galima vadinti kalėdinių tradicijų puoselėtoja: nuo visiems gerai žinomų...

Kalėdos islandiškai: su trylika senelių, naujais drabužiais ir dvokiančia žuvimi (13)

Net trylika Kalėdų senelių, išpuošti namai, bet kukli miesto eglė, prie parduotuvių sienų...

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (494)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

Emigrantų sugėdintas lietuvis pažvelgė į Londoną kitu kampu: čia galima rasti ir gerų dalykų (59)

Artėja metas kai po pasaulį išblaškyti lietuviai vėl susirinks praleisti džiugių akimirkų...

Netoli Lietuvos atrado tikrą rojų: tiek maisto nepajėgia suvalgyti net patys alkaniausi (55)

Jeigu esate didieji Kalėdų fanai – privalote iš Lietuvos nuplaukti į pietų Švediją. Tame...

Top naujienos

Orai: gausesnis sniegas – tik trumpam (4)

Atkeliavusi sniego zona pirmadienio dieną iš Lietuvos po truputį trauksis. Keliai kai kur vis dar...

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (90)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (100)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (345)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Gudaitis po rungtynių susimušė su varžovu (21)

Artūras Gudaitis sekmadienį Italijos krepšinio čempionate surengė sėkmingą pasirodymą, tačiau...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka (23)

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (106)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (651)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Universiteto profesorė pasisiūlė pavaduoti streikuojančius mokytojus – reakcija nustebino (639)

Prasidėjus ketvirtajai pedagogų streiko savaitei tėvai ėmė širsti ne tik ant šalies valdžios,...