Aš pats tokiais momentais dažniausiai nusprendžiu, kad gal jau ne taip stipriai ir noriu, tad tiesiog lieku namie. Arba pasirenku vietoves, į kurias nereikia skristi.
Vietų, į kurias nuvykti nereikia didelių laiko sąnaudų aplink Lietuvą yra labai mažai. Tiksliau, tokia yra tik viena. Tai latvių, mūsų brolių sostinė. Ryga. Nors dabar prisiminiau, kad šalia Vilniaus yra kitų, ne tokių draugiškų brolių, veikiau įbrolių sostinė, bet be vizų mūsų ten neleidžia. Ir Kalėdos jiems yra ne tiek svarbios kaip mūsuose, todėl šis net realiai neužgimęs pasirinkimas yra numarinamas iki geresnių laikų. Ryga yra kas kita. Tai yra puiki vieta pajusti prieššventinį šurmulį, kuriame galima kiek pailsėti nuo gimtosios kalbos.
Tiesa, dėl šios priežasties Ryga yra geras, bet ne tobulas pasitrinkimas. Kodėl? Nes savaitgaliais Rygos senamiestyje lietuvių kalba yra bene trečioje vietoje pagal vartojimo dažnumą po latvių ir rusų kalbų. Kadangi rusų kalba Rygoje iš esmės net nelabai laikoma užsienio kalba, lietuvių kalba yra bene dažniausiai vartojama užsienio kalba. Kodėl taip teigiu? Nes slampinėjant gatvėmis lietuvių kalbą girdėjau dažniau nei anglų. Tai buvo įspūdinga, neslėpsiu. Panašu, kad ir kiek šaipytumėmės iš latvių, jų kalbos, pasipūtimo ar noro žūtbūt pasirodyti geresniais už savo vyresnius brolius, vis tiek mylime mes juos ir jų sostinę, kurios kartais net užsienio miestu nelaikome.
Taigi, užsimanius nuvykti į Rygą, tereikia sėsti į automobilį ir net iš atokiausio Lietuvos taško tokio kaip, pavyzdžiui, Vilnius, kelionė netruks ilgiau nei keturias valandas. Nemėgstu ilgų kelionių automobiliu, todėl gal būčiau apsiėjęs ir be Rygos, bet čia vienos avialinijos paleido pigių skrydžių į Rygą akciją. Skristi man patinka daug labiau, tad ilgai nesvarstęs įsigijau bilietą už 20 eurų į vieną pusę.
Daug kas stebisi, kad į Rygą galima skristi, pradeda skaičiuoti laiką sugaištamą laukimui oro uoste, skrydžiui ir nuvykimui į senamiestį ir galiausiai visi kaip vienas nusprendžia, kad čia „tas ant to“. Tai toli gražu nėra „tas ant to“, nes šiais laikais nuvykti į Vilniaus oro uostą be streso vis dar galima likus valandai iki skrydžio, pats skrydis trunka apie 40 minučių ir dar 20 minučių trunka kelionė autobusu į Rygos centrą.
Taigi, skrydžiui sugaištama ženkliai mažiau laiko, nei vykstant automobiliu, jau nekalbant apie tai, kad nereikia pačiam vairuoti tamsoje lenkiant vilkikus, esant plikledžiui, rūkui, lijundrai, kelio remontams, per kelią lakstant briedžiams ir taikantis prie kitų vairuotojų ar keleivių įgeidžių.
Žinoma, ši mano teorija taikoma tik Vilniaus regiono gyventojams, nes kalbinti šiaulietį skristi į Rygą iš Vilniaus, būtų neadekvatu.
Esate buvę legendinėje Rygos koldūninėje esančioje Kalku gatvėje? Aš ten buvau nesuskaičiuojamą skaičių kartų. Ji yra bene pigiausia maitinimo vieta Rygos senamiestyje. Be kelių rūšių koldūnų čia dar galima rasti grybų sriubos, „soliankos“ ir baltos mišrainės su majonezu. Standartiškai valgančiam žmogui, be bokalo alaus maistas kainuos apie 6 eurus.
Ši koldūninė yra lietuvių susibūrimo vieta Latvijoje, galinti atlikti net ambasados vaidmenį, nes lietuviai joje sėdi nuolat. Galima, aišku maivytis ir šnekėti apie pagarbą legendai, tačiau, manau, kad lietuviai koldūninę mėgsta, nes joje tiesiog pigu. Ji populiari ir latvių pensininkų bei ekonominių keliautojų tarpe, tad kartais čia galima pasijusti kaip vargstančiųjų valgykloje.
Kadangi joje periodiškai lankausi jau apie penkiolika metų, teigsiu, kad per tą laiką, skirtingai nei, pavyzdžiui, ne mažesnė legenda – Kauno spurginė, Rygos koldūninė gal kiek ir nusivažiavo, nes anksčiau bent kažkiek panašėjusi į kavinę, dabar ji labiau primena tiesiog valgyklą.
Beje, savaitgaliais ji dirba iki paryčių, tad norint nebrangiai pavalgyti naktį, ji puikiai sueis. Iš tiesų, nebloga vieta, kai dar sykį pagalvoji.
O kaip gi prieškalėdinė Ryga? Joje gal ir nerasi pasakų rūmų, stebuklingų išpuošimų su paauksuotomis prakartėlėmis, bet nerasi ir tokių jau net baimę keliančių masinių psichozių kaip – ar šiemet gražesnė Kuršėnų eglė ar Kurtuvėnų. O gal Raudėnų ar Tryškių? Nuo įvertinimo priklausys ar tų gerbiamų miestelių gyventojai eis vieni kitiems snukius dailinti ir šaipytis ar ne. Nors palaukite, jie tą darys, bet kokiu atveju, nes gi kažkieno eglutė vis tiek liks negražesnė.
Rygos eglė stovinti prie Rygos katedros yra tiesiog normali, savo standartiniais papuošimais ir pompastika greičiausiai nusileidžianti net ir Bezdonių, su visa pagarba, žaliaskarei. Nežinau, kodėl taip yra – arba latviai dar neatrado tokio miestų varžymosi būdo, arba jiems tiesiog nusišvilpti, kurio kaimo eglė gražesnė. Juk Kalėdos yra taikos, o ne rungtyniavimo iki rietenų šventė. Be to ir labiausiai paplitusi religija Latvijoje moja į tai, kad reikia siekti ne aukso ir pompastikos, o mokslo ir išsilavinimo.
Prie Rygos katedros yra įsikūręs ir kalėdinis miestelis su muge, maisto fabrikėliais, karšto kalėdinio gėrimo pilstytuvėmis ir scena, ant kurios stovintys vietiniai dainorėliai groja ir dainuoja dainas panašias į „Grėbiau šieną per visą dieną“. Čia ne pokštas, šios dainos latviškoji versija iš tiesų skambėjo, bet negalėjau išrišti ar joje buvo dainuojama apie šieną ar apie kitus ūkio darbus. Latvių kalba nėra tiek stipriai panaši į lietuvių, kad galėtume detaliai suprasti visas nūdienos latvių žemdirbių aktualijas.
Skambant šiai ir panašioms dainoms, mugės lankytojai sulėtintai trypia savo latviškus šokius. Ir tą daro ne kaip nors atsainiai, o aistringai, nesimuliuodami. Gal judesiai ir lėtesni, bet ir ne „Klumpakojis“ juk skamba. Nesudėtingi tie šokiai, galima prie jų prisijungti ir patrepenti kartu. Ir smagu, ir nešalta. Nes šiaip stypsant sušalsite, ne vasara visgi. Karštas kalėdinis gėrimas gelbėja tik trumpam. Kaušas jo kainuoja tris eurus. Troškintų kopūstų ar kiaulės snukių kainų, nepykit, neįsiminiau, nes buvau prisikimšęs pigių koldūnų, tad nebuvau alkanas.
O šiaip maisto kainos Latvijoje yra aukštesnės nei Lietuvoje. Išsamios analizės, žinoma, neatlikinėjau, ne to vykau į Rygą, bet kiek teko apsidairyti parduotuvėje, suvokiau, kad jos neženkliai, bet aukštesnės. Taip pat ir alkoholio. Ir kuro. Net nežinau kas Latvijoje pigiau, tiesą sakant, ekspertai turbūt atsakytų tiksliau.
Aš nesu ekspertas, be to į Rygą vykau pajusti jos prieškalėdinės nuotaikos, o ne apsipirkinėti. Tą pavyko padaryti taip puikiai, jog net nusistebėjau, kad buvau kiek primiršęs koks šaunus miestas yra Ryga. Taigi, jei norite per penkias laisvas švenčių dienas kažkur neįpareigojančiai pakeliauti ir pasigrožėti Kalėdomis – Ryga laukia jūsų.
