Kadangi per artimiausius mėnesius nusimato be galo daug kelionių, o tuo tarpu ir dar daugiau išlaidų (pavyzdžiui, trijų savaičių gėlių laistymas pas sesę Barselonoje, kol ši atostogaus, 10-ties metų sukakties susitikimas su draugais Italijoje ir gyvenimo strategijos ketvirtinis susitikimas su bendraminčiais Prancūzijoje), atostogas pasirinkome labai paprastas, bet neprastas. Nusprendėme sėsti į automobilį ir važiuoti, kur akys mato, nakvoti, kur oras leidžia, bei valgyti, ką dujinis katiliukas įgalus išvirti.
Kad ir kaip neįtikinamai skambėtų, ypač tiems, kuriems teko susidurti su orų nuspėjamumu Osle, mums labai pasisekė, tad jau pirmos atostogų dienos vakarą leidome pietinėje pakrantėje, tradiciniame kempinge. Neturėjome visiškai jokių lūkesčių ar idėjų, kur nuves pirmoji diena ir pirmos kelionės valandos, bet viskas vyko gana sklandžiai. Sausa pieva palapinei, švarūs (geresni nei kai kuriuose Lietuvos viešbučiuose) tualetai bei dušai, nuostabi gamta ir saulėlydžiai. Na, dar ir stalai bei kėdės paplūdimyje, norintiems čia gaminti ir valgyti. Ką mes ir padarėme.
Vienas iš svarbiausių dalykų tokios kelionės metu: patogus inventorius, kurį čia gauti labai paprasta, o ir ne taip jau brangu. Neperšlampama palapinė, maži lengvi čiužinukai ir miegmaišiai, rinkinukas maisto gaminimui. Viską lengvai galima sutalpinti į kuprinę, ypač keliaujant dviese. Atvirai kalbant, dar nebuvau patyrusi tokio turistavimo malonumo kaip šį kartą.
Kitą dieną, nuvažiavę dar kelis šimtus kilometrų, lydimi saulės ir vėl apsistojome kempinge. Tiesa, čia žmonių buvo tarsi kokioje AKROPOLIO vykdomoje išpardavimų akcijoje: daugybė šeimų su vaikais, šunimis, penkių kambarių palapinėmis, vagonėliais...
Žodžiu, tipinės norvegiškos šeimos atostogos – palapinėje prie jūros. Ir panašu, kad jie tuo itin mėgaujasi. Kodėl ne: namukuose įrengtos skalbimo mašinos, kūdikių pervystymo kambariai, geriamo vandens čiaupai, žaidimų aikštelės, o kai kur ir baseinai. Tereikia vieno vienintelio – gero oro, kuris čia, kaip jaunas mėnulis arba labai retas.
Trečią dieną išsinuomojome valtį ir išplaukėme pasigrožėti fjordais. Mums labai pasisekė: motorinę valtį čia gali išsinuomoti kaip dviratį. Jei esi turistas. Vietiniams, deja, privalu turėti specialias valties vairavimo teises. Tad išplaukėme ir surengėme dar vieną pikniką su dešrelėmis keptomis ant vienkartinio griliaus, gabalėliu sūrio ir salotos lapu.
Maistą gamintis turint tokį grilių išties paprasta. Vienas vienintelis dalykas, ko negalėjome atsisakyti – tai kokybiška kava, bet ir tai nebuvo labai sunku. Pasinaudoję draugų patirtimi, pupeles susimalėme iš anksto ir pasiėmėme AEROPRESS kavos aparačiuką, kuris užima mažai vietos, yra labai lengvas, o kava paruošta šiuo būdu, ko gero, pranoktų daugelį kavinių.
Vakarop, užslinkus debesims, jau buvome pakeliui pas tėvus į STAVANGER miestą. Visiškai idealu, galvojome, ir likome čia tol, kol praėjo lietūs – lygiai tris dienas. Miestas labai gražus, todėl nuobodžiauti neteko. Gardus naminis maistas, tikra lova ir dušas teikė ypatingą malonumą. Geras būdas sau priminti tokius dalykus, kurie, manome, yra savaime suprantami, priprantame ir nebesimėgaujame.
Sulaukus gero oro vėl išsiruošėme į kelionę. Šį kartą – sudėtingesnę. Teko palikti automobilį, susikrauti maistą ir palapines bei leistis į žygį kalnais iki fermos, esančios slėnyje. Ten kitu būdu patekti nėra galimybės, tad pasidarė labai smalsu. Anuomet čia gyveno žmonės, tik sunku suprasti, kaip jie ten tuos namus pastatė. Dabar ganosi šimtai avių, o vienas iš fermos savininkų, senyvas diedukas, atskrenda malūnsparniu.
Žygis nebuvo sudėtingas, keletas kalnų ir mes jau vietoje. Tiesa, visą kelionę su mumis kartu žygiavo ir SIMBA (mano šuo). Problemų dėl to turėjome lygiai nulį. Žinoma, jam trumpomis kojytėmis lipti į kalnus nebuvo labai lengva, bet įveikė visą kelią be didesnių keblumų.
Kitą dieną atsikėlę ir išgėrę rytinę kavą, leidomės i antrą žygio dalį iki kito slėnio. Gerai tai, kad palikome palapines ir ėjome tik su buteliuku vandens. Nuėjome iki neapsakomai gražios fermos, išsimaudėme upėje, pamirkėme bei pailsinome kojas vandenyje ir leidomės atgal. Čia ir buvo sunkioji dalis. Dvi valandos atgal iki stovyklavietės, dar dvi – jau su visais daiktais atgal iki mašinos. Skaičiuojant valandomis ar kilometrais (sukorėme vos 8) įspūdis menkas, tačiau buvo didžiulis karštis, o ėjimas, sakyčiau, labiau kopimas į viršų ir apačią yra tikrai tris, o gal penkiskart sudėtingesnis nei pasivaikščiojimas parke ar paplūdimiu.
Po šios ilgos kelionės ir pakankamai didelio nuovargio nusprendėme pasinaudoti giminaičių kvietimu užsukti bei pasisvečiuoti pas juos. Neslėpsiu, po tokio žygio, nakvynės palapinėje tarp avių ir vienintelio maisto – keptų dešrelių diena iš dienos, nekantravau palysti po karštu dušu ir kojas ištiesti lovoje. Bet apie tai, kas mūsų laukė, nebuvau net pagalvojusi. Didžiulis, nepakartojamo grožio namas tarp fjordų, pasiplaukiojimas šeimos kateriu apylinkėse ir vakarienė terasoje su vaizdu į saulėlydį. Na, ir, žinoma, gigantiško dydžio minkštutėlė lova, karštas dušas, ilgas miegas tyloje ir ankstyvi pusryčiai prieš kelionę atrodė lyg pasaka. Tiesa, Simba šiose pramogose jau nedalyvavo, nes užmigo vos vos atvykus.
Nežinau, ar tai buvo jau taip nepakartojamai nuostabu. Juk visi kas vakarą miegame lovoje, prausiamės po dušu, geriame rytinę kavą ir tikrai dėl to nejaučiame jokios euforijos. Tačiau prisiminiau ir supratau viena, kad atsisakius labai paprastų, kasdienių, patogių, skanių dalykų kuriam laikui, jie gali mums teikti neapsakomą malonumą vėl ir vėl iš naujo. Tik mes per greitai priprantame prie gero.
Tik prie kelių nepriprantu, kas pas mus reiškia 100 km - 1h, Norvegijoje kaip minimum reikia dauginti iš dviejų. Tačiau kelių situacija, ir kaip juos apskritai čia tiesia, ką kainuoja ir kiek užtrunka - tema tikrai verta kito įrašo.
Priminimas Jums: jei niekas nebedžiugina, viskas atrodo savaime suprantama, patogu ir gerai - palikite (tiesiogine šio žodžio prasme) savo komforto zoną: iškeliaukite iš namų kelioms dienoms, meskite darbą, atsisakykite kavos mėnesiui. O tada ateis ir ta ilgai ieškota vidinė ramybė...
Daugiau Eglės patirčių Norvegijoje rasite čia: www.dekingumodienorastis.lt
