Keletas dienų Ukrainoje, konkrečiau Lvove, ir vienos dienos pabėgimas į Karpatus. Ką per tiek laiko galima nuveikti? Ko gero priklauso nuo norų ir idėjų, bet nuveikti tikrai yra ką.
© Asmeninio albumo nuotr.

Siauros senamiesčio gatvelės, begalė už įdomių fasadų pasislėpusių mažų kiemelių, jaukus pasipuošęs senamiestis apsuptas secesiniu naujamiesčiu, parkais, kalvomis su techniškais pakilimais ar 5 metrų uolomis.

Visokiausių instrumentų garsai vakarais iš kiekvienos gatvelės, atrodo lyg tam mieste būtų įsikūrusi kokia prestižinė gatvės muzikantų akademija ir studentai intensyviai repetuotų prieš artėjančius egzaminus. Gera kava ir ją gali gauti išsinešimui (čia „stumiu" ant Italijos, nes ten kava labai gera, bet jie neleidžia jos gadinti vienkartiniuose puodeliuose). Ir jei viso šio gėrio ir grožio dar maža gali už eurą (taip, vieną eurą) sėst į traukinį, nulėkt dienai iki Karpatų kalnų ir ten spėti įropoti į kokią viršūnę. Ir visa tai pigu, labai pigu.

Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš pusmetį, ar net kiek seniau, bežiūrinėjant socialinius tinklus pastebėjau labai pigius lėktuvo bilietus į Lvovą. Regis 25 eurai į abi puses vienam žmogui. Pažiūrėjau internete kas įdomaus yra Lvove, o radusi ten bent kelis gražius senamiesčio vaizdus nusprendžiau, kad vykti verta.

Bilietai yra. Nusprendėme, kad vyksime visa šeima - keturiese (aš, mano vyras ir du paaugliai vaikai). Artėjant išvykos datoms susiradome per Airbnb nedidelį butuką senamiestyje sename name su sena laiptine, kur laiptai dar mediniai ir yra vidinis kiemelis - totali senamiestinė egzotika, kas man labiau patinka, nei „nušlifuoti" viešbučiai.

Lvovą pasiekėme vakare. Dėl nuvykimo iš oro uosto į senamiestį, kur gyvenome, nebuvo jokios problemos, nes buto, kurį nuomavomės šeimininkai pasiūlė paimti mus iš oro uosto už 6 eurus. Klausimų nebuvo ar verta ieškoti alternatyvių variantų. Įsikūrę jaukiame butuke vakare dar skubėjome išlėkti į miestą ir gauti kažko valgomo bei rasti kokią naktinę parduotuvėlę, nes po kelionės badas jau žvelgė į akis. Viską, ko norėjome radome labai greitai senamiestyje ir valgyti itališko maisto kavinėje ir maisto produktų kitos dienos pusryčiams naktinėje parduotuvėlėje. Spėjome pamatyti šiek tiek naktinio senamiesčio į laikinus namus ėjau galvodama apie tai, kad kitą dieną pabėgiosiu po gražų miestą ir geriau jį apžiūrėsiu.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.

Apie bėgiojimą po senamiestį. Aš tai vadinu miesto tyrinėjimu bėgte, kuomet bėgu ten, kur man atrodo įdomu be išankstinio griežto maršruto. Dažniausiai žinau pagrindines vietas, kurias norėsiu pamatyti, bet pakeliui jų link leidžiu miesto vaizdams spręsti kaip susidėlios maršrutas. Jei yra įdomi gatvelė pakeliui aš į ją suku, jei matosi gražus bokštas už namų pribėgu jį apžiūrėti, jei traukia akį kokie laiptai nieko prieš vertikalius metrus, jei aikštė pro kurią bėgu man patinka galiu sustoti ir ja pasidžiaugti. Ir fotografuoju kiek noriu nestabdydama laikrodžio. Tokio bėgimo metu tikslas lieka vienas įspūdžiai. Svarbus gali būti laikas, bet ne treniruotės laikas, nes toks bėgimas turbūt neįsipaišytų į jokios treniruotės rėmus, bet laikas, kurį gali skirti miesto pažinimui ir įspūdžių kolekcionavimui. Nei greitis, nei atstumas tokiame bėgime nebesvarbūs, nes jei būtų svarbūs, tai skaičiai, tikėtina, labai demotyvuotų ir neleistų džiaugtis įspūdžiais.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.

Tingiai išsijudinus kitą rytą, o tiksliau artėjant vidurdieniui, tyliai ir ramiai nusileidžiu sena laiptine žemyn. Visiška tyla jaukiai įsikūrusi senoje laiptinėje susipina su garsėjančiu miesto šurmuliu. Artėjant prie senų didelių medinių durų ir jas pravėrus, tarsi teatro uždangai pakilus, nusišypso Lvovo senamiestis, pasipuošęs aikštėmis su balandžiais, jaukiais skverais su skulptūromis, puošniomis barokinėmis bažnyčiomis, šiltų atspalvių senamiesčio pastatais, kurių daugiaspalvės sienos rodo kiek jie daug atsimena ir matė, gatvėmis su tramvajais, muzika ir gera nuotaika.

Lėtai besidairant ir apžiūrinėjant apibėgti Lvovo senamiestį yra vieni niekai. Jis nėra mažas, bet lėtai bėgant judama vistiek greičiau nei einant. Lvovo senamiestis yra iš tų apie kuriuos sakoma, kad turi savo atmosferą". Taip, jis tikrai turi savo atmosferą ir savo stilių. Laviruojant siauromis gatvelėmis galima rasti įdomių kiemų ir skverų, siauru pasažu praeiti iš vienos aikštės į kitą. Iš triukšmingos ir puošnios Rynok aikštės labai greitai galima patekti į mažą ir tylų kiemelį, kuriame įsikūrusi vaistinė, o šalia jos durų drąsiai tupi katinas. Iš siauros gatvelės su arka gali atsidurti Operos aikštėje, kuri puošiasi fontanu ir viską iš rankų griebiančiais balandžiais. Kiek palikus senamiestį paprasta pasiekti bent keletą parkų. Vieni jų labiau prižiūrėti, kiti - mažiau. Na ir, žinoma, pilies kalnas. Pilies ten nebėra, likęs tik pavadinimas, bet iš ten atsiveria vaizdai į visas miesto puses.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.

Bėgant tolyn nuo senamiesčio gatvės platėja, pastatai aukštėja, dingsta tramvajai. Man norisi grįžti atgal į senamiestį ten, kur muzika, kur šurmulys, gal kiek turistiškas, bet vistiek jaukus, kur daug mažų parduotuvėlių. Pabėgiojus, nors ir lėtai, traukia kvapai iš kepyklėlių, kurias galima rasti beveik ant kiekvieno kampo senamiestyje. Ir kiekviena pakeliui esanti kepyklėlė atrodo geriausia, nes iš jos kvepia skaniausiai.

Iš pirmojo lengvo pažintinio bėgimo po Lvovą grįžtu apsiginklavusi dideliu kavos puodeliu ir dar šiltomis bandelėmis. Beveik pasaka.

Lvovas įdomus pilnas kontrastų. Ten stebina senamiesčio grožis ir antitransportinė ramybė, nes į senamiestį gali patekti tik tramvajai ir senamiesčio gyventojų transportas, o tuo pačiu už keliolikos metrų naujamiestyje kamščiuose ir išmetamųjų dujų tvaike susispaudę kartu stovi žiguliukas ir BMW X6. Žiguliukas pakankamai dažnai sutinkamas Lvovo gatvėse, o ne pūvantis kokiam nuošaliam kieme. Šalia prabangios CHANEL parduotuvės skvere įsikūręs turgelis su palapinėmis dengtomis celofanu.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.

Maisto Lvove galima rasti labai įvairaus. Senamiestis pilnas kavinių. Kai kurios jų daugiau pyragaičių su kava kavinukės, bet yra visokių. Didelių ir mažų, prabangių ir paprastų. Daug itališkos virtuvės kavinių. Jos ten prigijo. Galbūt todėl, kad kalnai visai šalia ir net pačiam mieste galima rasti gerų pėsčiųjų takelių Lvovas man priminė Bergamą. Taigi, ir pajudėkime link Lvovo pėsčiųjų takų.

Pirmąją dieną su Julium išnarstėme visą senamiestį ir būnat ant Pilies kalno akį patraukė netoli besipuikuojančios kalvos su smėlėtais ir stačiais takeliais. Buvo aišku, kad sekančią dieną norėsis ten patekti.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.

Antrąją bėgiojimo po Lvovą dieną patraukėme toliau nuo senamiesčio, nes norėjosi apžiūrėti kas yra tos kelios viršūnėlės, kurias miesto žemėliapiai nurodo kaip kalvas. Keliolika minučių nuo senamiesčio ir gali džiaugtis 80 metrų aukščio slidžių kalnu ir Zmejeva kalva į kurios viršūnę veda smagūs takeliai.

Iš gražaus senamiesčio tiesiai į treniruočių takus su vaizdu į tą patį nuostabų senamiestį. Kažkas nerealaus! Tai miesto treniruočių rojus. Ir ne kitaip. Ir kaip man buvo keista, kad nesutikome daugiau po vietinę treniruočių meką bėgiojančiųjų. Bet jie dar atras takus. Tikrai atras.

Toliau patraukėme link didesnio parko, kuriame yra šaltinis ir Čatovi (Chartovi) uolos. Tai jau kiek didesnis parkas nutolęs nuo senamiesčio apie 7-8 km. Bėgant link jo nieko labai įspūdingo neatradome, bet pamatėme šiek tiek neturistinio Lvovo su senais namais, senomis skurdžiomis parduotuvėmis, netvarkytus šaligatvius ir paprastą aplinką, kur kiek nejaukiai jaučiausi.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.

Štai didelis kalvotas parkas, beveik miškas. Pažymėtas takas jis nuolat veda į viršų. Judam juo. Pakeliui yra šaltinis. Pasipildau beištuštėjančią gertuvę. Ir toliau. Link uolų. Kalvos viršūnėje uolos. daugmaž 5 metrų aukščio. Ant jų galima užsilipti, apžiūrėti viską aplinkui, apeiti, apibėgti. Uolų nedaug, bet jos mieste!

Dar 3-4 km į šalį ir yra kitas parkas su Medova ola dideliu urvu, kuris yra mieste. Dar keletas šaltinių pakeliui ir grįžtame atgal į senamiestį. Viso 20 km. Fantastika. Per 20 km senamiestis, kalvos su techniškais pakilimais ir nusileidimais su senamiesčio vaizdu, slidžių kalnas, kiek toliau didelis kalvotas parkas su uolų karūna ir daug šaltinių pakeliui, kas leidžia visai nesinešti vandens su savimi. Taip. Tai realybė!

Per šias kelias dienas jautėmės išbėgioję Lvovą ir mane labai traukė sąlyginai netoli esantys Karpatai. Kiek bandžiau rasti informacijos, tai patekimas į Karpatus autobusu yra gan nepatogus ir imlus laikui dėl prastų kelių, bet į tą pusę juda ir traukiniai.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.

Vienas euras už bilietą nuo Lvovo iki nedidelio priekalnių miestelio Skole, esančio už 95 km ir mes jau judam senu beveik antikvariniu traukiniu link kalnų. Ukrainos Karpatai nėra aukšti, ten yra įvairių dalių, yra plikesnių kalnų, laukinių, mažiau apgyvendintų, bet mes turim tik vieną dieną išvykai į kalnus ir tų įdomesnių dalių pasiekti neišeina, nes jos yra tolokai. Vienos dienos išvykai pasirenkam Skole miestelį nuo kurio per 10 km galima pasiekti tos vietovės aukščiausią kalvą Parašką (1268 metrai), pakeliui praeinant per dar 3 atviras kalvas.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.

Atvykus į Skole einame apžiūrėti miestelio jis paprastas, mažas ir gan nykus, atrodo visai nelaukiantis turistų ir nesidžiaugiantis, kad visai šalia turi aukščiausią regiono kalvą su tikrai gražiais vaizdais aplinkui. Kelias iš miestelio iki pažintinio tako, kuris veda į viršūnę niekaip nepažymėtas, bet maps.me padeda rasti.

Pradžia status pakilimas mišku, kai aplinkui nieko nesimato tik medžiai. Tiesiog kyli ir tik pagal laikrodį gali suprasti kaip aukštai\neaukštai esi. Pakeliui šaltinis. Takas iš uolų, akmenų, purvo, žemės.

Pirmoji atviresnė vieta kalvos Korčanka viršus - ten jau pradeda matytis didžiųjų kalvų Karpatų vaizdai. Tolimi horizontai su banguotomis skirtingų spalvų kalvomis yra nuostabūs. Tai ne kalnai su snieguotomis viršukalnėmis, bet didybės ir erdvės vistiek pakanka.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.

Vėliau, judant link aukščiausiosios Paraškos, pakeliui visos kalvos atviros, neapaugusios mišku, neslepia Karpatų grožio ir tyliai kužda, kad ten toliau, kur tie toliai ir skirtingos spalvos gal ir įdomių takų yra. Tikiu, kad yra. Ir visai norėtųsi kada Karpatus labiau patyrinėti, nes vienos dienos mažas žingsnelis į priekalnes ir yra tik mažas žingsnelis.

Obroslo viršukalnė (1177 metrai), paskui Zelena (1217 m), tada Timkiv viršukalnė (1127 m) ir Paraška (1268 m) nuo čia vaizdas gražiausias, čia stovi viršukalnės kryžius, čia baigiasi kelias. Tada viskas atgal. Šiek tiek skubant, nes norisi suspėt į traukinį. Traukinys, miegas, stotis, namai, kavinė, maistas, trumpas pasivaikščiojimas po senamiestį ir miegas. Trečia diena geriausia. Ji kalninė.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.

Ketvirtos dienos vakare jau išvykstame namo. Paskutinę dieną praleidžiame senamiestyje. Dar kartą praeinat gatvelėmis, kuriose jau buvome ir kurios labai jaukios. Neskubant ir pasėdint skvere, lipant į rotušės bokštą apžiūrėti miesto iš viršaus, nors iš viršaus nuo kalvos jau matėm. Šitas miestas nerealus. Dėl to jaukaus ir gražaus senamiesčio, dėl tų nerealių kalvų pačiam mieste ir dėl už eurą pasiekiamų kalnų. Kartais atrodo, kad tas miestas turi beveik viską ir dar labai pigiai, bet kai daugiau pagalvoju kodėl taip pigiai, tai sutikčiau mokėti brangiau, kad tik būtų kitokia jų politinė ir ekonominė situacija. Bet su tais gėriais ką jie turi Lvove ir visai šalia jo vistiek tikiu, kad viskas bus gerai. Anksčiau ar vėliau. Geriau anksčiau.

Lvovą apibėgusią lietuvę sužavėjo kelionė už 1 eurą
© Asmeninio albumo nuotr.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Manėte, kad šalta? Pasakė, kokia bus pavasario pradžia (22)

Besiskundžiantiems pastarųjų dienų šalčiais stebintys orų prognozes gerų naujienų neturi. Ne...

Vokiečių televizija nuvažiavo pas DELFI aprašytą vergvaldį prokuratūra pradėjo tyrimą (97)

Vergiškomis darbo ir gyvenimo sąlygomis kaltinamas Vokietijos verslininkas Igoris Boreicha...

Kremliaus samdiniai ėmėsi purvinų užduočių: kuo rizikuoja Putinas (19)

Sirijoje žuvę kariai vadinami ne didvyriais, o samdiniais. „Bloomberg View“ apžvalgininkas...

Seimo komisijos LRT veiklai ištirti pirmininką siūlo keisti Karbauskiu (52)

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui...

52 tūkstančiai lietuvių pareikalavo suvienodinti išmokas (2)

Europarlamentaras Bronis Ropė EP Peticijų komitetui trečiadienį įteikė 52 tūkst. Lietuvos...

Baškienė: vaiko išmoka kitais metais gali kilti iki 50 eurų (95)

Svarstoma galimybė vaiko išmoką kitąmet didinti nuo 30 iki 50 eurų, sako Seimo pirmoji...

Vilniaus moterų krizių namų vadovė ragina Simo Jasaičio advokatą nusišalinti: supykdė jo paties reputacija ir pareiškimai (7)

„Dėl artimoje aplinkoje patiriamo smurto į mus kreipiasi šimtai moterų. Tarp jų yra tikrai ne...

Lietuvą šmeižę rusai atsidūrė JAV prokurorų akiratyje: kas jie tokie? (696)

Virėjas-milijonierius, vertėjai-programišiai, psichologai ir šimtai išgalvotų profilių,...

Išsakė negailestingą kritiką Knygų mugei: valstietiška logika ten puikiai veikia

Visai neseniai per visą Lietuvą iškilmingai praūžė, nuvinguriavo 100-asis nepriklausomos...

Dėl kokių sveikatos sutrikimų gyvenimas atrodo lyg sulėtintas filmas? (14)

Nuo pat žmogaus gimimo iki senatvės mažytė skydliaukė reguliuoja medžiagų apykaitą,...