Vienas didžiausių nacionalinių parkų Baltijos šalyse Gaujos nacionalinis parkas Latvijoje yra skirtas išsaugoti unikaliam gamtos paminklui – Gaujos upės slėniui, susiformavusiam traukiantis ledynams prieš 12 tūkstančių metų. Išskirtine ir kai kur lietuvio akiai net neįprasta gamta pasižymintis parkas yra puiki vieta neeilinėms pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui.

Minotauro labirintas

Išbandykite save Siguldos Minotauro labirinte. Tai didžiausias labirintas Latvijoje – jo plotas viršija 1000 m², o keliaujant juo teks nueiti apie 714 metrų. Prieš įeidami į labirintą gausite žemėlapį su jame nurodytais kontrolės punktais. Radusieji visus punktus apdovanojami diplomais. Eidami labirintu patirsite tikrą intelektinį iššūkį, pasitikrinsite savo loginius sugebėjimus ir orientaciją erdvėje. Norėdami rasti išėjimą ir ištrūkti į laisvę, turėsite pasitikėti ir savo intuicija.

Minotauro labirintą rasite adresu Miera iela 15, Sigulda, Latvija, vietos koordinatės: 57.169564 24.861086.

Siguldos futbolo golfo parkas

Futbolo golfas – nedaugeliui girdėtas, kupinas linksmybių žaidimas, kurio pavadinimas kalba pats už save. Jis puikiai tinka šeimai ar draugų grupei ir žaidžiamas pagal golfo taisykles su futbolo kamuoliu. Pagrindinis žaidimo tikslas – kuo mažiau kartų spiriant kamuolį pataikyti į visas 18 duobučių. Žaidimą apsunkina skirtingos kliūtys, tad norint atlikti mažiausiai spyrių ir laimėti, gali tekti pasukti galvą.

Golfo parkas įsikūręs Kraujiņas, Krimuldas novads, Latvija vietos koordinatės: 57.192818 24.871850.

Vējiņi požeminiai ežerai

Tai vieninteliai požeminiai ežerai Latvijoje, tad būnant Gaujos nacionaliniame parke tiesiog privalu juos aplankyti. Požeminės versmės Braslos upės krantuose išraižė dideles ertmes ir urvus. Čia rasite Ežero urvą su dviem požeminiais ežerais ir paslaptingąjį Upės urvą.

Ežero urvas yra unikali urvų sistema, turinti požeminį šaltinį ir du gražius požeminius ežerus, pilnus skaidraus vandens. Virš požeminių ežerų esančių iš smiltainio nuosėdų susidariusių „lubų“ storis siekia vos 6 m ir mena Kvartero laikotarpį.

Upės urve yra švaraus vandens atsargų, per jį teka keletas iš, rodos, pačių žemės gilumų ištrykštančių ir dėl to ledinių vandens šaltinių. Urvus supa ir didelės dėl sufozijos susiformavusios smegduobės. Norėdami apžiūrėti požeminius ežerus nepamiškite guminių batų ir žibinto.

Požeminius urvus rasite Pārgaujas novads, Straupes pagasts Vējiņi, Straupe, Latvija vietos koordinatės: N57.340503 E24.90497.

Žygis su haskiais

Jei traukia aktyviau pajudėti, į žygį kviečia Elfa, Bella, Taira ir dar aštuoni haskiai. Specialia juosmens įranga prisitvirtinus prie šunų, rankos links laisvos, o treniruoti šunys ves jus į nepamirštamų nuotykių kupiną žygį Amatos upės slėniu. Organizatoriai pasirūpina visa reikiama įranga, dalyviams tereikia pasiimti oro sąlygoms tinkamus drabužius ir batus, geriamo vandens ir užkandžių.

Žygiais su šunimis Gaujos nacionaliniame parke rūpinasi Dodkepu.lv komanda, jų interneto svetainėje rasite visą dalyvavimui žygyje reikalingą informaciją.

„Rāmkalni“ poilsio parkas

„Rāmkalni“ poilsio parkas sudomins ir pradžiugins, jei jums patinka energinga ir įdomi veikla po atviru dangumi. Gražios gamtos apsuptyje esančioje pramogų vietoje galima išbandyti įvairias sportines veiklas – vasarinių rogučių trasą, „Zorbo rutulį“, linksmąsias gumas ir skraidančią kėdę. Šiame parke yra ypač galingas teleskopas. Sako, galingiausias Baltijos šalyse ir dėl to per jį galima pamatyti net kosminės stoties antenas. Ar tai tiesa, įsitikinti reikia patiems nuvykus ir išbandžius šį prietaisą. „Rāmkalni“ poilsio parke, esant norui, galima praleisti visą dieną, nes papildomai galima išsinuomoti ir dviračius arba valtis, pasivaikščioti įrengtais šiaurietiško ėjimo takais. Nuo kurios pramogos pradėtumėte?

Nuotykių parko adresas „Vītiņkalni“, Inčukalna novads, Latvija, vietos koordinatės 57.124639 24.658961.

Žygiai išskirtiniais takais

Gaujos nacionaliniame parke gausu pėsčiųjų maršrutų. Šį kartą dalinamės šešetu gražiausių ir įdomiausių pėsčiųjų takų, kurių kiekvienas yra savaip unikalus ir įdomus, siūlantis ne tik mankštą kojoms, bet ir daug gražių vaizdų akims, naujų patirčių ir netgi iššūkių.

1. Gaujos slėnio takas

Jei mėgstate ilgus pasivaikščiojimus ir kolekcionuojate gražius gamtos vaizdus – šis pėsčiųjų takas jums, rašoma pranešime žiniasklaidai. Beveik penkiolikos kilometrų ilgio takas vingiuoja Gaujos upės slėniu, o nuo pakeliui atrandamų apžvalgos aikštelių atsiveria unikalus Siguldos apylinkių kraštovaizdis. Besigrožėdami vaizdais nukeliausite net iki Krilumdos – nedidelės šioje teritorijoje įsikūrusios gyvenvietės, o kelionę baigsite vėl Siguldoje.

Kaip supratote, šis pėsčiųjų takas yra žiedinis, prasideda ir baigiasi prie Siguldos geležinkelio stoties, vietos koordinatės 57.153206, 24.853781.

Startavę miestelyje pirma, žinoma, keliausite asfaltuotais keliais, vėliau – miško keliukais, žvyrkeliais bei takais, teks įveikti ir stačiuose upės bei jos intakų krantuose įrengtus medinius laiptus. Todėl takas nėra tinkamas keliauti su mažais vaikais (nebent neštumėte juos) ar vežimėliais.

2. Cecilu gamtos pažintinio tako mažasis ratas

Nors mažasis Cecilu pėsčiųjų tako ratas yra vos 2,6 km ilgio, keliaudami juo mėgausitės žmogaus veiklos nepaliestu gamtovaizdžiu – Kumados, Danchupitės ir Amatos upių krantais, Danchupitės slėniu. Taip pat čia daug įspūdingų vietų, pavyzdžiui, Danchupitės ola, įspūdingoji velnio kambariais vadinama Cecilu uola, miniatiūrinis krioklys ir vienas iš galingiausių Latvijoje medžių – Cecilu pušis. Jos kamieno apimtis yra du metrai aštuoniasdešimt centimetrų. Pakeliui rasite ir gyvūnų šėrimo vietą.

Legenda byloja, kad Cecilu uoloje anksčiau gyveno velnias ir dvi raganos. Kiekvieną dieną vidurnaktį jie šokdavo priešais uolą. Žmonės supykdė velnią, todėl jis nusprendė užpildyti Kumadą smėliu. Velniui nešant smėlį į upę, Cecilu kaime pradėjo giedoti gaidys. Velnias išsigando, smėlis nukrito priešais velnio kambarius, sukurdamas nedidelę kalvą. Nuo to laiko velnio niekas ir nebematė.

Cecilu gamtos takas yra Amatos savivaldybėje, jo pradžios ir pabaigos koordinatės 57.2183, 25.1657. Tiesa, Cecilu gamtos pažintinis takas yra mokamas, kaina suaugusiems apie du eurai.

3. Amatos upės pėsčiųjų takas

Tai 21,5 km takas mėgstantiems ilgus, visos dienos pasivaikščiojimus gamtoje sudėtingesnėmis sąlygomis. Driekiasi jis vaizdingomis Amatos upės pakrantėmis ir ledyno suformuotu slėniu, tad iššūkis čia – statūs upės krantai ir beveik keturiasdešimties metrų skirtumas tarp slėnio žemosios ir aukštosios dalies, o patogių laiptų skardingose tako atkarpose nėra. Todėl šiuo taku rekomenduojama keliauti tik šiltuoju metų laiku, pradedant balandžio, baigiant spalio mėnesiais. Sudėtingo žygiavimo keliamą nuovargį atperka nuostabi gamta su keliauninkus lydinčiomis dolomito ir smiltainio atodangomis.

Kadangi ilgas tako kilometražas ne visiems yra iš karto įveikiamas, jo kūrėjai palengvino keliautojų dalią ir taką suskirstė į keletą trumpesnių atkarpų. Jas renkasi ir įveikia norintieji greičiau po apylinkes apsižvalgyti ir mažiau pavargti.

Rekomenduojame paskutinę – gražią ir nesudėtingą ilgojo tako atkarpą nuo Zvārte uolos iki Veclaucu tilto. Jos pradžios koordinatės 57.24601, 25.14279. Ši atkarpa nėra žiedinė, tad žygiuodami pirmyn ir atgal nukeliausite iš viso septynis kilometrus. Puikus atstumas niekur neskubantiems.

Viso tako pradžios koordinatės yra 25.23270, 57.21990. Prisiminkite, kad takas neina ratu, tad prieš įveikdami jį visą pagalvokite, kaip grįšite atgal, jei, tarkime, automobilis liko tako pradžioje.

4. Araiši apylinkių pažintinis takas

Penki kilometrai, pilni Latvijos laukų ir pievų, kaimiško gyvenimo kasdienybės, žmonių istorinio palikimo ir vaizdų jūsų fotokameroms. Takas žiedinis, nesudėtingas, tinkamas ir vežimėliams važiuoti, tad juo puikiai galima keliauti ir su vaikais.

Kas pradžiugins šiame pažintiniame take? Araiši ežero tvirtovė ir to paties pavadinimo pilies griuvėsiai, malūnas ir liuteronų bažnyčia, Drabeši dvaras. Neskubėdami eiti ir skirdami laiko visoms pakeliui aptiktoms lankytinoms vietoms, take tikrai praleisite gerą pusdienį.

Tako pradžia ir pabaiga yra automobilių stovėjimo aikštelėje prie Araiši ežero tvirtovės, vietos koordinatės 57.25181, 25.28261, stovėjimas aikštelėje mokamas), liuteronų bažnyčios (vietos koordinatės 57.25328, 25.28395 arba vėjo malūno (vietos koordinatės 57.2517, 25.2824).

5. Cirulišu pažintiniai gamtos takai

Cīrulīšu gamtos takai supažindins su nuostabaus Gaujos upės slėnio raida nuo ledynmečio iki šių dienų. Teritorijoje yra trys patogūs, lengvai pasiekiami maršrutai pėstiesiems – 2,7 km, 3,5 km ir 6,2 km ilgio. Pasivaikščiojimo jais metu galima pamatyti ežero vandenyje atsispindinčias įspūdingas Cīrulīšu uolas, dar vadinamas veidrodinėmis, aplankyti Dzidravots šaltinį, Līgavos (nuotakos) olą, kurios legenda byloja apie meilės galią, bedugne vadinamą Cīrulīšu urvą. Takai yra tinkami ir dviratininkams.

Visi takai yra žiediniai, prasideda ir baigiasi šalia kempingo „Žagarkalns“ (vietos koordinatės 57.30081, 25.23034). Baigus pasivaikščiojimą, kempinge galima surengti pikniką, čia rasite ir turizmo informacijos centrą bei valčių nuomos punktą.

6. Augalų stebėjimas nuo Pikenes uolos

Pievos, miškai, daugybė uolų ir gėlių – toks tad labai gamtiškas yra šis pėsčiųjų takas. 7,5 km kilometrų ilgio, einantis žiedu ir labai tinkamas laukinei gamtai ir gyvūnijai stebėti. Taip pat žygiuodami šiuo taku nukeliausite iki Krimuldos dvaro, atsidursite viršutinėje, o paskui ir apatinėje Pikenės uolos dalyje, pamatysite Velnalos uolą ir serpantiną. O jei pereisite pėsčiųjų tiltu per Gaujos upę, galėsite Velnalos uola pasigrožėti iš toliau.

Šis takas ves neasfaltuotais keliais, miško takais, mediniais laiptais į stačius skardžius. Tad vežimėliu jis nepravažiuojamas ir nėra labai tinkamas keliaujantiems su mažais vaikais.

Takas prasideda ir pasibaigia automobilių stovėjimo aikštelėje prie funikulieriaus Krimuldoje (vietos koordinatės 57.1695, 24.8302).

Daugiau informacijos apie Gaujos nacionalinio parko pažintinius pėsčiųjų takus rasite ČIA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt