Milijonus metų priešpriešiais besiritančios Skagerako ir Kategato bangos suformavo ilgą smėlio taką, be galo mėgstamą prisiekusių gamtos mylėtojų.
Išvertus į lietuvių kalbą žodį „šaka“ reiškiantis pavadinimas kyšuliui suteiktas dėl panašumo į ilgą siaurą, nuo žemyno besidriekiančią atšaką. Nuo paties Skageno pakraščio nutįsęs smėlio ruožas yra keturių kilometrų ilgio. Iki 1747-ųjų, kol nebuvo pastatytas baltasis Skageno švyturys, Greneno kyšulys tapdavo tikru iššūkiu jūreiviams: nesugebėdami pastebėti negiliai esančio rifo jie užplaukdavo ant seklumos.
Stebint, kaip tiesiai po kojomis susitinka Skagerako (įsilieja į Šiaurės jūrą) ir Kategato (įsilieja į Baltijos jūrą) vandenys, negali nesuvokti, kad regi neįtikėtiną gamtos stebuklą. Gali stovėti vieną koją įmerkęs į vieną jūrą, o kitą – į kitą ir žvelgti tolyn į horizontą, už kurio – Švedijos Geteborgo miestas.
Dėl ypač stiprių srovių plaukioti šioje vietoje, deja, negalima, tačiau liūdėti neverta: būtent šis pakrantės ruožas laikomas vienu iš įspūdingiausių Danijoje.
Kyšulio kaimynystėje plytintis regionas garsėja įstabia flora ir fauna, o neramiuose jūros vandenyse plaukioja keleto rūšių stambūs vandenyno gyvūnai. Nesibaimindami turistų, tingiai gulinėja ruoniai, o jei pasiseka, pavyksta pamatyti ir per bangas šokinėjančių delfinų, praplaukiančių mažųjų ruožuočių (banginių rūšis) ir net orkų. Kad netektų gailėtis dėl praleistos puikiausios progos pamatyti šiuos gyvūnus, būtinai į kelionę pasiimkite žiūronus.
Grenenas išsiskiria ypač įvairiu kraštovaizdžiu. Mokslininkai mano, kad šioje vietoje formuojasi sala. Per pastarąjį šimtmetį rifas beveik kilometru pailgėjo, taigi, šiek tiek priartėjo prie Švedijos. Štai kodėl ekspertai teigia, kad neįmanoma tiksliai žinoti, kaip ši vieta atrodys ateityje.
