Tenerifė, Maldyvai ir Balis – populiariausios vietos, į kurias žiemą keliauja mūsų šalies žmonės ir su artimaisiais kasdien virtualiai dalijasi saulės spinduliais. Tik saulės spinduliai ir gražus įdegis šį kartą nesuviliojo socialinių tinklų žvaigždės Agnės Kulitaitės, žymaus keliautojo Manto Bertulio bei WEB agentūros įkūrėjos Mildos Ščerbinskaitės. Jie šią žiemą pasirinko aplankyti ne ką kitą, o būtent Antarktidą.
Paklausti, kaipgi ten nusigaus, pašnekovai iškart išdėstė savo maršrutą: „Skrendame iš Vilniaus į Dubliną, iš Dublino tą pačią dieną – į Lisaboną, o iš jos – tiesiai į Braziliją, tiksliau – Rio de Žaneirą. Ten planuojame praleisti kelias dienas, paskui skristi į Buenos Aires, kur tikimės kažkiek išmokti šokti tango, na, o tada – jau į Ušuają (miestelį, dar vadinamą „Pasaulio pabaiga“), iš kurio išplauksime į ekspediciją po Antarktidą. Aplankę Antarktidą, planuojame truputį pakeliauti po Patagoniją ir grįžti namo skrendant iš Čilės sostinės Santjago.“
Atrodytų, planas labai aiškiai ir disciplinuotai sudėliotas, todėl tikimybė, kad kas nors įvyks ne pagal planą, žymiai sumažėja. Tik kaip ten sakoma: tu planuoji, o Dievas juokiasi, tiesa?
Vos keliautojų lėktuvui pasiekus Airiją, į visų telefonus atėjo pranešimas dėl atšaukto skrydžio iš Lisabonos į Rio de Žaneirą. Kokia to priežastis? Nurodyta nebuvo, bet tapo aišku, kad kelionės planas žlunga kelionei vos prasidėjus. Stresas, laukimas, nežinomybė, bandymas aiškintis su TAP oro linijų darbuotojais žmonių pilname oro uoste, planų keitimas bei jų dėliojimasis iš naujo – taip atrodė kelios valandos Dublino oro uoste.
Atšauktas skrydis nebūtų tokia didelė problema, jei ne faktas, kad tai – skrydis į kitą žemyną su kita laiko zona ir kad kiekviena kelionės valanda link tikslo „Antarktida“ yra apskaičiuota. Tiek Agnė, tiek Mantas nebuvo prieš tai turėję patirties su be priežasties atšauktu skrydžiu, todėl didžiausios iniciatyvos šią problemą išspręsti ėmėsi Milda: „Supratusi, kad pagalbos oro uoste tikrai nesulauksime, nes ir šiaip jis buvo prigrūstas žmonių, o TAP oro linijų darbuotojai apsupti iš visų pusių, aš nusprendžiau bandyti pasiekt juos telefonu. Mes prisėdome airiškame bare, užsisakėme sumuštinių ir alaus, kad bent kiek stresą, nuovargį ir alkį numalšintume, o tada aš jau tiesiogine to žodžio prasme pradėjau TAP oro linijas atakuoti. Be sustojimo.“
„Pasirodo, skambinti tiesiogiai oro linijoms tikrai naudingiau, nei kartais bandyti su jais susitarti realiai, nes kiekvienas turi skirtingą informaciją, ji ne visada laiku atnaujinama, todėl normalu, kad kai kurie įgulos nariai neturi atsakymų į mus kamuojančius klausimus, o ypač į tokius, kaip bilietai į kitą skrydį, apgyvendinimas bei maistas ir apskritai, ką mums dabar daryti. Aišku, skambučių ataka reikalauja nemažai nervų ir laiko, bet buvo verta,“ – pasakoja Milda.
Pilka spalva Dubline nusidažiusi pašnekovų kelionė ir vėl įgavo spalvų, kai jie sužinojo, kad iš Dublino ir toliau gali skristi tiesiai į Lisaboną, tik dėl atšaukto skrydžio turės ten praleisti naktį ir išskristi ryte. „Kai sužinojom, kad oro linijos tokiu atveju mums padengia transporto, maisto ir apgyvendinimo išlaidas, aš iškart pradėjau ieškoti prabangių viešbučių, gūglinti įvairiausius „Hilton“ ir „Kempinski“ viešbučius bei posh apartamentus, bet tada merginos mane nuleido ant žemės“, – juokiasi Mantas.
Dažniausiai oro linijos suteikia apgyvendinimą nakčiai dėl atšaukto skrydžio iš vietų, su kuriomis bendradarbiauja, sąrašo. Bet jei keleivis pats nori išsirinkti vietą, kur gyventi (o gal jau buvo rezervavęs), nakvynė neturi viršyti 100 eurų sumos nakčiai. Taip pat oro linijos įsipareigoja padengti transporto išlaidas iki tam tikros sumos (tik būtina rinkti išlaidų įrodymus) bei suteikia keliolikos eurų (vėlgi – suma priklauso nuo oro linijų) vertės kuponus pavalgyti oro uoste.
„Aš pamenu kaip šiandien: atsikeliu po trijų valandų miego Lisabonoje, susiruošiu ir laukiu sutartu laiku viešbučio fojė Manto su Milda. Jie vėluoja 10 minučių, o aš jau pradedu pykti, kad nespėsiu išleisti savo kuponiukų maistui... Šiaip pati kelionės pradžia buvo sunki. Visas tas skubėjimas, ruošimasis kelionei, nenusakomas jaudulys krūtinėje – juk vis dėlto ne į Nidą, o į Antarktidą keliauji. Be to, labai daug skrydžių... Oro uostai man – kaip energijos vampyrai, pavargusi būnu net ir po vieno skrydžio“, – prisimena Agnė.
Pasiekus Lisabonos oro uostą pašnekovus pasiekė labai gera žinia. Tiksliau, jie prisiminė, kad, nepaisant apgyvendinimo bei išlaidų grąžinimo iš oro linijų, jie taip pat turi visišką teisę reikalauti kompensacijos tiesiogiai iš TAP arba specialiai su tokiais atvejais dirbančių bendrovių. Kadangi skrydis buvo atšauktas ne dėl oro sąlygų ar kokios kitokios nelaimės, kuri nebūtų susijusi su oro linijomis, kiekvienas iš pašnekovų gaus apie 600 eurų kompensaciją. „Kadangi atšauktas skrydis labai ilgas, tai ir kompensacija tikrai didelė. Aišku, gal būtų galima ir daugiau pinigų gauti, jei tiesiogiai reikalautum iš oro linijų, bet tai ilgas ir varginantis darbas, todėl patikėti šį darbą su tokiais atvejais dirbančiai agentūrai ir pasidalinti kompensacijos dalimi mums visiškai tinka. Beje, mūsiškis buvo atšauktas dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus, kadangi kaip tik tomis dienomis jie streikavo, bent jau mes taip supratome,“ – paaiškino Milda.
Keliolika valandų trunkantis skrydis, daug miego, poilsio bei filmų, ir mūsų pašnekovai pasiekia ilgai lauktą Rio de Žaneirą. Miestą, kurį žmonės dažnai palaiko Brazilijos sostine, nors tai – netiesa. Ilgą laiką Rio de Žaneiro gyventojai ginčijosi su San Paule gyvenančiais, kuris iš šių dviejų turėtų puikuotis „sostinės“ vardu. Galiausiai tam, kad niekas neįsižeistų, valdžia pastatė naują miestą, kurį pavadino Brazilija. Jis ir tapo sostine.
Tai – pirmas trijulės kartas, kai ji lankosi saulėtoje Brazilijoje, tik juos, deja, pasitinka ne saulė, o audra. Kai jau atrodė, kad nesėkmės liko užnugary, pasirodo, jog tai tebuvo įžanga į nesibaigiančią kvailų ir nemalonių nutikimų fiestą...
