Po šio savaitgalio praleisto Berlyne pažvelgiau į šį miestą visai kitomis akimis, pamačiau jį iš naujo, nors buvau ten gal jau penktą ar šeštą kartą. Šįsyk išvengiau visų turistams įprastų vietų: Brandenburgo vartų, Reichstago pastato, kur dirba šalies parlamentas, Alexanderplatz aikštės, kurioje stovi žymusis televizijos bokštas. Nebuvau ir „East side gallery” prie Berlyno sienos likučių, ir iki garsiojo „Checkpoint Charlie” nenuvažiavau. Lankiausi ten ankstesnių kelionių metu, bet tikrai nesakau, kad viso to neverta pamatyti. Privaloma! Tačiau šį kartą man norėjosi naujų patyrimų.

Manau, kad tai ką pamačiau ir išbandžiau tiks tiek jauniems keliautojams, tiek vyresniems. Skaniai pavalgyti, pasimėgauti laiku prie baseino, gražioje vietoje palydėti saulę, vidury dienos sudalyvauti hipiškame vakarėlyje, pavartyti įdomiausius pasaulyje žurnalus ir knygas, ar pamatyti geriausią ir didžiausią karaoke Europoje – patiks visiems. Aš tai garantuoju. Nebent, tamsta, esate nuobodyla apkiautėlis (rašiau žodį „zanūda“, bet lietuvių kalbos komisija rekomenduoja naudoti šiuos).

Šiuo metu nukeliauti į Berlyną pasidarė kaip niekada pigu. Aviakompanija „Airbaltic“ siūlo bilietus vos po 19 eurų į vieną pusę. Tai kainuoja tiek pat kiek autobuso bilietas iš Vilniaus iki Lietuvos pajūrio! Žinoma, tokie bilietai nesimėto, ir kad juos (pačius pigiausius) rastumėte teks „Airbaltic“ svetainėje šiek tiek pasiknisti, bet jų tikrai surasite.

O jeigu derintis prie pigių skrydžių datų negalite, tuomet paskutinį birželio arba pirmą liepos savaitgalį galima ten nuskristi maždaug už 60 eurų. Skrydžiai iš Vilniaus vykdomi į Berlyno Tegelio oro uostą, jis labai arti centro.

Su taksi pasiekti viešbutį ar kitą vietą, kur apsistosite mieste, kainuos apie 20 eurų. Jeigu norite keliauti taupiau, tuomet apsimoka už septynis eurus pirkti „vienos dienos“ viešojo transporto bilietą tinkamą autobusams, metro, tramvajams. Iš oro uosto į centrą veža autobusas „TXL“. Po to, su tuo bilietu galėsite važinėti iki vidurnakčio, kitą dieną vėl teks pirkti naują. Dviem savaitgalio dienomis viso 14 eurų. Susisiekimas Vokietijos sostinėje labai išvystytas, lengvai pasieksite net atokiausią užkampį.

Nakvynė šiame mieste pigesnė nei bet kuriame Vakarų Europos didmiestyje. Galima rasti hostelį už 15 eurų nakčiai, gerą trijų ar keturių žvaigždučių viešbutį dviem už 50-80 eurų, o penkių žvaigždučių mylėtojams irgi pasisekė – daugybė dviviečių kambarių pasiūlymų maždaug už 100 eurų nakčiai.

Mano planas šeštadieniui – tai, ką pats išbandžiau, ir kas man patiko.

Ar kada nors valgėte ateities maisto? Šio klausimo jūsų paklaus „The Future Breakfast“ (ateities pusryčiai - liet.) kavinėje. Tai labai madinga pusryčių valgymo vieta Berlyne, todėl jeigu norite būti garantuoti, kad gausite staliuką – rezervuokite jį iš anksto. Aš to nepadariau, teko palaukti 20 minučių. Šaltuoju metų laiku restoranas kviečia į vidų, o šiltomis vasaros dienomis siūlo valgyti lauke. 


Pusryčiai ekologiškame restorane

Itin įdomus aptarnavimas, barmenė-padavėja čia stovi už lango. Ten pilsto gėrimus, priima užsakymus, skaičiuoja klientų sąskaitas. Ji kaip kokia mama, kuri atsidariusi langą, visa gerkle kviečia savo vaikus iš kiemo sugrįžti namo pietauti. Čia ji vis išlenda iš klausinėja žmonių: na kaip, ar skanu, ar gerai?

Jeigu jums kilo klausimas, kuo gi tas „The Future Breakfast“ maistas yra ypatingas, nes man tikrai kilo – štai barmenės Annos Patricijos atsakymas: „Our produce is organic“. Lietuviškai tai reiškia, kad visi patiekalai ekologiški. Patiekalus čia gamina naudodami itin mažai riebalų, visi ingredientai užsakomi iš mažų Vokietijos ūkių. Be to, šios įstaigos virėjai stengiasi, kad patiekalai būtų itin fotogeniški, spalvoti, sudėlioti taip, kad socialiniuose tinkluose surinktų daug teigiamų žmonių reakcijų. Pasak jos, ateityje visi valgys tik tai, kas patrauklu akims.

Ateities maisto porcija kainuoja apie devynis eurus. Tai nėra pigiausias pusryčių variantas mieste, tikrai ne. Bet vienas iš įdomesnių.

Po pusryčių aplankykite unikalų knygyną „Do you read me“, kuriame knygos ir žurnalai tiesiog įtraukia ir nepaleidžia. Šios vietos savininkai parduoda tik tai, kas hipsteriška. Jokių įprastų žurnalų, jokių bestselerių. Čia rasite nišinę spaudą. Pavyzdžiui, knygą apie vyrus, kurie pristato savo meilužes ir aiškina, kodėl jie jas susirado. Panašus leidinys apie moteris, kurios vietoj vyro renkasi vibratorių.
„Šitas daiktas, geriau už juos“, - rašoma ten.

Hipsterių knygynas

Arba leidinys skirtas pažinti Šiaurės Korėją, jos žmones, kultūrą ir keisčiausius, ten vykstančius reiškinius. Žurnalas apie darboholikus, juokingiausių pasaulio kūdikių knyga, „Mano uošvė panaši į šunį“ leidinys, kuriame šalia nufotografuotų moterų – šunys panašiomis šukuosenomis arba išraiškomis. Sakyčiau – skandalinga knyga. O pati juokingiausia, kokią ten radau – tai „blogiausių šeimos nuotraukų“ albumas. Iš viso pasaulio surinkti kadrai, kur nuotraukoms pozavusios šeimos įsiamžino kaip nors nelabai pavykusiai. Esu tikras, tokių kadrų savo lentynose turime visi.

Kas sakė, kad Berlynas netinka atostogoms? Esu tikras, kas nors taip tikrai yra sakęs, todėl meskite į tą žmogų akmenį. Tik švelniai, nesužeiskite.

Ištroškusiems poilsio prie baseino, palmių, nuogų užpakaliukų ir minkštų gultų – baras „Haubentaucher”. Ten yra viskas, kaip kokioje Ibizoje, ir visa tai pačiame Berlyno centre. Įėjimas pirmoje dienos pusėje kainuoja 6 eurus, po pietų įleidžia nemokamai.

Lankytojai čia gali rinktis mažyčius gultus, arba išsipirkti dideles sofas-lovas. Virš baseino kabo didžiulis ekranas rodantis muzikinius klipus, koncertus ir sporto transliacijas. Šiuo metu ten nuolat rodomas Pasaulio futbolo čempionatas.

Kartais šiame paplūdimio pramogų klube pasirodo gražios šokėjos, kartais vyksta vandens mūšiai arba diskotekos baseine. Poilsiautojams ruošiami įvairūs gėrimai bei užkandžiai.

Baseinas miesto centre

Visada sakau, kad kelionės ne tik suteikia įspūdžių, bet ir kiekvieną kartą duoda žmogui įdomių žinių. Šį kartą man taip nutiko bandant išsiversti sudėtingą vokišką žodį „haubentaucher“ (šio baro pavadinimą). Pasirodo, verčiasi jis labai paprastai, lietuviškai tai „ausuotasis kragas”. Gėda, girdėjau šį paukščio pavadinimą pirmą kartą, o pasirodo, ausuotasis kragas – vienas labiausiai paplitusių Lietuvos vandens paukščių. Gyvena tvenkiniuose, ežeruose, upių užutėkiuose.

Vokietijoje jie irgi labai populiarūs, šiame bare, ant sienų puikuojasi didžiuliai ausuotojo krago piešiniai. Pagalvojau, kad tai turbūt pirmoji ir vienintelė vieta skirta šiam populiariam paukščiui pagerbti. Gėda, kad Lietuvoje mes jo nepopuliariname, galėtų būti prekybos centras tokiu pavadinimu arba kavinių tinklas, prie kiekvieno vandens telkinio. Aš už! Imkime pavyzdį iš vokiečių, susivienykime ausuotojo krago gerbėjai.

Kai pasimaudysite baseine, pasideginsite – keliaukite palydėti saulės. Tam Berlynas turi kultinę vietą, kur kiekvieną vakarą renkasi keli šimtai, gal net tūkstančiai saulėlydžio fanų. Dar vienas sunkiai lietuviui įsimenamas, o vokiečiui lengvai ištariamas pavadinimas - „Klunkerkranich”. Romantikos ir panoraminių vaizdų ištroškusių, šokti ant stogų mėgstančiųjų vietelė.

Buvau įspėtas, kad norint suspėti pamatyti saulėlydį reikia atvykti apie 18 valandą. Juokiausi iš tokio įspėjimo, nes „orų programėlė“ saulės nusileidimą rodė tik apie 22 valandą vakaro. Atvykau po 20 valandos ir tai buvo gerokai per vėlu.

Saulėlydžio visi laukia šiame klube

Šią vietą man rekomendavę žmonės, pasirodo, puikiai žinojo kiek laiko trunka atstovėti eilę, norint ten patekti. Įsivaizduokite, lauko baras įrengtas paskutiniame prekybos centro automobilių aikštelės aukšte.... Na, juk neskamba labai patraukliai? Juk neatrodo, kad ten susirinks visas miestas. Bet susirenka. Eilė driekiasi kelis kilometrus, laukiančiųjų eilė susisukusi, persisukusi, į visas puses išsiraizgiusi. Vietiniai žino, kad laukti teks ilgai, todėl atsineša sumuštinių, traškučių, geria visokius gėrimus. Ir šitą laukimą paverčia pramoga. Mažiau informuotam turistui, kuris tikėjosi greitai patekti ant stogo, tenka nuobodžiai lūkuriuoti. Labai daug kas praranda kantrybę, po valandos nusipjauna ir išeina. Mačiau tokių ne vieną.

Naujus svečius ten įleidžia, tik kai kas nors išeina. Jeigu niekas neišėjo – niekas neįeis. Todėl taip ilgai ir tenka laukti.

Mano laukimo laikas – beveik dvi valandos. Kai pagaliau įėjau, saulė jau buvo nusileidusi, o nuostabioji Berlyno panorama paskendusi tamsoje. Tolumoje matėsi televizijos bokšto šviesos, kai kurie ryškesni dangoraižiai. Bet tai jau buvo ne tai, dėl ko visi lydosi.

Ant stogo įrengta terasa padalinta į dvi zonas, vienoje nėra muzikos, baro, padavėjų, tik suolai ir staliukai. Ten žmonės gali būti nemokamai, su savo atsineštu maistu. O kita zona mokama, ten už įėjimą į meniškai išpuoštą erdvę teks susimokėti nuo 2 iki 6 eurų, priklauso, kurią savaitės dieną ir kuriuo paros metu eisite.

Nors man nepavyko ten atsidurti laiku, net sutemus yra kuo pasigrožėti. Daug šviečiančių lempučių, milžiniška, sidabrinė menininko Jeff Koons pudelio skulptūra „Balloon Dog“, kelios šokių aikštelės ir net smėlio dėžė, kur vakarėlių liūtai ir liūtės sėdi lyg vaikai ir gurkšnoja kokteilius po 4 eurus. Iš internete randamų nuotraukų sprendžiu, kad saulės palydėjimas čia tikrai įsimintinas. O man pavyko nusifotografuoti tik tamsoje, šalia šuns skulptūros.

Sekmadienį, antrąją savaitgalio dieną Berlyne praleisite nemažiau įdomiai.

Nuo ryto paskirkite savo laiką Mauerpark parkui. Kas ten vyksta, sunku nupasakoti žodžiais. Tai pavyzdys visiems pasaulio parkams. Vos prašvitus ten jau veikia didžiulis sendaikčių turgus, jame renkasi visos Vokietijos mados mylėtojai. Už centus ten galima įsigyti vintažinę suknelę, ar kokius istorinius akinius. Šalia sendaikčių prekeivių – gatvės maisto turgus, kuriame dalyvauja užkandinės ant ratų ne tik iš Vokietijos, bet ir iš aplinkinių šalių: Austrijos, Lenkijos, Čekijos, Olandijos, Danijos. Kažkas paskaičiavo, kad čia siūlomi keli šimtai skirtingų valgių. Nuo lenkiškų koldūnų iki austriško štrudelio. Daugelio patiekalų kainos nesiekia penkių eurų.

Hipių parkas

Mauerpark parke visą dieną karaliauja menininkai, kurie nemokamai praeiviams rengia ir labai originalius, ir sunkiai protu suvokiamus pasirodymus. Praėjusį sekmadienį vienas indėnas į Berlyną bandė prišaukti lietų, atliko ten ceremoniją, merginos šokėjos darė akrobatinius triukus, stojosi ant galvos, visaip lankstėsi, o gotiškai apsirengę jaunuoliai kūrė kažkokį šedevrą iš juodų ir baltų dažų.
Šis parkas dar ir koncertų erdvė, kurioje pasirodo jaunos roko grupės, chorai, ansambliai, liaudiškos muzikos muzikantai, tautinių mažumų kolektyvai, skirtingų religijų atstovai.

Pavyzdžiui, krišnaitų bendruomenė stovi pievoje ir vis kartoja savo mantrą: Harė Rama Harė Rama, Harė Krišna Harė Krišna. O už penkiolikos metrų pasirodymą rengia jaunas reperis, kuris per zvimbiančias kolonėles pristato savo kūrybą. Kad išklausytumėte visų artistų, prireiktų visos dienos, todėl per daug neįsijauskite.

Pagrindinis renginys, dėl kurio verta praleisti pusdienį parke – tai didysis karaoke koncertas, kurį amfiteatre rengia iš Dublino emigravęs airis Joe Hatchiban. Tai šou, kuriam neprilygsta ir kai kurie didelių žvaigždžių koncertai. Pasirodyti gali visi, kas tik nori. Reikia kelti ranką ir būsi pakviestas į sceną. Susirenka tūkstantinė žiūrovų minia, švilpia, ploja, skanduoja, kartu dainuoja. Atvyksta vietinė televizija, spauda, tad jeigu gerai pasirodai, nesunku tapti ir žvaigžde.

Karaokės koncertas

Dažniausia dainuoja ne berlyniečiai, o turistai iš viso pasaulio. Šį sekmadienį buvo mergina iš Brazilijos, italas, amerikiečių kompanija. Sutikau ten ir merginų kompaniją iš Lietuvos, tik jos nedainavo, lingavo prie scenos.

Karaoke mėgėjai sako, kad geresnio šou Europoje niekur kitur nerastume. Be to, tiek žiūrėti, tiek dalyvauti – nieko nekainuoja. Visiškai hipiška atmosfera, vieni žiūrovai tiesiog šoka, pagal dainas, kiti nesikuklindami “užsiima meile”. Nežinau, ar čia kokia nors tradicija, ar tos dainos jaunas poras taip nuteikia, bet prie karaoke scenos priskaičiavau bent penkias poreles, kurios neribodamos jausmų aistringai bučiavosi. Berlyne nėra draudžiama gerti alkoholio viešose vietose, todėl daugelis rankose laiko alaus skardinę ar vietoje suplaktą kokteilį, kuriuos vaikštantys barmenai parduoda po penkis eurus. Taip pat daug kas čia nesislėpdami ruko marihuaną. Jos kvapas tvyro visame parke.

Prieš keliaujant namo, metas ir vėl pavalgyti. Mano ir visų Berlyno gyventojų rekomendacija: išbandyti skaniausius mėsainius šiame mieste, o gal ir visoje Europoje. Skanesnius esu valgęs tik Floridoje ir Niujorke, bet dabar ne apie juos.

Berlyne, Kreuzbergo rajone ieškokite „Burgermeister”. Tai nedidelis, kukliai atrodantis kioskelis po metro traukinių bėgiais „Schlesisches Tor“ stotyje. Surasite nesunkiai, nes tai vienintelė vieta tose apylinkėse, kur stovi ilga eilė žmonių. Alkanų, mėsainių ištroškusių žmonių eilė. Galvojau strigau dviem valandoms, bet tos vietos mėgėjai mane nuramino, kad teks stovėti tik apie dvidešimt minučių. Jie buvo teisūs, kioskelio darbuotojai sukasi itin greitai.

Mėsainiai

Mane stipriai nudžiugino vokiškos kainos. Lietuvoje įpratau, kad geras mėsainis daugelyje vietų kainuoja 8 ar net 10 eurų – stipriai per daug. Bet Berlyne taip neplėšikauja, už šiuos – pačius geriausius, burnoje tirpstančius prašo 4,40 Eur, arba, jeigu norite su sūriu 4,80 Eur.

Šių mėsainių atvažiuoja valgyti visi: ir kostiumuoti ponai, ir apdriskę paaugliai. Visi jie tampa lygūs laukdami prie kioskelio, ir sėdėdami prie varganų stalų, kur ne kokios nors kėdės, o metaliniai turėklai užpakaliui padėti.

Esu tikras, šioje vietoje gaminamą mėsainį kada nors įtrauks į Vokietijos kulinarinį paveldą. O jeigu jūs paskubėsite jo paragauti, kol dar gerai gamina, galėsite ateities kartoms girtis, kad kažkada šiuo paveldu mėgavotės.

Berlynu galėsite mėgautis iki vėlaus sekmadienio vakaro. Nes skrydis namo į Vilnių tik 22.40 val.

Šis miestas yra nuostabus, pilnas kultūros, nepalyginamai pigesnis už Londoną, Paryžių ar Romą. Deja, privalau konstatuoti faktą, kad pigesnis jis ir už Vilnių, Kauną ar Palangą. Keliaukite ten šią vasarą, pasisemkite gerų emocijų. Ypač dabar, kai lėktuvų bilietai tokie pigūs.

Daugiau istorijų iš Berlyno ir pačios įdomiausios šio miesto vietos – netrukus DELFI Kelionėse.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (54)