aA
Skrendant atostogų į tolimuosius kraštus, ypač – savarankiškai, vienas dažniausių galvos skausmų yra persėdimas, kuomet tarpinėje stotelėje tenka laukti kito lėktuvo kelias ar keliolika valandų. Tačiau užkietėję keliautojai tikina, kad tolimieji skrydžiai su persėdimu – anaiptol ne bėda, o kaip tik – pranašumas. Mat, pusdienį ar net visą dieną iki galutinio kelionės tikslo galima praleisti itin turiningai, papildomas patirtis renkantis jau lėktuvo keitimo mieste, rašoma pranešime spaudai.
Helsinkis
© Reuters/Scanpix

Tuo neseniai įsitikino ir mitus apie tolimuosius skrydžius griaunančios kelionių agentūros „Baltic Tours“, kuri vykdo kampaniją „Nepirk katės maiše“, ekspertas Norbertas Kazlauskas. Egzotinei kelionei į Singapūrą pasirinkęs skrydį iš Vilniaus su persėdimu Helsinkyje, kelionių profesionalas dalijasi asmeniniais atradimais apie tai, kuo Suomijos sostinė yra patraukli kaip tarpinė stotelė ir ką joje per 8–9 valandas iki kito reikalingo skrydžio galima nuveikti.

Norbertas Kazlauskas, asm. archyv. nuotr.
Norbertas Kazlauskas, asm. archyv. nuotr.

Iki miesto centro – vos pusvalandis

Skrendant į Singapūrą viena iš kelionių eksperto užduočių ir buvo išsiaiškinti, ar Helsinkio oro uostas susisiekimo prasme yra patogus pusdienio turui po miestą bei kokias pramogas laukiant skrydžio jame verta išbandyti.

„Jei tik galėčiau išrinkti geriausią įmanomą miestą tarpinei stotelei keliaujant į egzotiškus kraštus, be jokios abejonės, tai būtų Helsinkis. Nuo oro uosto iki Helsinkio centro vos pusvalandis kelio traukiniu. Šis miestas palyginti mažas ir labai kompaktiškas, tad jame pasiklysti net ir labai norint greičiausiai nepavyks.

Mano apsilankymo metu Helsinkyje oras buvo puikus, todėl miestą apėjau palengva ir niekur neskubėdamas, – pasakojo kelionių ekspertas. – Jei vis tik vaikščioti nesinori ar lauke šalta, lietinga, galima sėsti į antrą viešojo transporto liniją, kurios maršrutas veda ratu aplink visą miestą. Bilietas visai dienai kainuoja vos 8 eurus, tad galima išlipti ir įlipti vis kitoje vietoje.“

Pasak N. Kazlausko, Helsinkis nėra miestas turistams, kaip, pavyzdžiui, Praha, tačiau jame itin gerai jaučiasi ir besilankantieji pažintiniais tikslais. „Suomiai kuria tai, kas patinka ir svarbu jiems. Ir jei turistams tai patinka, o jiems tikrai patinka, puiku! Tik nesuklyskite, su savanaudiškumu tai nieko bendra neturi, anaiptol, Helsinkis ir žmonės jame tiesiog spinduliuoja atvirumu“, – sakė jis.

Helsinkio traukinių stotis, asm. archyv. nuotr.
Helsinkio traukinių stotis, asm. archyv. nuotr.

Užuovėja nuo vartojimo tradicijų

Pats Helsinkis, kaip sostinė, N. Kazlauskui pasirodė labai jaukus ir ramus, jame itin daug natūralaus akmens bei žaliųjų plotų. „Nenoriu Helsinkio mistifikuoti, bet tik būdamas jame gali išties pajusti tai, ką žmonės vadina „Finnish Design“. Šiame mieste itin vertinamas ilgalaikiškumas, kuomet daiktai, pastatai, kasdieniai dalykai tarsi ignoruoja pasaulyje vyraujančią vartotojiškumo tradiciją. O suomiškas modernumas, tobulai sujungiantis šių dienų poreikius su praeities aidais, yra šiek tiek kitokio, nei esame įpratę matyti, mąstymo atspindys“, – įspūdžiais dalijosi N. Kazlauskas.

Visai kitokį požiūrį į vartotojiškumą Suomijoje iliustruoja ir Helsinkyje įsikūrusios parduotuvės. „Stocman“, „Marimekko“, „Artek“, „Arabia“, „Iittala“ – parduotuvės sukurtos tiems, kas myli ir supranta skandinavišką dizainą. Jose nerasite daiktais pergrūstų lentynų, nes erdvės paliekama ne tik daiktams, bet ir žmogui. Jose jautiesi ne kaip parduotuvėje, o kaip meno dirbinių galerijoje, tik meno dirbiniai čia kiekvieną dieną naudojami daiktai, indai, baldai ir interjero detalės. Tai, kas buvo gražu ir populiaru prieš šimtmetį, Suomijoje gražu ir populiaru bei vis dar modernu dabar! Kodėl? Nes suomiai supranta, kas yra geras dizainas. Tai, beje, galioja ir jų architektūrai“, – tikino kelionių ekspertas.

Skandinaviškos parduotuvės Helsinkyje, asm. archyv. nuotr.
Skandinaviškos parduotuvės Helsinkyje, asm. archyv. nuotr.

Bene geriausiai praeities ir dabarties dermę architektūroje atspindi Helsinkio centre prie vieno didžiausių prekybos centrų, kur įsikūrusios daugiau kaip 300 parduotuvių, medinis statinys „Bucket Building“, dar vadinamas tylos šventykla. „Vien tik iš gryno medžio pasaulio dizaino sostinės projekto metu sukurta šventykla kasdieną sutraukia būrius lankytojų. Ir nors joje religinis prieskonis yra, dažniausi lankytojai – tiesiog žmonės, norintys pabūti ramiai tyloje“, – pasakojo „Baltic Tours“ atstovas.

Laukiant skrydžio – atokvėpis saunoje?

Pasivaikščiojus po miestą, N. Kazlauskas siūlo išbandyti ką tik duris Helsinkyje atvėrusią viešąją sauną „Leului“. Į šią vietą užsuka ne tik vietos gyventojai, kuriems jau pabodo jų namuose esančios saunos, bet ir besisvečiuojantieji Helsinkyje. „Atvykęs į Helsinkį nė nemaniau, kad sauna bus to įdomaus jausmo, kurį patiri būdamas mieste, atspindys. Tačiau saunos suomiams yra kultūra, tradicija, malonumas ir būtinas gyvenimo atributas, todėl miesto svečiams bent kartą pabuvoti jose tiesiog privalu“, – kalbėjo N. Kazlauskas.

Helsinkyje laukiantiesiems skrydžio į tolimuosius kraštus apsilankymas suomiškoje saunoje bus ne tik puiki pramoga iš arčiau pažinti šalies tradicijas, bet ir leis atsipalaiduoti, atgauti jėgas prieš įspūdžių kupiną kelionę. „Saunos praleisti negalima, jausmas tikrai nuostabus. Išsiperi vanta, ramiai šiltai pasėdi, pasiklausai traškančių anglių, paskui giliai, bet ramiai įkvepi ir šoki tiesiai į šaltą jūrą. Kai sugelia šaltis, lipi lauk, tuomet dar šiek tiek, bent kelias minutes, mėgaujiesi oro lengvumu, pasigroži panorama ir eini vidun ruoštis tolesniam skrydžiui“, – sakė N. Kazlauskas.

Viešosios saunos malonumai, asm. archyv. nuotr.
Viešosios saunos malonumai, asm. archyv. nuotr.

Vietinių pasididžiavimas – suomiški turgūs

Judant atgal į oro uostą, kelionių ekspertas pataria užsukti ir į šalia traukinių stoties esantį parką „Esplanade“. Netoliese galima išvysti turistų pamėgtą Helsinkio simbolį – undinėlės statulą „Havis Amanda“ ar kur kavinukėje atsigerti itin gardžios, pasaulyje vertinamos suomiškos kavos.

„Visai šalia oro uosto yra įsikūręs ir kiekvieną dieną veikiantis suomiškas turgus po atviru dangumi „Kauppatori“. Minios vietos gyventojų ir turistų į jį plūsta dėl gausaus sodo ir miško gėrybių, šviežių vaisių bei daržovių, taip pat rankų darbo dirbinių bei, žinoma, kailių ir iš jų pagamintų drabužių asortimento. O jei turite daugiau laiko, kol būsite miesto centre, užsukite į senojo turgaus aikštę „Old Market Hall“, pagarsėjusią išskirtinai geros kokybės vietos gėrybėmis. Vietiniai šiame turguje perka maistą ypatingoms progoms, šventėms arba ateina tiesiog ramiai pasėdėti, suvalgyti skanios cinamoninės bandelės bei išgerti puodelio kavos“, – pasakojo N. Kazlauskas.

Suomiškas turgus, asm. archyv. nuotr.
Suomiškas turgus, asm. archyv. nuotr.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Penkios žiemos kelionių kryptys: čia įmanoma suderinti pramogas ir pasiruošimą šventėms

Į parduotuvių lentynas pamažu atkeliaujančios šventinės dekoracijos pranašauja apie...

Latviai kviečia į svečius: žada nustebinti neeilinėmis pramogomis (14)

Latvija lapkričio 18 dieną švenčia valstybės šimtmetį, o tai – puiki proga aplankyti šios...

Nuo šalčio bėgantys lietuviai tobulas atostogas randa žalioje Ispanijos saloje (7)

Žalioji Ispanijos sala Tenerifė – tikras išsigelbėjimas tiems, kurie spintoje jau ieško...

Specialiai DELFI: apkeliavo keisčiausius Europos viešbučius – nakties kaina nuo 20 iki 500 eurų (15)

Nustokite gyventi įprastuose viešbučiuose, rinkitės nakvynę ypatingose vietose – nepilnamečių...

Išskirtinis reportažas iš Raudonųjų žibintų kvartalo: vitrinose stovinčios prostitutės – tik „gėlytės“ (212)

Vitrinose stovinčios prostitutės – Amsterdame jau atgyvena. Naujoji karta renkasi gyvuosius...

Top naujienos

Po Austrijos pastabų sukruto visa Europa: patyliukais pasirašomos sutarties pasekmes jausime ilgai papildyta (94)

Vokietija kunkuliuoja. Šįkart dėmesio centre atsidūrė Jungtinių Tautų parengta Pasaulinė...

Andrius Tapinas. Laisvas mokytojų laikas – pasityčiokit dar, premjere, jums gerai sekasi (511)

Ilgai galvojau apie tai, ką vakar drėbtelėjo mano valstybės premjeras, o šiandien kaip...

Karjeros aukštumų pasiekusi lietuvė: jei tausosi save – rezultato nebus (2)

„Turiu labai smarkiai išreikštą „aš galiu“ savybę. Prisideda ir įgimtas žingeidumas....

„Norfa“ atsitraukia: pirkėjai privertė keisti prekybos tinklo planus (307)

Prieš metus pirmąją parduotuvę be tradicinių kasų atidaręs mažmeninės prekybos tinklas...

Jau visai netrukus visų dirbančiųjų laukia lemtingas apsisprendimas: nuo to priklausys, kokią pensiją gausite (22)

Nuo naujų metų Lietuvoje įsigalios nauja pensijų reforma , kuri jau dabar verčia būsimus...

Mokytojų pavyzdžiu seka ir ugniagesiai: ruošiasi protestui (84)

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (UGPS) reikalauja kitų metų valstybės biudžete skirti...

Erika Vitulskienė parodė visą „plius dydžio“ kolekciją moterims, žinančioms savo vertę (40)

Lapkričio 17 dieną Panevėžyje įvyks mados mugė, kurioje kartu su kitais žinomais Lietuvos...

Pravieniškių „bachūrai“ sulaukė palaikymo iš Alytaus kalinių: zonose – maišto nuotaikos (167)

Pravieniškių pataisos namų darbuotojų bandymas sutramdyti daugybę metų čia vadovavusius...

Vilniaus planuose – visiška Ukmergės gatvės transformacija (130)

Intensyvi ir dažnai spūsčių kaustoma Ukmergės gatvė Vilniuje keisis neatpažįstamai, ją...

Rekomenduoja DELFI: kaip atėjus į „Scanoramą“ nepasiklysti tarp filmų

Europos šalių kino forumas „Scanorama“ jau įsibėgėjo. Akys mirga nuo filmų pavadinimų,...