Kiekvienais metais rugpjūčio 15-osios išvakarėse Graikijos Kefalonijos salos Markopulo kaimo gyventojai užsiima neįprasta veikla – gaudo gyvates. Surinkę jų kelis maišus, atneša į Šventosios dievo motinos užmigimo bažnyčią ir paleidžia.
Prasideda šventinės mišios, kurių metu iš maišų išleistos gyvatės šliaužia per ikonas, po visą bažnyčia, tikintiesiems per kojas. Žmonės kartais ima jas ant rankų, įsideda į užantį, uždeda vaikams ant galvų, nes tai laikoma labai geru ženklu.
Kodėl bažnyčioje dedasi tokie keisti dalykai? Kodėl gyvatės, kurios nuo seno laikomos velnio, blogio simboliu, išleidžiamos į laisvę šventoje vietoje?
Pasirodo, vietos gyventojai iš lūpų į lūpas perduoda istoriją apie stebuklą, prieš kelis šimtus metų įvykusį Markopulo kaime.
Legendoje pasakojama, kad 1705 m. vieną salos vienuolyną užpuolė piratai, liūdnai garsėję barbariškumu ir žvėrišku žiaurumu. Išsigandę vienuoliai susirinko į Šventosios dievo motinos užmigimo bažnyčią ir ėmė melstis mergelei Marijai. Ji juos išgirdo ir tą akimirką, kai piratai laužė bažnyčios duris, pavertė juos gyvatėmis.
Nuo to laiko rugpjūčio 15 d., kai graikai stačiatikiai švenčia Dievo motinos dieną, į Markopulo kaimelio bažnyčią atneša gyvačių.
Pasak gyventojų, gyvačių kaime atsiranda tik šios bažnytinės šventės dienomis, paskui jos stebuklingai pradingsta – ištisus metus saloje jų nebūtų įmanoma rasti. Be to, teigiama, kad gyvatės nėra įkandusios nė vienam žmogui.
