aA
Štai esu sakęs – niekur, išskyrus į Londoną, normaliam darbo žmogui tik savaitgaliui, tai yra neimant papildomos laisvos dienos pigiomis avialinijomis nuvykti nepavyks. Bet buvau pamiršęs Kopenhagą, į kurią lėktuvai iš Kauno kyla kasdien.
Kristianija
© Shutterstock

Kopenhaga gali būti labai smagi savaitgalinė kryptis – per daug neapsunkinanti, nes skrydis trunka beveik tiek pat, kiek trunka pusę šešių vakaro nuvažiuoti iš Vilkpėdės į Antakalnį. Kiek nepatogu bus ne kauniečiams, nes skrydis yra labai ankstyvas, todėl teks nakvoti Kaune arba keltis, kai pirmieji gaidžiai dar tik versis ant kito šono devintą sapną sapnuodami.

Šių skrydžių bilietai dažniausiai yra pigūs, netgi pigiau nei iš sostinės traukiniu pasiekti pajūrį. Vis dėlto ne per seniausiai buvo padarytas akibrokštas ir panaikintas sekmadieninis skrydis. Tai yra blogai, labai blogai, nes nebelieka galimybės šeštadienį nuskristi ir sekmadienį grįžti. Metu akmenį į šių pigių avialinijų daržą ir linkiu, kad ir joms kurią dieną būtų pakišta kokia nors kiaulė.

Kodėl taip sielvartauju? Nes mėgau šią kryptį. Būdavo, pamenu, dialogai – „Ką savaitgalį? Tai nieko, neįsivaizduoju net. Mačiau bilietai į Daniją vėl po dešimt eurų, gal skrendam, vis pramoga? Tikrai, gal paimam, o paskui pagalvosim – nebenorėsim tai neskrisim.“ Bepigu neskristi, kai prarandi tik 20 eurų.
Dabar, ši galimybė dingo ir norint nuskristi pasivaikščioti į Kopenhagą, teks pasiimti bent vieną laisvą dieną. Apsunkinta proga, tačiau vis dar egzistuojanti.

Esu buvęs Kopenhagoje skirtingais metų laikais ir turėjęs visokių potyrių. Geriausi potyriai buvo, žinoma, vasarą. Gaila, kad vasara pas mus vis dar per trumpa, kad aplakstytum visas norimas vietas, todėl kartais tenka susitaikyti su bjauriu oru ir skristi žiemą, nes noras keliauti dažnai būna stipresnis už šaltį. Bent jau pirmomis akimirkomis. Paskui šaltis įveikia, tada keikiesi ir galvoji, kad geriau būčiau šiltai gulėjęs ant pečiaus ir stebėjęs „Valanda su Rūta“ arba Janutiene.

Veltėdžių ir „žolės“ prekeivių sostinėje apsilankę lietuviai: mus apgavo net keksiukų pardavėjas
© Vaidas Mikaitis

Paskutinė kelionė į Kopenhagą buvo ypatinga. Pirmiausia dėl to, kad Danijos sostinė buvo pasirinkta kaip vieta po visą pasaulį pasklidusios mano šeimos susitikimui. Buvome net septyniese, kas buvo gan neįprasta mano uždaram keliavimo būdui. Bet kadangi tai buvo šeima, labai jautriai į žmonių skaičių nereagavau. Paprastai keliaujame trise ar keturiese, kad minimaliai sumažinti visokių durnų idėjų teikėjų skaičių, bet šįkart pamaniau – ai, čia tik viena diena, kaip nors iškentėsiu.

Mūsų viešnagės diena Kopenhagoje buvo tokia pat negraži kaip ir šiandiena. Buvo du laipsniai šilumos, siaubingai drėgna, dulkė dulksna ir šaltis smelkėsi į kaulus. Ir nors nuotraukose atrodome atsipalaidavę ir linksmi, tai yra apsimetinėjimas, kad visi galvotų kaip mes šauniai leidžiame laiką ir esame be galo laimingi.

Šįkart keliautojų tikslas buvo susipažinti su bene žymiausia Kopenhagos miesto dalimi – Kristianija. Bendrakeleiviams, viešėjusiems Kopenhagoje pirmąsyk, buvo labai smalsu savo kailiu patirti ar iš tiesų ten lengvųjų narkotikų prekyba vyksta laisvai ir pažiūrėti į niekšų pardavinėjančių tą bjaurastį akis.

Apie Kristianiją turbūt žino visi. Tai žalias plotelis Kopenhagoje, kuriame kadaise buvo kareivinės, o kareiviams pasitraukus į jį suplūdo neaiškios kilmės ir kriminalinės praeities hipiai, neformalai, protestuotojai prieš viską, tinginiai, filosofai, apsimetėliai gyvenimo guru ir panašūs veikėjai nelabai pritampantys normalioje visuomenėje. Jie pasiskelbė esantys nepavaldūs Danijos įstatymams ir įkūrė savo savivaldą. Pradėjo prekiauti lengvaisiais narkotikais.

Kristianija
Kristianija
© Oscity / Shutterstock.com

Tas pats iš esmės vyksta ir dabar, tik Kopenhagai darosi per brangu tokią teritoriją viduryje miesto laikyti tuščią ir pusiau laukinę, todėl į Kristianiją lėtai, bet nesustabdomai skverbiasi naujos statybos. Tai šiek tiek panašu į lūšnų nykimo procesą Šnipiškėse. Vietiniai, kurių dauguma apskritai yra nelegaliai užėmę tą teritoriją ir už nieką nemoka, pyksta, rėkauja savo pragertais balsais, tačiau nors ir lėtai, vis tiek yra priversti spaustis.

Kristianijoje pakankamai laisvai galima įsigyti marihuanos. Kopenhagos valdžia tai iš dalies toleruoja, nes neva Kristianija priklauso ne valstybei, o bendruomenei. Iš tiesų, kiek teko skaityti, vien Kristianiją per metus aplanko apie pusę milijono turistų ir visi jų pinigai, žinoma, nusėda Kopenhagoje.

Neatsisakysi gi taip lengvai šių pinigų. Bet vėl gi, girdėjau, kad Kristianija su savo žolyte sukelia ir šiokių tokių problemyčių, be to normalūs gyventojai vis labiau nepatenkinti vietinių veltėdžiavimu. Vertinant koks brangus Kopenhagoje nekilnojamas turtas, daugėja veikėjų, kurie Kristianijos lūšnas mielai nušluotų nuo žemės paviršiaus ir pristatytų ten daugiabučių. Tačiau Kristianijos populiarumas dar vis stabdo nuo drastiškų ėjimų.

Aš pats Kristianijoje lankiausi keliskart įvairiais metų laikais, tačiau tik kultūriniais tikslais. Vasarą joje malasi daug turistų, kvaišalų prekeivių yra daugiau ir jie ne tokie jautrūs. Žiemą judesio ten mažiau, o ženkliai nervingesni prekeiviai šildosi prie laužų ir kviečia retus turistus pamėginti jų siūlomos produkcijos. Nervingesni, nes šalta, prekyba taip gerai neina ir reikia atidžiau žiūrėti ar nevyksta policijos reidas. Kai mažai žmonių sunkiau pasislėpti minioje, nes jos tiegiog nėra. Tiesa, jei juos fotografuosite pasistenkite, kad jie to nematytų. Suagresyvės bematant, tikrai nepabėgsite.

Kristianija
Kristianija
© Shutterstock

Žinodami, kad rūkyti yra nesveika, mes nė neketinome susigundyti Kristianijos gėrybėmis. O ir šiaip esame padori bei religinga šeima. Bet tie keksiukai su marihuana pasirodė tokie viliojantys, kad pagalvojome, kad gal nieko tokio jei suvalgysime po gabalėlį. Ir saldu, ir plaučiams nekenkia. Tiesa, aš priešinausi, sakiau, kad taip elgiasi tik ypač žemos moralės turėtojai, bet manęs niekas neklausė. Teko nusileisti. Keksiukų gauti ne taip lengva kaip žolės, o ir prekeiviai atkalbinėja, sako kam jums tie vaikiški keksiukai, va pabandykit mūsų hašišėlio. Nė už ką, sakėme, jei pirksime tai tik keksiukų arba išvis nieko.

Kol vaikščiojome, vienoje iš lūšnų kilo konfliktas ir pro duris į lauką išvirto pusplikis neadekvatus vyriškis, kuriam pavymui atskrido ir į galvą pataikė batas. Smarkoka moteriškė kažką rėkė pavymui. Nekreipkit dėmesio, pasakė mūsų draugas danas, čia grenlandai, jų čia ne vienas – atvyko, prasigėrė, tai ir glaudžiasi Kristianijoje.

Vienas keksiukas, kuriame yra 0,3 g marihuanos kainavo šešis eurus. „Kada poveikis pasijus?“ - paklausėme pardavėjo. „Po pusv... ne, po 45 minučių“, - atsakė jis ir dingo. Na, žinoma, pagalvojau, tyčia prailgino laiką, kad mes jau būtume toli nuėję ir tingėtume grįžti reikalauti pinigų jei kas ne taip.

Labai jaudindamiesi surijome tuos keksiukus čia pat. Galvojau, valgysiu aš tą keksiuką ir jausiuosi ypatingai, tačiau tai buvo eilinis šokoladinis keksiukas, kokie anksčiau pas mus buvo pardavinėjami „Negriuko“ pavadinimu. Pavadinimas vėliau buvo pakeistas, nes neva įžeidinėjo kažkieno jausmus.

Veltėdžių ir „žolės“ prekeivių sostinėje apsilankę lietuviai: mus apgavo net keksiukų pardavėjas
© Vaidas Mikaitis

Tiesa, šiame jautėsi tarsi didesnis kepimo miltelių skonis, gal tai ir buvo marihuana? Sakyčiau, visai neblogas biznis iškepti keksiuką namie, įdėti ekstra kepimo miltelių ir štai jums – keksiukas su marihuana, šeši euriukai, prašom, už vieną.

Kurį laiką dar paslampinėjome mieste laukdami keksiuko poveikio, bet taip ir nesulaukėme. Kita vertus, kai žiūriu apykvailes tos dienos nuotraukas atrodo, kad gal tas poveikis ir buvo. Nors ne, greičiausiai nebuvo, nes ir be jo mūsų kompanija buvo truputį pačiuožusi, ypač „Pravalturo“ direktorius Vytautas, kuriam nesąmonėms krėsti nereikia jokių keksiukų.

Kaip ten bebūtų, eiti atgal į Kristianiją ir reikalauti gražinti pinigus už keksiukus su ekstra kepimo milteliais jėgų jau nebeturėjome. Mūsų geriausi „keksiukai“ tą vakarą buvo grįžimas į šiltą viešbutį ir susišildymas tradicinėmis, daug kartų bandytomis priemonėmis.

Norintiems Kopenhagoje nuveikti kažką prasmingiau nei nuveikė čia aprašyta kvailių kompanija su savo keksiukais, šis miestas turės ką pasiūlyti. Tai labai gražus ir gyvas miestas, kuriame praleidus vieną dieną ir daug ko nespėjus, norėsis grįžti ir užbaigti misiją. Ir tą padaryti bus paprasta – iš Kauno vis dar beveik kasdien vykdomi skrydžiai, kurių bilietai vis dar yra nebrangūs. Ypač žiemą. Bet geriau nepagailėkite kelių papildomų eurų ir skriskite vasarą. Spalvos bus ryškesnės ir įspūdžiai geresni.

Valanda skrydžio – ir jūs jau H. K. Anderseno mieste. Tik nepadauginkite Kristianijos produkcijos, nes galite papulti į alternatyvią realybę, kurioje iš tiesų sutiksite bjaurųjį ančiuką ar undinėlę. Nors tai gali pasirodyti kaip įdomi patirtis, išlieka rizika, kad vartodami narkotikus galite iš jos ir nebegrįžti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rygoje Kalėdos pažymimos ypatingai: ką verta apsilankyti (21)

Rygoje visu šventiniu laikotarpiu įsikuria milžiniškas Kalėdų miestelis, o gatves užtvindo...

Europos saloje – vienas gražiausių pasaulyje pėsčiųjų kelių (14)

Vienas gražiausių pasaulyje pėsčiųjų kelių yra Kruppo kelias (Via Krupp) Tirėnų jūroje...

Orijus Gasanovas tiesiogiai iš Viktoro Janukovyčiaus vilos (38)

Kai iš Ukrainos paspruko buvęs šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius daugelis stebėjosi,...

Pas emigrantus į svečius nuvykę lietuviai: kitą kartą viešbučiui tikrai netaupysime (108)

Ne per seniausiai, traukinyje vežančiame į Kauną, teko nugirsti dviejų jau kiek vyresnio amžiaus...

Keliaudamas į Švediją sutiko stipruolę Eglę: bare ji užlaužia visus (53)

Plaukdamas keltu iš Klaipėdos į Švediją DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas...

Top naujienos

Vėžiu susirgusi Vaiva pinigų negauna: kovoja ne tik su liga, bet ir su draudimo bendrove (34)

Kaip ir daugeliui vėžio diagnozė Vaivai Mickuvienei buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. „Man...

Įvertino „Barclays“ pasitraukimą: taip gerai Lietuvoje jau seniai nebuvo – bus dar daug kitų (13)

Daliai žmonių pradėjus skambinti pavojaus varpais, kad „ Barclays “ – tik pirmoji kregždė,...

Smūgis naudotų automobilių pardavėjams: neparduoda net pigiausių mašinų (165)

Milžiniškus protestus rengę, gatves blokavę ukrainiečiai palankesnių muito sąlygų...

Kaip klaidinami pirkėjai: per savo neapdairumą už būstą sumokėsite daugiau

Pirmą kartą su būsto pirkimu ar pardavimu susiduriantys žmonės gali nesunkiai pasimesti...

2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė (482)

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą . BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino,...

Seime priimant biudžetą – nesuvaidintos emocijos (6)

Seime surinkus 84 balsus už antradienį priimtas valstybės 2019 m. biudžetas. Per kelias valandas...

Balsavimas už biudžetą parodė, kaip ir kas palaiko valstiečius (105)

Per balsavimą už kitų metų biudžetą formalūs ir neformalūs „valstiečių“ partneriai Seime...

Keliuose jau prasidėjo šventinė eismo karštinė: sunkiausia bus kitą savaitę (13)

Artėjant vienoms svarbiausių metų švenčių – Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, – miestų...

Vaizdo įraše – Rusijos raketos nesėkmė (99)

Rusijos Kapustin Jaro raketų poligone nenumatytoje vietoje nukrito raketa S-300 . Dėl šio įvykio...

Vilniaus eglės kūrėja Jolanta Tūraitė įvardijo, kokia turėtų būti pagrindinė Kalėdų mada (3)

Vilniaus eglės bendraautorė, jau du dešimtmečius kurianti Kalėdų egles ne tik Lietuvoje, bet ir...