Tuomet, dar studentė, pagalvojau, kad šitas miestas niekada nebus man mielas. Ir labai klydau, nes kitą dieną, pasibaigus kalbančių galvų posėdžiui komisijoje, kuriame jau dvejus metus diskutuojama apie vieną mokestinį terminą, išsinėriau iš už sutaupytus dienpinigius nusipirkto a lia „Chanel“ kostiumėlio ir šokau į pro šalį smagiai riedantį autobusą, nusprendusi, kad važiuosiu tol, kol norėsiu išlipti (Briuselyje veikia puikiai išplėtota transporto sistema: metro, traukiniai, autobusai, tramvajai).
Dundėjau akmenimis grįstomis siauromis gatvelėmis, pilnomis žmonių, mašinų, parduotuvėlių, restoranų ir spalvų. Tą lemtingą dieną išlipusi žymiajame Les Marolles rajone, ištyrinėjau žavias siaurutes gatveles, tiesiog sėte nusėtas antikvarinių ir vintažinių parduotuvių, nedidelių meno galerijų, jaukių restoranėlių, tarsi pakerėta klaidžiojau po Place Jeu de Balle stebuklingą sendaikčių turgų. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, trunkanti visą amžinybę.
Jei ir Jus žavi lėtas, gamtą tausojantis ir vartojimą mažinantis gyvenimo būdas, galimybė gyventi gražiai, išskirtinai, dekoruojant savo namus pačios geriausios kokybės rankomis sukurtais, istoriją menančiais daiktais, – keliaukite į Briuselio žymųjį Les Marolles darbininkų rajoną, kuris driekiasi tarp Palais de Justice (Teisingumo rūmų) ir Briuselio pietinės traukinių stoties.
Teisingumo rūmai, iškilę ant Galgenbergo kalvos, ant kurios viduramžiais buvo kariami nusikaltėliai, buvo didžiausi pasaulyje, plotas siekia 26 000 kvadratinių metrų – jie didesni nei šv. Petro bazilika Vatikane, todėl sakoma, jog šie neoklasicizmo stiliaus rūmai XIX a. buvo ir didžiausias statinys pasaulyje.
Man be galo patinka vis dar remontuojami Palais de Justice, nes smagu matyti visą miestą nuo jų didingos kalvos – iš prie rūmų esančios Poelaert aikštės atsiveria stulbinama miesto panorama, rūmų kupolas yra tarsi kelrodė žvaigždė, pasiklydusi siaurose gatvelėse, o, svarbiausia, nusileidęs panoraminiu liftu patenki į vintažu dvelkiantį Marolles rajonėlį.
Rajono ištakos siekia viduramžius, o pats pavadinimas „Marolles“ yra nuoroda į netinkamos reputacijos moteris, kurios prekiavo savo kūnais šiose apylinkėse. Les Marolles yra vienas geriausiai žinomų Briuselyje rajonų dėl garsaus, didžiulio, kiekvieną dieną vykstančio sendaikčių turgaus, į kurį veda viena pagrindinių rajono arterijų – Rue Blaes (Blusų gatvė).
Place Jeu de Balle turgus veikia visus metus – kasdien nuo 7 iki 14 val., sekmadieniais šiek tiek ilgiau. Vos tik išaušus aikštėje ima burgzti krovininės, spalvingai grafičiais išpurkštos ne pirmos jaunystės mašinos, iš kurių paskubomis prekeiviai traukia savo lobius: baldus, veidrodžius, paveikslus, šviestuvus, porcelianą, statulas, dviračius, retro šaldytuvus, drabužius, plakatus, žaislus, „Zenith“ fotoaparatus, papuošalus, afrikietiškas kaukes ir dar daug visko, ko kartais egzistuojant pasaulyje net neįsivaizduojame.
Prieš gerą dešimtmetį viskas buvo dėliojama tiesiog ant akmeninio grindinio aikštėje, daiktai buvo senesni, daugelis menantys belle epoque laikus, dabar auguma prekeivių jau turi specialius sulankstomus staliukus, ant kurių su didele atida dėlioja savo brangenybes.
Anksti ryte turguje pasirodo ir aplinkinių antikvariatų ir vintažinių parduotuvėlių savininkai, meno kolekcionieriai ir žinovai, kurie greitai užmeta savo įgudusį žvilgsnį ir žaibiškai nuo torto nugriebia visą grietinėlę kartu su rausvąja vyšnia. Juk visi esame girdėję ne vieną istoriją, kaip netyčia sendaikčių turguje už kelis eurus įsigytas daiktas pasirodė esantis seniai pradingęs vertingas meno kūrinys.
Apie 9–10 val. turgus jau virte verda – vyksta įnirtingos derybos.
Kiekvienas pardavėjas ten – išdidi asmenybė, todėl derėdamiesi protingai rinkite žodžius, jei norite nusipirkti geriausią daiktą už palankiausią kainą. Dažnai prekeivių vienoje vietoje yra net keli: vieni atidžiai žiūri, kad ilgapirščiai ko nenugvelbtų, kiti kviečia potencialius pirkėjus ir derasi, o treti – patys svarbiausi – išdidžiai vadovauja: prižiūri savo parankinių pulką ir priima galutinį sprendimą – parduoti ar ne už Jūsų siūlomą kainą. Tai tarsi privaloma teatro mizanscena, kupina dramos su komedijos prieskoniu: tokios tos derybos šiame turguje.
Jei Jums pasiseks įsigyti savo svajonių „un mouton à cinq pattes“, t. y. avį penkiomis kojomis (ši prancūziška idioma reiškia rasti labai retą daiktą – aukso puodą, stebuklingą retenybę), prisėskite Place du Jeu de Balle aikštėje „Le Marseillais“, „La Brocante“ ar „Chaff“ baruose, juk Briuselyje galima paragauti 800 rūšių alaus.
Skanaus mėsainio keliaukite į „Skievelat“, o, jei norite pajusti tikrą Briuselio dvasią ir suvalgyti skanų omletą, – į „La Clef d’Or“. Gardus libanietiškas maistas – „Al Jannah“, puikus ispaniškas – „Bar Tapas 177“.
Marolles rajone aplankykite daugybę nuostabių galerijų, kurios prekiauja vietinių menininkų darbais, Viduriniųjų Rytų senoviniais kilimais, prabangiais krištolo sietynais, populiaraus mid century stiliaus baldais ir aksesuarais, tobulojo art deco periodo daiktais.
Rue Blaes pradžioje įsikūrusi viena didžiausių vintažo ir antikvaro parduotuvių „Stefantiek“, o prieš ją iškilusi gracingoji Église Notre-Dame de la Chapelle. Tai romaninio stiliaus XIII amžiuje pastatyta seniausia bažnyčia Briuselyje, išlikusi per gaisrus, sprogimus ir daugybę rekonstrukcijų, smarkiai paveikta gotikos, gausiai dekoruota statulomis, arkomis ir įmantrių formų langais. Verta užeiti ir į vidų, uždegti žvakutę, kad išsipildytų slapčiausi troškimai. Ši katalikų bažnyčia veikianti, joje taip pat dažnai renkasi ir gausi Briuselio lenkų bendruomenė.
Patogiausia ir greičiausia pasiekti šį vieną gražiausių pasaulio miestų, kur architektūra mainosi tarsi paveikslėliai kaleidoskope, – nuo gotikos, baroko ir Liudviko XIV stilių senamiestyje iki postmodernistinių ES institucijų pastatų, kur legalizuotos homoseksualių porų santuokos ir eutanazija, kur viename kvadratiniame kilometre yra 138 restoranai, mokami didžiausi Europoje mokesčiai ir upėmis liejasi šokoladas – 220 000 tonų per metus, žinoma, lėktuvu. Tačiau jei Place du Jeu de Balle nusipirksite Liudviko XIV stiliaus aksomu pamuštą krėsliuką, turėsite tam tikrų iššūkių oro uoste.
Mūsų siūlomas maršrutas automobiliu:
Trečiadienį išvažiuojame iš Vilniaus, važiuojame 750 km iki Poznanės (apie 10 val). Poznanėje apsistojame nakvynei puikiame XIX a. dvare – Palac Wasowo (Parkowa 1, 64–314 Wąsowo, Lenkija);
Ketvirtadienį iš Poznanės važiuojame 1000 km iki Briuselio (apie 10 val).
Penktadienį praleidžiame Briuselyje. Dėmesio vertos vietos ir jų adresai šiame mieste:
Marolles sendaikčių turgus (Place du Jeu de Balle);
Teisingumo rūmai Palais de Justice (Place Poelaert 1);
Bažnyčia Église Notre-Dame de la Chapelle (Place de la Chapelle);
Baras „La Brocante“ (Rue Blaes 170);
Baras CHAFF (Place du Jeu de Balle 21/22);
Baras „Le Marseillais“ (Rue Blaes 163);
Suvožtiniai (burgeriai) „Skievelat“ (Rue Joseph Stevens 16/18);
Omletai „La Clef d’Or“ (Place du Jeu de Balle 1);
Libanietiška virtuvė „Al Jannah“ (Rue Blaes 59);
Ispaniška virtuvė „Bar Tapas 177“ (Rue Haute 177).
Kelios įdomesnės parduotuvės ir galerijos:
Tin Tinui dedikuota parduotuvė-galerija „Game Bubbles“ (Place du Jeu de Balle 79);
Mineralų ir fosilijų galerija „HOUSE OF WUNDERS Brussels“ (Place du Jeu de Balle 76);
Baldai „Raphaël Meubles“ (Reebokstraat 6/et 9);
Didžiulis antikvaras „Stefantiek“ (Rue Blaes 63 ir Place de la Chapelle 6);
Antikvaras „K. Loan“ (Rue Blaes 101);
Antikvaras „Vide Maison Valerie“ (Rue Haute 216);
Įvairios įdomios rankenėlės „Le Comptoir“ (Rue Blaes 99);
Žvakių parduotuvė „Aimez-Vous les Uns les Autres“ (Rue Haute 69);
Drabužiai „Bernard Gavilan since“ 1994 (Rue Blaes 162);
Muzika „Crevette Records“ (Rue Blaes 146);
Menas GALLERY MARTINE EHMER (Rue Haute 200);
Briuselyje šalia Marolles galima apsistoti:
Prabangiame „Hotel Manos Stephanie“, madingame Sint-Gillis rajone, 114 EUR su puikiais pusryčiais (Chaussée De Charleroi 28, Sint-Gillis, 1060 Briuselis, Belgija);
Prie pat Briuselio pietinės traukinių stoties esančiame „Nekotel Concept Art Hotel“ (Esplanade de L'Europe 27–29, Sint-Gillis, 1060 Briuselis, Belgija).
Šeštadienį iš Briuselio išvažiuojame į Berlyną, važiuojame apie 800 km (apie 8 val).
Sekmadienį ryte aplankome Berlyno sendaikčių turgų ir po pietų važiuojame 600 km iki Varšuvos (apie 6 val.) arba 760 km iki Bialystoko (apie 8 val).
Pirmadienį, pasinaudoję puikiu kaimynų lenkų viešbučių kainos ir kokybė santykiu, pavalgę pusryčius kaip po vestuvių, apsiperkame „Biedronkoje“, jei yra reikalas, ir važiuojame likusias keturias šešias valandas namo.
Auksinis patarimas dėl degalų: jei norite įsipilti jo pigiau, nusukite nuo autostrados į artimiausią miestelį. Ne tik pigiau 15–20 centų už litrą įsipilsite, bet ir pamatysite, kaip vietiniai gyvena.
