Apie tai, kad mūsų šalyje itin daug antivakserių, ir apie tai, kad jau prisižaidėme – kalba visa Tenerifės sala. Kanaruose jie čia pavyzdingai susiskiepijo ir dabar džiaugiasi gana stipriai aprimusiu virusu. Šio šeštadienio (spalio 23 d.) duomenimis Tenerifėje, kurioje oficialiai gyvena 1 milijonas žmonių, o dar 1 milijonas atostogauja – susirgusių koronavirusu yra viso labo tik 45. Dar reikėtų turėti omenyje, kad čia nuolat vyksta didžiulė žmonių cirkuliaciją. Kiekvieną savaitę tūkstančiai atskrenda ir išskrenda. Todėl šiuo nedideliu atvejų skaičiumi salos valdžia labai džiaugiasi ir didžiuojasi. Gaivinant apmirusį turizmą tai geras ženklas, tarsi įrodymas, kad vis tik įmanoma situaciją suvaldyti. O ir paprasti vietiniai gyventojai neturi pagrindo panikuoti – matydami, kad susirgimų skaičius nedidėja, šie džiaugiasi, kad atvykę turistai sveiki ir pavojingos ligos neplatina.

Tenerifėje jau antrus metus labai dažnai skamba Lietuvos vardas. Mūsų šalies žmonės čia išgarsėjo praėjusią žiemą, kuomet tūkstančiai lietuvių ėmė plūsti į šią nedidelę salą tarp Afrikos ir Europos. Vasario, kovo mėnesiais čia visi stebėjosi, kaip gi taip – kol visa Europa buvo paralyžiuota koronaviruso, kol didžiosios Europos šalys savo turistus tramdė botagu – lietuviai laisvai skrido atostogauti. Keliems mėnesiams užsisakydavo vilas, apartamentus ir automobilius. Tuo tarpu britai, airiai ir vokiečiai, daug metų sudarantys pagrindinę Tenerifės atostogaujų dalį, sėdėjo namuose. Čia buvo vien tik vietiniai kanariečiai ir lietuviai. Iki šiol daug Tenerifės verslininkų kalba, kad lietuvių dėka jie sugebėjo išsaugoti verslus. Už tai jie mums be galo dėkingi.

„Lietuviai labai mėgsta šiltą klimatą ir išgeria daug alaus“, - apie mūsiškius po praėjusio sezono kalba baro „The Anchor Bar”, esančio populiariame kurorte Playa de la Americas padavėjas. Kokie dosnūs ir daug visko suvartojantys yra mūsų žmonės gyrėsi žinanti ir ukrainiečių kilmės pardavėja visą parą dirbančioje parduotuvėje. „Lietuviai perka daug ir net palieka arbatpinigių. Praėjusiais metais kas antras mano pirkėjas buvo lietuvis, daug kas žadėjo sugrįžti ir šiemet“, - sako ji.

Praėjusį atostogų sezoną Tenerifės sala buvo kitokia nei įprastai. Dėl didžiulio turistų trūkumo dauguma nekilnojamo turto nuomotojų kainas buvo sumažinę per pusę, o tai žinoma labai patiko lietuviams. Ne viena vidutiniškai gyvenanti šeima leido sau užsisakyti aukštesnio lygio būstą, pavyzdžiui, dviejų aukštų vilą su privačiu baseinu. Kaip ir svajonių sapno, tiesa? Automobilių nuomos versle buvo dar geriau – kainos pirmuosius šių metų mėnesius siekė nematytas žemumas. Parai pakankamai gerą automobilį buvo galima išsinuomoti už 15 ar 20 eurų, kai kurie džiūgavo radę ir dar pigesnių variantų. Šias malonias nuolaidas atradę tautiečiai salą greitai praminė rojumi. Daug kas galvojo, kad taip čia būna visada.

Metų pradžioje saloje atostogavę lietuviai dabar ne tik patys ketina čia grįžti, bet ir žada atsivežti daug didesnę kompaniją. Jie kaip reikiant Tenerifę išreklamavo tarp savo draugų ir giminių, todėl šiemet daug kas net nelaukia, kol prasidės žiema. Jau dabar – spalio mėnesį atvyksta ir ketina užsibūti iki pavasario. Žiemotojų rojus jau atsidarė ir sparčiai pildosi.

Šis žiemos sezonas Tenerifėje bus gerokai brangesnis ir pilnesnis. Čia jau ne tik mes lietuviai, bet ir britai, vokiečiai, airiai, prancūzai – visi jie atsigavo. Vakarų europiečiai vėl masiškai keliauja į Tenerifę, lėktuvai perpildyti. Žmonės su skiepų pasais atvyksta ilgoms savaitėms ar mėnesiams. Jaunimas, šeimynėlės, vyresnio amžiaus senjorai. Toks vaizdas, kad šiuo metu čia visa Europa atostogauja. O ir lietuviai iš paskos. Jų vis daugiau ir daugiau. Tenerifė mielai priima visus, tik ne visiems skiria tokį išskirtinį dėmesį, kokį gauname mes. Ir tai ne iš dėkingumo, kad pavasarį gelbėjome jų verslus, visai ne. Salos žmonės ne kvailiai, jie puikiai mato, skaičius ir tai kas darosi mūsų šalyje. Po 3 tūkstančius užsikrėtusių kiekvieną dieną. „Siaubas, kas ten pas jus vyksta, kodėl jūs nesiskiepijate“, - tiesiai šviesiai manęs paklausė jauna moteris, tarptautiniame Tenerifės pietiniame oro uoste, su skeneriu pasitinkanti visus atvykėlius.

Oro uosto darbuotojai skenuoja specialų QR kodą, kurį privalo turėti kiekvienas turistas. Jį galima gauti užpildžius specialią Ispanijos turizmo anketą internete. Be kodo į salą neįleidžiamas nė vienas asmuo.

Pastarosiomis savaitėmis visi atskridę iš Lietuvos, arba atvykę į salą su lietuvišku pasu iš kitų šalių – vos nuskenavus minėtą kodą – į rankas gauna baltą popieriaus lapą, kuriame angliškai ir ispaniškai parašyta, kad per 48 valanda žmogus privalo už savo asmenines lėšas pasidaryti PGR testą. Iš viso lėktuvo, kuriame telpa apie 200 žmonių – maždaug 10-12 asmenų atsitiktine tvarka atrenkami testui pačiame oro uoste, už Ispanijos valstybės lėšas. Jeigu tave atrinko – džiaukis, oro uosto pareigūnai atliks greitąjį testą ir per penkiolika minučių pasakys, ar galima tęsti savo kelionę. Tokiems atrinktiesiems kito testo už savo pinigus darytis nereikės.

Ispanai lietuvius šiuo metu laiko padidintos rizikos turistais, todėl kol mūsų šalies užsikrėtimų skaičius nemažės – Tenerifėje ir kitose Kanarų salose gausime išskirtinį dėmesį. Net ir tie, kurie yra paskiepyti. Tiriami visi. Lietuviams, kurie gauna popieriaus lapą su informacija apie testus – testuotis privaloma, o jeigu žmogus bandys išvengti šios prievolės – gresia baudos, išsiuntimas iš salos arba net areštas. PGR testų kainos Tenerifėje svyruoja apie 90-120 eurų žmogui.

Šiuo metu amžinojo pavasario saloje – tobulas oras, dienomis temperatūra pakyla iki 25-26 laipsnių, vakarais atvėsta iki 18-19. Geras oras saloje užtikrintas, metai iš metų tas pats. Tačiau privalau įspėti, kad kai kas čia pasikeitė. Tie, kas Tenerifėje atostogavo pernai ir sugrįžo šiemet – čia mato visai kitą vaizdelį. Sugrįžus turistams –kainos sugrįžo į priešpandeminį lygį, kai kas net ir dar labiau pabrango.

Privataus būsto nuoma šiuo metu kainuoja dvigubai brangiau nei metų pradžioje. Automobiliai pabrango penkis, kai kuriose vietose septynis kartus. Kartu su čia atvykstančia minia – kainos tiesiog įsisiautėjo ir neatrodo, kad artimiausiu laiku jos apsiramins. Tik dar labiau kyla, pučiasi. Bet dėl to niekas nepyksta, paklausa vis tiek nemažėja. Atvirkščiai – daugelyje vietų būsto ir automobilių nuomotojai skėsčioja rankomis: „Nieko pasiūlyti negalime, viskas išnuomota“.

Ypatingai prasta situacija automobilių nuomos versle – net už penkis kartus didesnę sumą nieko negausite. Kelioms savaitėms transporto priemonės rezervuotos. Po pandemijos sala jaučia didelį jų trūkumą. O viskas todėl, kad nuomos kompanijos, 2020-ųjų pavasarį sustojus verslams, metė gelbėjimosi ratą ir išpardavė lizingu supirktas mašinas. Pardavė tiek, kad sugebėtų atlaikyti ilgus mėnesius mus visus kankinusį karantiną. Taip ir išėjo, kad nuomai skirtų automobilių saloje per mažai. Šiuo metu įmonės daro viską, kad jų atsirastų pakankamai, todėl į salą jau plaukia pilni tralai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt