aA
Šis didingas pastatas šiandien kviečia užsukti susipažinti su Hamburgo miesto istorija. Prieš daugiau nei 70 metų dabartinis muziejus, tuo metu kiek skylėtas ir karo bombų apžalotas, buvo žinių, mokslo ir akademinio gyvenimo besiilginčių lietuvių vieta.
Hamburgas
© Shutterstock


Ne tik lietuvių, latvių ir estų taip pat. Bendromis jėgomis 1946 metais jie inicijavo ir įkūrė Pabaltijo universitetą. Gera studijų kokybė buvo žinoma net kitoje Atlanto pusėje. Universiteto studentams vėliau buvo plačiai atvertos durys į Vokietijos, JAV aukštųjų mokyklų ir universitetų auditorijas.

Pabaltijo universiteto pradžia

Tie, kurie priverstiniu būdu turėjo palikti Lietuvą ir vėliau bus vadinami išeivijos lietuviai, ėmėsi veiksmų svetimoje šalyje prislopinti alkį gimtinei ir mokslui. Jie – tai inteligentai, išsilavinę žmonės, Lietuvoje užėmę aukštus postus, žymūs politikai, menininkai, mokslininkai, jaunuoliai studentai, gimtuosius namus palikę tiesiai iš universitetų auditorijų. Daugelis rinkosi Vokietijos kryptį, net kai ji pati labai kentėjo nuo Antrojo pasaulinio karo padarinių. Išeiviai manė tėvynę paliekantys, tik trumpam, kol Lietuvoje pagerės politinė situacija, ir vėl visi galės gyventi nepriklausomoje šalyje.

Kad laikas nebūtų tuščiai leidžiamas ir protas turėtų veiklos, lageriuose, kuriuose buvo apgyvendinti lietuviai, pradėjo kurtis lietuviškos mokyklos ir gimnazijos. O britų zonai priklausančiame Hamburge gyvenantys Pabaltijo šalių akademikai nutarė imtis naujo iššūkio – įkurti universitetą. 

Vienerius metus akademinis jaunimas ir universiteto dėstytojai glaudėsi dabartiniame Hamburgo miesto istorijos muziejuje (Museum für Hamburgische Geschichte). Vėliau jie persikėlė už Hamburgo, į Pinnebergo kareivines.

Šiandien, deja, jos matomos tik archyviniuose kadruose ir nuotraukose, mat šiuo metu čia kyla daugiaaukščiai namai. Viena tokių galimybių – olandų režisierės Helgos Merits filmas „Pabaltijo universiteto istorija“ (The story of the Baltic University). Į jos rankas atsitiktinai patekęs jos tėvo esto studento pažymėjimas pažadino moters smalsumą sužinoti apie šį universitetą daugiau. Iš atrinktų archyvinių kadrų ir buvusių studentų atsiminimų gimė dokumentinis filmas. Išsamiausiai apie jo veiklą lietuvių kalba aprašo Bostono lietuvių enciklopedija.
Diskusijos su dėstytojais ant laiptų

Dažnai be vadovėlių ir tuščiais skrandžiais studentai sėdėdavo auditorijose. Į paskaitas, kaip filme prisimena studentai, ir savo kėdes reikėjo nešiotis. Tačiau tai netrukdydavo godžiai semtis naujų žinių. Dėstytojai viską rašydavę lentose. Kai kurie studentai gaudavę ir vadovėlius, šie būdavę lotynų arba vokiečių kalbomis. Pastaroji buvo oficiali universiteto kalba. Tik paskaitose su vienos tautybės studentais vyraudavo jų gimtoji kalba. Lietuviškai visi kalbėjo lietuvių literatūros istorijos, lietuvių kalbotyros, bibliotekininkystės, Lietuvos istorijos ir tautotyros paskaitose.

Universitetas turėjo aštuonis fakultetus: filosofijos ir filologijos, ekonomikos ir teisės, žemės ūkio, matematikos ir gamtos mokslų, chemijos, mechanikos, architektūros ir inžinerijos, medicinos. Pastarųjų studijų studentai galėjo naudotis Hamburgo universiteto histologijos ir patalogijos institutais ir didele miesto ligonine Marienkrankenhaus.


Virš 1000 studentų ir apie 200 dėstytojų sudarė Pabaltijo universiteto bendruomenę. Latvių studentų buvau daugiausiai, kone pusė studentijos. Iš Latvijos buvo daugiausiai dėstytojų. Vėliau į universitetą stojo ir kitų tautybių studentai. 

Universiteto teritorija buvo lyg atskiras akademinis miestelis. Jame vyko paskaitos, šalia – gyvenamosios patalpos. Visi gyveno susiskirstę pagal tautybes. Kaip filme „Baltijos universiteto istorija“ prisimena buvęs studentas Pranas Jurkus, po paskaitų diskusijos tęsdavosi prie namų ant laiptų su dėstytojais. Tarp jų – Vasaro 16-osios akto signataras Mykolas Biržiška, Vincas Krėvė, tautosakininkas prof. Jonas Balys, lingvistas prof. Pranas Skardžius.

Ne tik diskutuodavo. Studentai ir dėstytojai būrėsi į chorus, šokių ratelius, organizuodavo ekskursijas, sportuodavo, eidavo į operos spektaklius. Ir nors bendrų renginių, jungiančių visas šalis nebūdavo, universiteto aplinkoje vyravo darna. Kiekvienas sau kūrėsi savo šalies aplinką, taip užpildydavę gimtinės ilgesį.

Universiteto pabaiga

Britų karinei valdžiai ši akademinė erdvė pradėjo trukdyti. Jie vis bandė kišti pagalius į ratus. Vienuolika kartų keitė universiteto pavadinimą. Oficialiai jis buvo vadinams ir D.P Study Centre (D.P. – displaced persones, liet.vertimas – perkeltųjų asmenų studijų centras), ir H.D.P university (liet. – Hambugo perkeltųjų asmenų universitetas). Paskutinis jo pavadinimas oficialiuose raštuose – Pinneberg Study Centre (liet. – Pinebergo studijų centras). Ir nors britai uždraudė vartoti Pabaltijo ir universiteto žodžius, visi universitetą vadino senuoju pavadinimu. Ir po jos vėliava fotografuodavosi.

Britai taip pat bandė įvesti tam tikras sąlygas: iš universiteto stovyklos turi būti iškelti visi studentai, išbuvę jau du semestrus, neleisti į universitetą stoti vyresniems nei 25 metų jaunuoliams. Bet šiems norams iki paskutiniųjų pavyko pasipriešinti.

Net jei ir nebūtų buvę trukdžių iš šalies, universitetas nebūtų ilgai gyvavęs. Kai paaiškėjo, kad gimtosiose šalyse, padėtis negerėja, daugelis pradėjo dairytis kitų krypčių. Kas pasirinko JAV, kas Australiją, kas Kanadą, kas Didžiąją Britaniją ar dar kitas šalis. Pamažu tiek studentų, tiek dėstytojų ratas pradėjo byrėti. O 1949 metų rugsėjį Pabaltijo universitetas visiems laikams padėjo tašką savo istorijoje. Buvo bandyta universitetą kelti į kitą Atlanto pusę, tačiau visų mintys buvo sutelktos kitur: ne į akademinį išgyvenimą, o į asmeninius poreikius: kur pasidėti, kur prisiglausti.

Net jei dabar Pabaltijo universitetas – tik istorija, tai buvo svarbus etapas visiems šios akademinės bendruomenės nariams.

Tai buvo šviesulys jų neaiškiame, liūdesio apgaubtame pabėgėlių gyvenime. Universitetas gyvavo devynis semestrus. 75 studentams pavyko gauti jo diplomą. O laikas, viltingai belaukiant geresnės situacijos savuose kraštuose, praėjo prasmingai: malšinant mokslo, žinių, diskusijų, šeimų ir gimtinės ilgesio troškulį.

Daugiau autorės įrašų - ČIA.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (490)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

Emigrantų sugėdintas lietuvis pažvelgė į Londoną kitu kampu: čia galima rasti ir gerų dalykų (58)

Artėja metas kai po pasaulį išblaškyti lietuviai vėl susirinks praleisti džiugių akimirkų...

Netoli Lietuvos atrado tikrą rojų: tiek maisto nepajėgia suvalgyti net patys alkaniausi (55)

Jeigu esate didieji Kalėdų fanai – privalote iš Lietuvos nuplaukti į pietų Švediją. Tame...

Rygoje Kalėdos pažymimos ypatingai: ką verta aplankyti (21)

Rygoje visu šventiniu laikotarpiu įsikuria milžiniškas Kalėdų miestelis, o gatves užtvindo...

Europos saloje – vienas gražiausių pasaulyje pėsčiųjų kelių (14)

Vienas gražiausių pasaulyje pėsčiųjų kelių yra Kruppo kelias (Via Krupp) Tirėnų jūroje...

Top naujienos

Vitas Vasiliauskas: pajamų nelygybės klausimas kitąmet tik aštrės (1)

Vyriausybės vykdoma mokesčių ir viešojo sektoriaus politika neprisideda prie pajamų nelygybės...

Apklausa: „valstiečiai“ iš balos lipa sausi, kova naudinga dviem partijoms (464)

Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai...

Gyvai / Kalėdinė DELFI Diena iš švenčių laukiančio Vilniaus

Kalėdinė “DELFI Diena” šį penktadienį sveikinasi iš švenčių laukiančio Vilniaus. Ką per...

Gydytojai draudžia keisti vaistus dėl galimų pasekmių, o valstybė skatina: beveik 30 tūkstančių ant liepto krašto prie Seimo surengtas piketas (82)

Pernai liepą pasikeitus kompensuojamųjų vaistų kainynui, beveik 30 000 epilepsija sergančiųjų...

Meilutytės nesėkmė: neįveikė pusfinalio barjero ir liko be antro apdovanojimo (36)

Antra medalių medžioklės dalis Hangdžou (Kinija) vykstančiame pasaulio plaukimo čempionate...

Arūnas Milašius. Vardan pigių malkų prašvilpėme progą sukurti orią valstybę (27)

Kaip tikina valdžia, kitais metais mes negyvensime chaose, nes priėmėme biudžetą. Klestinčios...

Kalėdų stalas. Gardi idėja Kalėdų pietums – orkaitėje keptas mėsos kepsnys „Kankorėžis“ (5)

Nuo seno laikomasi papročio, kad ant Kūčių stalo turi nugulti 12 patiekalų. Artėjant...

Lietuvos turizmo „oskarai“: paskelbtas nominantų sąrašas

 (1)

Šiandien pradedamas balsavimas internetu tradiciškai renkant Turizmo sėkmingiausius 2018....

Nauja NATO kova su Rusija: įspėja, kad įtampa gali tapti nebesuvaldoma (63)

NATO jau kartą šiais metais išstūmė Rusiją kovoje dėl įtakos buvusiuose komunistiniuose...

Dešimtmetį eglutės nepuošusi Birutė Navickaitė dabar nori tik vieno (17)

Birutės Navickaitės namuose sužibo balta it sniegas Kalėdų eglutė. Pasirodo, kad Seimo nario...