Rusijai pavyko įbauginti dar vieną Europos šalį: neprisijungė prie sankcijų, bet skubos tvarka prašosi į ES bei NATO

Esu tikras, jog ne tik aš, bet ir dauguma Lietuvos žmonių bent po keletą kartų per dieną peržiūri naujienas iš Ukrainos ir išgyvena dėl to siaubo, kurį dabar patiria ukrainiečiai. Labiausiai, aišku, kalbu apie tuos, kurie yra likę apsiaustuose miestuose, ypač – Mariupolyje. Šiame mieste jau ilgą laiką verda pragaras ir nuostabu yra tai, kad beveik visiškai sugriautas miestas vis dar ginasi, o ordos armija, net ir sutelkusi maksimalias pajėgas bei pasiutusio gyvulio įniršį, nesugeba palaužti stebuklus išdarinėjančių Mariupolio gynėjų.

Rusai, puikiai suprasdami, jog beveik pusė milijono civilių Mariupolio gyventojų yra trukdis miesto gynybai, ilgą laiką nesiteikė tų gyventojų išleisti iš miesto. Aišku, dabar griaunamame mieste gyventojų daug mažiau, nes vieni pabėgo prieš pat apsupimą, o kitus, nors ir periodiškai apšaudydami, rusai išleido. Dar kažkiek civilių buvo prievarta išgabenti į Rusiją. Sako, kad Mariupolyje dar yra likę apie 200 tūkstančių civilių, besislapstančių griuvėsiuose. Pabėgę iš Mariupolio teigia, kad miestas dabar primena pragarą su sugriautais pastatais ir visur besimėtančiais lavonais. Dėl pragaro vaizdų, aišku, galima ginčytis, nes dar negirdėjau, kad kas būtų jame apsilankęs ir grįžęs papasakotų, ką matė, tačiau, kalbant metaforiškai, Mariupolis dabar tikrai yra pragaras žemėje.

Gaila, kad šiuo metu degantys pragare negali gyviesiems papasakoti savo įspūdžių, nes gal tuomet Mariupolio pragaro vyriausiasis architektas botoksinis Kremliaus išgama pamąstytų apie savo perspektyvas. Ypač pamatęs, kad iš pragaro prieangio jam aktyviai moja ir pas save kviečia Stalinas, Hitleris, Kadafis, Huseinas, Kim Jong Ilas ir panašūs degradai. Galėtų jie, aišku, ne tik moti, bet ir atsiųsti Maskvos fiureriui greitesnį transportą, nugabensiantį jį pas velnius. Arba pažadėti indulgenciją kokiam nors kitam kandidatui į pragarą su sąlyga, jog šis čia, žemėje, paskubintų įvykius, susijusius su Putino išsiuntimu.

Vis dėlto, šis tekstas nėra apie Mariupolį. Apie jį jau esu rašęs kiek anksčiau. Šis tekstas yra apie šalį, kuri laikoma kitu tiesioginės Rusijos agresijos taikiniu. Nors ankstesniuose savo tekstuose buvau minėjęs, kad kitos eilėje patirti agresiją gali būti Bosnija ir Hercegovina ar Kosovas, tačiau Rusija pulti jas turėtų ne savo, o sąjungininkės Serbijos rankomis. Taigi dabar pakalbėsime apie šalį, kuri sėdi iš baimės suglaudusi ausis ir jaučia, kad jei Ukraina neatsilaikys, liks tik laiko klausimas, kada tiesioginę Putino agresiją teks patirti ir jai.