Lietuviškoje socialinėje erdvėje galima pamatyti daug besipiktinančių mūsų šalyje galiojančiu galimybių pasu. Kai kuriems žmonėms atrodo, kad tik Lietuvoje veikia tokia griežta žmonių rūšiavimo ir atrankos sistema. Tie kas skiepijasi, darosi testus – gali viską, o tie, kas eina prieš sistemą, atsisako tirtis, nenori skiepų – negali beveik nieko. Tačiau tai netiesa, panaši tvarka galioja toli gražu ne tik Lietuvoje. Daugybėje pasaulio valstybių atsirado savi „galimybių pasai“ ir patikros punktai prie viešų įstaigų – kavinių, barų, turgaviečių ir panašiai.
Apie visą pasaulį šįkart nepasakosiu, tačiau noriu pasidalinti įspūdžiais iš Vokietijos sostinės Berlyno, kur tie, kas eina prieš sistemą ir nenori nei skiepytis, nei testuotis – daugelyje vietų lieka už durų. Bandančius sukčiauti, keliančius isteriją ar net provokuojančius muštynes – tuoj pat sutvarko policijos pareigūnai. Į tai pas vokiečius žiūrima itin griežtai. Ir jeigu Lietuvoje dar daug kur padavėjos pamiršta paklausti ar svečias turi galimybių pasą – Vokietijoje net pro duris neįžengsi, kol neparodai savo popierių ar QR kodų.
Praėjusį savaitgalį Berlyne vyko didžiulis velomaratonas, pritraukęs šimtus dalyvių ir tūkstančius žiūrovų. Renginys nemokamas, viešas. Tačiau taip, kaip anksčiau – ateiti pažiūrėti bet kas iš gatvės jau negalėjo. Kiekvienas geidęs pamatyti dviratininkus turėjo pereiti patikros punktą ir gauti raudoną arba juodą popierinę apyrankę – tarsi paženklinimą, kad esi arba skiepytas arba išsitestavęs. Žmonės rodė atsineštus popierius, skenavo telefonuose esančius sertifikatus. Kai kurie buvo apgręžti atgal, pavyzdžiui, pastebėjus, kad trūksta vienos skiepų dozės, arba, kad po antrosios praėjo per mažai laiko. Ir aišku, buvo tų, kurie pyksta, svaidosi vokiškais prakeiksmais.
Laisvo įėjimo jau kurį laiką nėra ir populiariame maisto turguje Markthalle Neun, Krauzbergo rajone. Jeigu nori suvalgyti dešrainį, traškios kiniškos vištienos ar kebabą bariuke pas turką Ahmetą – prie įėjimo turi užsiregistruoti. Tik čia, kaip ir daugelyje Berlyno maitinimo įstaigų neužtenka tik testo ar skiepų sertifikato. Galioja dar griežtesnė tvarka, dar stipresnė kontrolė. Daugumos kavinių, restoranų ir barų valdytojai iš svečių reikalauja naudoti specialią mobiliąją programėlę „My Luca“. Neturi? Atsisiųsk, užsiregistruok, pridėk visus kontaktinius duomenis, aktyvuok „My Luca“, kad ji stebėtų kiekvieną tavo žingsnį viešose vietose.
Kiekviena programėlę naudojanti įstaiga prie įėjimo turi QR kodą, kurį privalo nusiskenuoti visi norintys užeiti. Nuskenavus – programėlėje aktyvuojasi laikrodis, kuris tiksliai, sekundėmis skaičiuoja jūsų praleistą laiką toje įstaigoje. Svarbu – išeinant iš baro ar klubo programėlėje pažymėti, kad jūs jau keičiate lokaciją ir, kad ji nebeskaičiuotų viduje praleisto laiko. Visa ši informacija perduodami įstaigų valdytojams, kurie tokiu būdu gali reguliuoti srautus, be to, jeigu paaiškėtų, kad tuo pačiu metu lankėsi koronavirusu užsikrėtęs žmogus – būtų nesunku identifikuoti visus, kurie galimai turėjo kontaktą. Jūsų nurodytais kontaktais gautumėte pranešimą apie tokį atvejį.
Naujoji srautų ir kontaktų reguliavimo programėlė – patinka toli gražu ne visiems. Ypač ji erzina į Berlyną laikinai atvykusius turistus, kuriems dažnai ne iš pirmo karto pavyksta ją atsisiųsti ir aktyvuoti. O kol to nepadaro – deja, kai kurios įstaigos nepriima. Prie dažno baro ar kavinės net stovi eilės žmonių, kurie bando „susidraugauti“ su „My Luca“ arba panašiomis programėlėmis. Tiesa, kai restoranas įsidiegia kokią nors kitą sistemą – būna dar daugiau apsunkinimų ir neaiškumo. Nors daugelis Vokietijos įstaigų nepagailėjo finansų ir nusamdė lankytojų srautus reguliuojančius darbuotojus.
Tiesa, reikia pripažinti, kad dirbti šį darbą – tikrinti, kas pasiskiepiję, kas pasitikrinę, o kas ne – nėra labai paprasta. Berlynas milžiniškas miestas, kuriame gyvena pačių įvairiausių rasių, tikėjimų, įsitikinimų žmonės. Todėl nenuostabu, kad ir visokių, gana keistų situacijų čia kyla dažniau nei Lietuvoje.
Kaip man aiškino restorane „Klub Kitchen“ dirbanti Veronika – beveik kasdien pasitaiko agresyvių, konfliktą bandančių sukelti žmonių, kurie užsipuola darbuotojus dėl naujosios tvarkos. „Ne visi supranta, kad ne mes patys sugalvojome šitą tikrinimą todėl skaito pamokslus kokie esame blogi, kad rūšiuojame žmones“, - pasakoja Veronika. Dažnai neskiepyti ir tikrintis atsisakantys žmonės bando jėga veržtis į valgymo įstaigą, tačiau tokiu atveju prasibrovusių neaptarnauja padavėjos. Jeigu jie nesutinka pasišalinti iš restorano savo noru – kviečiama policija.
Dar daugiau konfliktų kyla prie įstaigų, kurios dirba naktimis. Baruose ir klubuose neskiepytieji ne sykį yra sukėlę susistumdymus su apsauga ar net muštynes. Savo akimis teko matyti kaip keturi agresyvios išvaizdos vaikinai sukėlė tikrą isteriją ir žadėjo atkeršyti kavinės, į kurią nepateko, padavėjui.
Barnių neišvengia ir tie, kurie turi skiepus. Pagal šiuo metu Vokietijoje galiojančią tvarką – visi patekę į barų ir restoranų vidų be kaukės gali būti tik prie staliuko, valgant ar geriant. Visais kitais atvejais, einant į rūkomąjį, tualetą ar dar kur – ant veido privalo būti kaukė. Deja, ne visi paiso šio reikalavimo ir tokius pažeidėjus bando gaudyti personalas, nepaklusniesiems grasina baudomis arba net išprašo lauk. Taip yra todėl, kad patys barai bijo gauti milžinišką baudą iš juos tikrinančių institucijų. O baudos pas vokiečius didelės. Siekdami išvengti nemalonumų – daugelis Berlyno barų viduje uždraudė fotografuoti ir filmuoti, tam, kad netyčia socialiniuose tinkluose neišplistų klientas be kaukės.
Informacija į Vokietiją keliaujantiems lietuviams: šioje šalyje puikiai tinka Europos Sąjungos sertifikatai liudijantys apie gautus skiepus, juos galite atsisiųsti per esveikata.lt. Puikiai tinka ir lietuviškose klinikose darytų koronaviruso testų rezultatai. Tačiau darbuotojai itin atidžiai tikrina visas tokių dokumentų datas.
