aA
Prieš išvykdami į Kijevą kalbinome nemažai ten apsilankiusių žmonių, kurie visi kaip vienas, tvirtino, kad Kijevas nuostabus miestas. Tiesa, patys šį kartą važiavome nedėdami daug vilčių, nes vis tik rengėmės aplankyti šalį, varginamą karo konfliktų.
Kijevas
© Asmeninis albumas

Kelyje iš Boryspilio oro uosto į sostinę — stotelėse, ant tiltų, prie posūkių, kas porą šimtų metrų stovėjo po du uniformą vilkinčius, ginkluotus milicijos pareigūnus. Svarstėme, ar tai tiesiogiai susiję su konfliktais šalies rytuose. Pirmas įspūdis įvažiavus į miestą nenustebino — sovietinė simbolika, milžiniški daugiaaukščiai gyvenamieji namai bei niūrūs miegamieji rajonai. Tačiau, keliantis tiltu per Dnieprą, vaizdas kardinaliai keičiasi — atsiveria miesto centro kalvos, auksiniai cerkvių stogai ir žadą atimantis paminklas „The Motherland“, kurio aukštis net 102 metrai.

Mūsų žiniomis aukščiausia pasaulio statula — „Statue of Unity“, pastatyta Gudžarato valstijoje, Kevadijoje, siekia net 182 metrus.

Kijevas
Kijevas
© Asmeninis albumas

Kulinariniai atradimai „Cookietone“ kavinėje

Apsistojome erdviame dviejų kambarių bute prie pat pagrindinės miesto gatvės Kreschatyk, kuri sekmadieniais yra uždaroma ir tampa pėsčiųjų gatve. Įsikūrę išėjome pavakarieniauti pažįstamų rekomenduotoje „Cookietone“ kavinėje. Viduje mus pasitiko trys padavėjos, kurios, rodos, tik ir laukė mūsų apsilankymo. Pasisveikinusios ukrainietiškai, angliškai ir rusiškai, palydėjo mus iki staliuko.

Negana to, paėmė ir pakabino mūsų striukes, patiekė stalo vandens ir, mūsų nuostabai, atnešė mažas kėdutes kuprinėms pasidėti. Tokio malonaus aptarnavimo tikrai nesitikėjome. Įsipatoginę pirmiausia užsisakėme trintos moliūgų sriubos, kuri buvo patiekta su griliažo plokštelėmis. Net neįsivaizdavome, kad sriuba su saldžiu garnyru gali būti tokia pasakiška.

Po to sekė firminiai blyneliai, kurie savo skoniu nė kiek neatsiliko. Tiesa, patiekalai itin sotūs, tad jeigu apsilankysite, nepersistenkite.

Kijevas
Kijevas
© Eivinas Norušaitis ir Aistė Naruševičiūtė



Požeminės perėjos, Putinas ir giliausias metro

Nors jau buvo gana vėlu, baigę vakarieniauti nusprendėme dar truputį pasivaikščioti. Kelyje į namus pasitaikė gatvių, kurias pereiti galima tik požemine perėja, o jose virte verda gyvenimas. Eidami jomis matėme Kalašnikovais ginkluotų pareigūnų, elgetaujančių benamių, gatvės muzikantų ir net turgaviečių, kuriose prekybininkai pardavinėja viską, nuo naujagimių katinėlių iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretu padengto tualetinio popieriaus. Mieste taip pat rasite požeminį metro tinklą.

Kitaip nei daugelyje kitų pasaulio metro stočių, nebūtina įsigyti bilietą kasoje. Atsiskaityti galima greituoju būdu, pridedant bekontaktę kortelę prie įėjimo vartų, o tai kainuos vos 25 euro centus (8 Ukrainos grivinas). Tiesa, viena Kijevo metro stočių, pavadinimu Arsenalna, yra giliausia pasaulyje. Apsilankę joje atlikome eksperimentą ir išsiaiškinome, kad net ir kildami eskalatoriumi viršūnę pasiekėme tik po penkių minučių.

„The Blue Cup“, Maidanas ir veteranų fondas

Planuodami kelionę itin didelį dėmesį skyrėme maistui, tad šeštadienio rytą puikiai žinojome kur papusryčiauti ir tai buvo „The Blue Cup“ kavinė. Tik įžengus vidun pajautėme malonų kvapą, o akis patraukė jaukus interjero dizainas. Įsitaisę dar kurį laiką dairėmės aplink ir aptarinėjome smulkias interjero detales. Ilgai netrukus užsisakėme maistą.

Aistė išsirinko trintą kreminę kukurūzų sriubą bei sumuštinius su be lukšto virtais kiaušiniais ir avokadu. Tuo tarpu aš nusprendžiau pasimėgauti pievagrybių sriuba ir plakta kiaušiniene su avokadais bei lašiša. Kaip ir buvo galima tikėtis, maistas buvo puikaus skonio. Šie sotūs pusryčiai dviem kainavo tik 14,20 eurų (apie 440 Ukrainos grivinų).


Pasistiprinę pasukome link Maidano aikštės, kurioje šiandien gausu nuotraukomis padengtų monumentų, primenančių apie prieš keletą metų vykusias kovas. Vaikštant vietomis suskeldėjusiu grindiniu, lipant išdaužytais laiptais apėmė keistas jausmas. Mes, lietuviai, suprantame ką reiškia kovoti už tėvynės laisvę. Kol skaitėme užrašus ant monumentų, prie mūsų netikėtai priėjo pusamžis vyras, rankoje laikantis pundelį apyrankių, padabintų Ukrainos vėliavos spalvomis.

Kijevas
Kijevas
© Eivinas Norušaitis ir Aistė Naruševičiūtė

Prisistatęs paprašė paremti fondą skirtą veteranams ir žmonėms nukentėjusiems per išpuolius. Sutikome, o mainais gavome po apyrankę atminimui. Iš tiesų, skirtingiems fondams paramą renkančių žmonių šioje aikštėje buvo nemažai. Natūraliai kilo mintis, kad vieni jų čia siekia tiesiog pasipelnyti. Nepaisant to, pasirinkome tikėti, jog parama pasieks minėtąjį fondą.

Sofija, senolis Stepan ir Michailovskio soboras

Pabuvoję Maidano aikštėje toliau patraukėme link vieno iš seniausių pasaulyje soborų — Sofija. Atvykę sumokėjome keletą grivinų už patekimą į varpinės bokštą, o jo viršūnėje atsiveriantis vaizdas tiesiog atėmė žadą. Iš ten matyti saulėje žvilgantys žali ir auksiniai Sofijos soboro kupolai, greta esantis skveras, miesto panorama, Maidano aikštės paminklas bei netoliese taip pat auksu žėrintis Michailovskio soboras ir jo vienuolynas. Pasigrožėję vaizdu nusileidome žemyn apžiūrėti Sofijos iš arčiau.

Kijevas
Kijevas
© Asmeninis albumas


Bevaikštinėdami po teritoriją sutikome senyvą vyriškį, kuris grojo mums nematytu instrumentu. Pakalbinę muzikantą, išsiaiškinome, jog jis vardu Stepan ir groja nacionaliniu ukrainiečių instrumentu — bandūra. Šioje vietoje jis groja jau daugelį metų. Taip pat, sužinojęs iš kur mes atvykome, džiugiai suskubo dalintis, kad jam yra tekę lankytis Lietuvoje. Stebėjomės kaip gražiai jis taria lietuviškų miestų pavadinimus — Vilnius, Kaunas, Jonava.

Kiek pastovėję ir pasiklausę nuostabių melodijų, pajudėjome link anksčiau minėto Michailovskio soboro. Iš toli įspūdingas soboro fasadas atrodė lyg paveikslas — sodri mėlyna spalva, aukso kupolai ir kapiteliai. Įėjus vidun vaizdas ne ką prastesnis. Ant sienų ir lubų nė lopinėlio tuščios vietos — viskas išmarginta ir tviska auksu. Viduje gausu degančių žvakių ir kvapnių smilkalų. Tiesa, kitaip nei į Sofijos, į Michailovskio soborą įėjimas nemokamas.

Freskos, Alisa stebuklų šalyje ir Šv. Andrejevo cerkvė

Pasigrožėję soboru pasukome į Peizazhna alėją, tačiau sušalę pakeliui nusprendėme stabtelėti ir atsipūsti „Pasticeria Gelateria“ kavinėje. Užsisakėme kavos, itališkų pyragaičių ir po 50 mililitrų brendžio kūnui sušildyti. Nenuostabu, bet visa tai kainavo tik 11 eurų (apie 370 Ukrainos grivinų), turbūt Lietuvoje tiek sumokėtume vien už brendį. Nors ši kavinė nebuvo mūsų plane, džiaugiamės atradę dar vieną jaukią vietą.

Tęsdami kelionę į Peizazhna alėją grožėjomės freskomis papuoštais pastatais, kurių Kijeve per šimtą penkiasdešimt. Tai vieni iš turistus traukiančių objektų. Savo ruožtu, Ukrainiečių blogeris Sergii Gryshkevych sukūrė interaktyvų visų šių freskų žemėlapį.

Ilgai netrukus pasiekėme Peizazhna alėją, sukurtą remiantis Alisos stebuklų šalyje motyvais — įdomios, personažus įkūnijančios skulptūros, į kurias net galima įlipti, pritraukia nemažai žmonių. Į jas nepasidrovėjome įlipti ir mes — juk reikia patenkinti savo vidinį vaiką.

Kijevas
Kijevas
© Asmeninis albumas

Visai prie pat alėjos, ant kalno pastatyta Šv. Andrejevo cerkvė — iš tolo traukianti akį auksu papuoštais kupolais. Ši cerkvė, kaip ir kiti religiniai pastatai, nepalieka abejingų nei lankytojų, nei piligrimų. Gausybė žmonių rikiuojasi prie kasos nusipirkti bilietėlį. Nors patekti į prie cerkvės esančią apžvalgos aikštelę negalėjome, nes nebeturėjome grynų pinigų, vaizdu pasigrožėjome iš toli.

„Ostannya Barykada“ ir trys revoliucijos

Antrą kelionės dieną užbaigėme po Maidano aikšte besislepiančiame bare — ,,Ostannya Barykada’’. Ši vieta skirta kovotojų kartai, gimusiai per tris revoliucijas — Studentų, Oranžinę ir 2014 metų vasario revoliuciją, tad nenuostabu, kad baras pavadintas paskutine tvirtove. Įdomu ir tai, kad be slaptažodžio į jį negalima patekti, tad teks kovoti ir nugalėti — ,,Boritesya — poborete’’. Iš anksto vietų nebuvome rezervavę, tad nors ir teko palūkėti eilėje, laikas neprailgo, nes greta eilės esantis baras kvietė lūkuriuojančius pasimėgauti alumi.

Patekę vidun, pajautėme jaukią atmosferą, kurią kūrė gyvai, mažoje scenoje, grojanti grupė. Patalpos išskirstytos į keletą kambarių, tad norintys pabūti kiek ramiau, gali prisėsti ramesnėje patalpoje. Įsipatoginę ir peržvelgę meniu abu užsisakėme slavų šalyse tradicinį patiekalą — barščius. Buvo taip skanu, kad net nepabijojau garsiai pasakyti:

— Atleisk, mam, šie barščiai skanesni.

Po to sekė virtinukai su ožkiena ir virtinukai su bulvėmis, kuriuos mums patiekė ant pailgų, medinių lentelių. Na, o kaip gi be deserto ir kažko šildančio? Užsisakėme Kijevo tortukų ir po puodelį karštų kokteilių, pagamintų iš vyno, brendžio ir aviečių džemo. Tortas buvo toks saldus, kad įveikėme vos po pusę, gėda. Štai tokia soti, saldi ir šilta vakarienė mums tekainavo 21 eurą (apie 670 Ukrainos grivinų). Palyginimui, Osle tiek sumokėjome už vieną porciją makaronų.

Kijevas
Kijevas
© Eivinas Norušaitis ir Aistė Naruševičiūtė



Pusryčiai „Milk Bar“ ir Janukovyčiaus turtai

Sekmadienio rytą pradėjome anksti, nes prieš akis laukė ilga kelionė į Mezhyhirya. Pasistiprinti prieš išvyką atvykome į kavinę „Milk Bar“, kuri taip pat pasižymėjo išskirtinėmis detalėmis — sienos buvo padabintos neoninėmis šviesomis, ant lubų kabėjo pieno bidono pavidalo lempos, o padavėjai vaikščiojo su pižamomis.

Užsisakėme po porciją trintos lęšių sriubos, be lukšto virtų kiaušinių su rūkyta žuvimi ir čederio sūrio paplotėlių su kiaušiniene. Iš viso sumokėjome 16 eurų (apie 508 Ukrainos grivinas). Šįkart maistas, sakykime, nebuvo nei itin įmantrus, nei neskanus, bet kaip ir esame sakę, turbūt spręsti kiekvieno liežuvio receptoriams.

Pasistiprinę šokome į Uberį ir patraukėme į buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdas — Mezhyhirya. Ši vieta gerokai toliau nuo miesto, tad teko važiuoti apie valandą kelio. Tiesa, nors ir labai nedaug, tačiau norint patekti į valdas, reikia susimokėti. Patekę vidun, pirma pasukome tiesiai link namo, kuriame gyveno buvęs prezidentas. Tai penkių aukštų, milžiniškas pastatas, tviskantis prabanga.

Kijevas
Kijevas
© Asmeninis albumas

Į vidų galima patekti tik su gidu, tačiau jo taip ir nesuradę, teko pasižvalgyti per langus. Viduje matyti korupcijos ruožtu išplauti valstybės milijonai. Taip pat, lauke, greta rezidencijos, pastatyta pavėsinė, kurios viduryje stūkso du, už mus gerokai aukštesni, sostai, į kuriuos įsėsite tik pasilipę laipteliais.

Apsidairę po rezidencijos aplinką pasukome toliau tyrinėti valdas. Eidami didžiule golfo aikšte priėjome pakrantę, kurioje stovi prabanga žėrintis, burlaivis-restoranas. Teritorijoje taip pat aptikome ir zoologijos parką, kuriame apsilankėme tik iš smalsumo. Liūdna matyti gyvūnus, uždarytus vos keleto kvadratinių metrų narvuose. Viską apeiti trukome bemaž dvi valandas, tad baigę klajoti sėdome į Uberį ir patraukėme atgal į miesto centrą. Kelyje vis dar svarstėme — kokia prasmė gyventi tokioje prabangoje.

Kijevas
Kijevas
© Eivinas Norušaitis ir Aistė Naruševičiūtė

Chimerų rūmai, kariškis ir momentinė nuotrauka

Kitas mūsų tikslas tądien buvo Chimerų rūmai — dar kitaip žinomi kaip prezidento rezidencija. Šį faktą buvome kiek primiršę, tad patyrėme nuotykių. Vos priėjus gatvę, į kurią turėjome sukti, mus sustabdė ginkluoti pareigūnai.

— Kuda vy? (suprask, „kur jūs?”) — rusiškai paklausė vienas jų.

Paaiškinę, kad norime pasiekti rūmus, buvome paprašyti parodyti savo dokumentus. Įtariai peržvelgęs, pareigūnas leido eiti toliau. Dar kiek paėjėję pasiekėme milžiniškus vartus, už kurių buvo matyti mūsų tikslas. Vienintelis kelias į kitą pusę buvo per postą, kuriame ir įvyko bene smagiausia dalis. Viduje mus pasitiko ne visai draugiškai nusiteikęs kariškis, kurio paprašyti turėjome iškraustyti kuprines.

Išvydęs polaroidinį fotoaparatą, kariškis kiek sutriko ir mūsų nuostabai paklausė kas tai. Paaiškinome, kad tai fotoaparatas, kuris momentaliai atspausdina tik ką padarytą nuotrauką, tačiau tai jo neįtikino, tad teko vieną padaryti. Buvo kiek juokinga, bet tuo pat metu ir nejauku, jautėmės kaip nusikaltėliai. Po papildomo patikrinimo metalo detektoriumi buvome praleisti.

Tik po visko mums toptelėjo — juk Chimerų rūmai skirti oficialioms ir diplomatinėms ceremonijoms, o kitapus gatvės rūmų stovi prezidentinės Ukrainos administracijos pastatas! Kaip ten bebūtų, neišsigąskite ir būtinai atvykite pamatyti šių rūmų — tai išskirtinis architektūrinis kūrinys, padabintas įvairiomis cementinėmis dekoracijomis.

Kijevas
Kijevas
© Eivinas Norušaitis ir Aistė Naruševičiūtė

„Kyivska Perepichka” ir kelionė namo

Sekmadienio vakarą baigėme „Ostannya Barykada”. Tiesa, verta paminėti, kad maistu mėgautis galima ne tik kavinėse ir restoranuose. Pakeliui sustojome prie bene žymiausio Kijeve gatvės maisto kioskelio — „Kyivska Perepichka”, kuriame galima paragauti bandelių su dešrele, primenančių čeburekus.

Nors maistas visiškai paprastas ir galbūt nėra itin sveikas, vis tik žmonių eilė buvo labai didelė. Natūralu, kad prie tokios populiarios, pigaus maisto vietos sukiojasi ir elgetos. Norėdami padaryti gerą darbą, nupirkome greta stovėjusiam senoliui keletą bandelių ir karštos arbatos. Paragavę „perepyčkos”, grįžome į „Ostannya Barykada”, kur užsisakėme tikrą Kijevo kotletą, kuris, tarp kitko, atrodo visiškai kitaip nei Lietuvoje.

Paskutinės dienos rytą grįžome į istorinę Maidano aikštę tradiciškai pasidaryti polaroidinę nuotrauką, kurią dėsime į kelionių albumą prisiminimui. Kelyje į oro uostą sužinojome apie konfliktą Azovo jūroje bei protestus prie Rusijos ambasados, kurie dar kartą priminė apie kasdienę temą Ukrainoje. Anaiptol, džiaugiamės aplankę ir pažinę Kijevą bei tikimės čia dar sugrįžti.
Stiprybės, Ukraina, iki kitų kartų!

Autorių keliones galite sekti ČIA ir Facebook.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (35)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Europos sala, kuri kaip magnetas traukia romantikus ir įsimylėjėlius (6)

Dauguma Retimno regiono lankomiausių vietų yra vakarinėje jo dalyje, arčiau Chanios regiono,...

Žvilgsnis į įspūdingus viešbučio kambarius, kuriuose svečiai pasijaus tarsi pasakoje (3)

Parke „Gardaland“ ( Italijoje ) duris netrukus atvers naujas šeimoms skirtas viešbutis ,...

Įstabaus grožio Kretos regionas: sunku patikėti, kad visa tai Europoje (28)

Nuo Chanios regiono pradedu savo sudarytą lankomiausių Kretos vietų TOP 20. Sala padalinta į...

Saulėtos atostogos Kipre žiemą: ką gi veikti ir ką pamatyti? (36)

Kol Lietuvoje pusto ir saulė tik karts nuo karto pasirodo pro tirštus žiemos debesis, tuo tarpu,...

Top naujienos

Aklas pasimatymas su kandidatu. Maldeikienė visą skyrių savo knygoje paskirs Tapinui (32)

Parlamentarė Aušra Maldeikienė teigė, kad jos dalyvavimo prezidento rinkimuose tikslas nėra...

Daug metų neviešinta Freddie Mercury paslaptis: čia sukūrė paskutines dainas ir pasitiko mirtį (35)

Montrė miestelis Šveicarijoje daug metų buvo legendinio Freddie Mercury slėptuvė nuo viso...

Išdalinti „Žmonių“ apdovanojimai: paskelbti metų svarbiausieji, jautri Vido Bareikio žinutė ir skandalu tapęs įvykis (44)

Penktadienio vakarą šou pasaulio žvaigždės rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto...

Wolterso žmonai stiprybės linkėjęs Jasikevičius: tai gera pamoka komandai (21)

Šarūnas Jasikevičius vis dar nededa taško sunkiame periode, apie kurį kalbėjo jau ne sykį....

Nuslėpti pasikėsinimai į sovietų generalinius sekretorius: kaip išaiškinti sąmokslai ir kodėl visi mėginimai buvo nesėkmingi (81)

Pasikėsinimai į valstybių vadovus vykdomi visame pasaulyje. Ir tik Sovietų Sąjungoje dėl...

„Panathinaikos“ strategui po pertraukos patiko tik „Žalgirio“ arena

Rickui Pitino amerikietiška bendravimo maniera padeda aplenkti nemalonius klausimus, bet duoda mažai...

Pralaimėjimų šleifo nusikratę žalgiriečiai žavėjosi savo energija, Lekavičius nuo komentaro išsisuko (2)

Po pergalės prieš Atėnų „Panathinaikos“ „Žalgirio“ rūbinėje aidėjo juokas,...

Savaitgalį laukia mažesnis šaltukas

Šeštadienio naktį dar spės pasnigti daugelyje šalies vietovių, bet sniego iškris nedaug....

Sunku patikėti tokiomis kainomis: lietuvius gundo butais šalia jūros kranto už 7,5 tūkst. eurų (77)

Lietuvių susidomėjimas užsienio NT rinka neblėsta, o ypač, kai parduodamas turtas kainuoja itin...

Vakaro viešnios nepagailėjo intriguojančių detalių – iškirpčių ir gilių skeltukų (60)

Penktadienio vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre startavo „Žmonių“...