Bet labai stengiasi pasivyti. Vienas ekonomikos kėlimo svertų dabar yra turizmo sektorius. Per paskutinius pusšimtį metų turistai Šiaurės Airiją stengėsi aplenkti. Negali jų kaltinti – ko vykti į teritoriją kurioje yra nuolatinė grėsmė tapti pilietinių neramumų auka. Dabar Šiaurės Airija neriasi iš kailio mėgindama pritraukti atvykėlius ir kompensuoti ilgus metus iš turizmo negautas pajamas.

Tiesioginis skrydis iš Vilniaus į Belfastą ketvirtadienio vakarą vykdomas nuostabiu laiku – 21 valandą. Laikas nuostabus, nes galima baigti visus dienos darbus ir atsipalaidavus išskristi. Atgalinis skrydis, deja, nebėra toks patogus – jis vykdomas sekmadienį, ir lėktuvas Vilniuje nusileidžia trečią nakties. Tai jau nėra patogu, ypač jei pirmadienis yra darbo diena. Dėl tos priežasties mes atgal grįžome per Londoną. Užtrukome kiek ilgiau ir brangiau, bet grįžome padoriu laiku.

Tiesa, lankantis Šiaurės Airijoje aplankyti tik Belfastą būtų klaida. Šalis yra turtinga gamtos grožiu. Šis faktas automatiškai sufleruoja, kad be automobilio apsieiti nepavyks. Visuomeninis transportas, žinoma, yra, ir net jo tinklas yra stebėtinai platus, nes autobusiukai važiuoja nors ir ne į visas, bet į daugelį geriausių pakrantės vietelių.

Teoriškai be automobilio išsiversti įmanoma, bet bus labai nepatogu, nes viskas vyksta lėtai ir nebūtinai pagal tokį grafiką, kokį įsivaizduosite. Kalbant atvirai, savo automobilio turėjimas išsprendžia daugybę nepatogumų ir sutaupo net ne šiek tiek, o marias laiko. Atvykus tik savaitgaliui ir norint pamatyti kuo daugiau, automobilis yra būtinas.

Todėl nesimaivėme, o vos tik atskridę patraukėme į nuomos punktą atsiimti savo rezervuoto automobilio. Jo teko kiek palaukti, nes prieš mus stovėjusi lietuvių porelė piktinosi kažkokiomis sąlygomis ir aiškino konsultantui, kad Amerikoje yra visai kitaip, ir daug geriau.

Kelionė po Šiaurės Airiją

Beje, jei nuomodami automobilį Šiaurės Airijoje planuojate kirsti valstybės sieną ir važiuoti į Airiją, jums nuomos sąlygos bus prastesnės ir kaina aukštesnė. Mes į užsienį nevykome, todėl viskas buvo lengvai, paprastai ir pigiai. Automobilio kaina parai apie 35 eurus, dar beveik tiek pat atsiėjo draudimas nuo absoliučiai visų rizikų ir nuline franšize.

Net turint tik porą dienų, kompaktiškai susidėliojus maršrutą, savo transportu šalies pamatyti galima ne tiek ir mažai, nes atstumai joje nedideli. Tarkim, turint dvi pilnas dienas, vieną dieną galima skirti važinėjimui po šalį, o kitą Belfasto miestui, kuris yra įdomesnis nei aš maniau ir tikrai vertas bent vienos dienos dėmesio.

Pirmą dieną mes ir paskyrėme važinėjimui. Galvojome, atsikelsime anksti ir išlėksime, kad tik kuo daugiau pamatyti. Bet atsikėlėme kaip visada, po to užsiplepėjome su mūsų namų šeimininke piešiančią savo valstybei niūrią ateitį ir išvažiavome net vėliau nei paprastai.

Įspūdingiausi Šiaurės Airijos momentai yra ne miestai, kurių iš esmės net nėra, o gamtos kampeliai. Visą šalį juosia pakrantės keliukas, kuriuo važiuojant aplankomos gražiausios šalies vietos. Šalyje yra ir greitkelių, tačiau pakrantės kelias yra vaizdingiausias. Per vieną dieną iš esmės galima apvažiuoti visą šiaurinę pakrantę pernelyg nesiplėšant, kelionę pradėjus Belfaste ir judant Larno link, nuo Larno jau išvažiuojant į pakrantės kelią A2 ir judant juo palei kranto liniją iki bene įspūdingiausio šalies kampelio – Giant‘s Causeway.

Kelionė po Šiaurės Airiją

Šis kelias džiugins akis, nes jis driekiasi kalvomis per mažus miestelius, o apačioje plyti jūra. Vairuoti nebus lengva, nes keliukas labai vingiuoja, o vietomis taip susiaurėja, kad jame telpa vos vienas automobilis. Keleiviams tai gal ir nieko, bet vairuotojui, kuriuo, aišku, buvau aš, tai nelabai gerai, nes užtenka tik menkai užsižiopsoti ir pamatysi, kad jau važiuoji pieva. Geriausiu atveju. Gerai, kad šiame kelyje eismas nėra intensyvus.

Kalbant bendrai, vairuoti Šiaurės Airijoje yra labai lengva nepaisant, kad eismas vyksta kairiąja kelio puse. Pagrindiniai šalies keliai nėra apkrauti, o regioniniai – apskritai būna tušti. Vienintelis jų minusas yra, kad vietomis jie būna vingiuoti ir labai siauri. Rimtesnių miestų šalyje be Belfasto daugiau nėra, todėl intensyvaus eismo Šiaurės Airijoje net ir neteks sutikti.

Važiuojant pakrantės keliuku galima daug kur sustoti ir pasigrožėti vaizdais. Vietų sustoti yra labai daug, visos jos gražiai sužymėtos, reikia tik atsirinkti labiausiai dominančias, nes užsukant į kiekvieną vilionę susigaiš daugybė laiko, o jos ir ne visos bus vertos jūsų dėmesio. Išskirsiu keletą įdomesnių taškų kurie, mano subjektyvia nuomone, yra verti sustojimo ir įdėmesnio žvilgsnio.

Pirmasis būtų Glenarmo pilis su sodais. Ji yra Glenarmo miestelyje. Pilis yra atvira lankytojams, įėjimas kainuoja apie 10 svarų. Pilyje ir jos kieme dažnai organizuojamos šventės, parodos ir renginiai. Lankymas neleidžiamas kai pilyje ilsisi ponai pilies šeimininkai. To nebūna dažnai, bet turbūt nereikia sakyti, kad mums būtent taip ir nutiko. Į pilį galėjome pažvelgti tik per tvorą, bet vaizdas buvo nekoks, nes trukdė medžiai.

Kelionė po Šiaurės Airiją

Toliau sektų Kušendalis. Tai senovinis Šiaurės Airijos miestelis su keliomis siauromis gatvėmis ir senovine architektūra. Čia galima papietauti viename iš senovinių restoranų ir pasivaikščioti. Restoranuose pigu nebus, kaip ir apskritai nebus pigu Šiaurės Airijoje. Bet suvalgyti kokį vietinį patiekalą ir išlenkti bokalą airiško alaus verta. Padavėjai sakau, kad negaliu gerti alaus, nes vairuoju, tai sako vieną mažą galima. Na, jei padavėja leido, tai kodėl gi ne. Maloni buvo padavėja, net nepaskambino savo pažįstamiems miestelio policininkams apskųsti išgėrusio užsieniečio.

Visur siūloma užsukti į Kušendumo miestelį pažiūrėti žvejų kaimelio ir paplūdimio, bet man užteko tik iškišti galvą per automobilio langą – nieko per daug įdomaus jame nepasirodė. Bet nuo Kušendomo keliaujant toliau į šiaurę pasirodo tikrasis grožis. Keliukas eina aukštomis kalvomis, susiaurėja iki vienos juostos ir garantuoja jums įspūdingą jūros vaizdą. Nepatingėkite išsukti iš kelio ir nuvažiuoti prie Torr Head. Man Torr Head buvo gražiausia šalies vieta. Tai yra kalnas, nuo kurio atsiveria įspūdinga panorama.

Kelionė po Šiaurės Airiją

Na, ir galiausiai pats žinomiausias Šiaurės Airijos objektas – Giant‘s Causeway. Lietuviškai jis yra verčiamas kaip Milžinų Kelias. Tai yra didžiausia lavos plynaukštė Europoje. Galėčiau moksliškai aprašyti kaip ji ten susidarė, bet nelabai pats supratau, tai paliksiu savarankiškai pasinagrinėti. Visas jos grožis, kad plynaukštė yra sudaryta iš daugybės simetriškai susiformavusių sukietėjusios ir suskilinėjusios lavos stulpelių. Tai atrodo kaip dirbtinis darinys, tačiau jis yra natūralus ir būtent tai yra nuostabiausia. Čia skaičiuojama apie 40 tūkstančių stulpelių, kurie yra įvairaus aukščio.

Atvažiavus jūsų automobilis bus nukreipiamas į stovėjimo aikštelę, kurioje kiekvienas keleivis bus verčiamas susimokėti po 12 svarų ir prieš pamatant Milžinų Kelią eiti į muziejų. Šios prievolės galima išvengti automobilį palikus prie už kelių minučių kelio esančios traukinio stotelės. Ten automobilio parkavimas kainuoja, berods, 5 svarus.

Pavyks kiek sutaupyti, nes muziejus nėra vertas dvylikos svarų, o pats Milžinų Kelias yra visiškai nemokamas. Iš stotelės pramoginis traukinukas už kelis svarus veža į Bušmilio miestelį, kuriame yra seniausia Airijos spirito varykla, kurioje galima apsilankyti. Nereklamuosiu kas joje verdama, bet jau ir pavadinimo visiems aišku, kad viskis. Tas pats traukinukas parveš jus atgal, tik reikia neužsivėlinti, nes vakarėjant traukinukas savo važinėjimą nutraukia.

Kelionė po Šiaurės Airiją

Ir pabaigai – The Dark Hedges (Tamsioji Aveniu). Tai kelias, kurio abejose pusėse auga dideli buko medžiai. Jų didžiulės šakos tokios tankios, jog rodos tai ne kelias, o tunelis. Šį grožį išpopuliarino „Sostų karai“, nes vienas iš šio serialo epizodų buvo filmuojamas būtent čia. Dėl to Tamsioji Aveniu dabar yra labiausiai fotografuojamas Šiaurės Arijos kampelis. Jis yra pakeliui iš Milžinų Kelio Belfasto link. Turėkite veikiančią navigaciją, nes pasiklysti Šiaurės Airijos provincijų keliukuose lengva. Mano rekomendacija – aplankykite Tamsiąją Aveniu temstant ir prastu oru – įspūdis bus ženkliai geresnis ir mistiškesnis nei šviečiant skaisčiai saulei ir aplink malantis daugybei smalsuolių.

Grožis yra gerai, bet ilgainiui pasidaro nuobodoka. Todėl kitoje dalyje grįšime prie politikos, neramumų ir vakarėlių vėl neramius vėjus žadančiame Belfaste.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt