„Europietiškoji Šiaurės Korėja“ – Albaniją valdęs diktatorius šalyje įrengė 200 tūkstančių bunkerių, o maldos namus pavertė tualetais

Jei būtumėte paklausti, kokia Europos šalis jums atrodo paslaptingiausia ir yra mažiausiai žinoma, ką atsakytumėte? Intuityviai jaučiu, kad tai būtų kas nors iš Balkanų. Tikėtina, kad anksčiau tokia galėjo būti ir Moldova, tačiau dabar, Ukrainos karo kontekste, Moldova yra linksniuojama taip dažnai, kad prie mažiausiai girdimų jos priskirti neišeitų net ir labai norint.

Todėl grįžkime į Balkanus ir aš žemėlapyje rašikliu duriu į Albaniją. Esu tikras, kad būtent ji yra viena iš rečiausiai linksniuojamų valstybių Europoje. Nesutinkate? Tai pasakykite ką paskutiniu metu esate girdėję apie Albaniją? Nieko? Ar žinojote, pavyzdžiui, kad Albanija yra NATO narė, kas reiškia, jog Lietuvai patyrus Rusijos agresiją, Albanijos kariai ateitų mums į pagalbą vejant rusus lauk? Mes taipogi, gintume Albaniją, jei prireiktų. Žinau, kad skamba keistai ir net man pačiam tą rašant atrodo keista, bet yra būtent taip.

Jei sakome, kad Albanija yra gana uždara dabartiniais laikais, tai žinokite, kad būtent dabar ji yra atviriausia pasauliui nei bet kada anksčiau. Ilgus praeito amžiaus dešimtmečius ji tikrai galėjo būti vadinama europietiškąja Šiaurės Korėja. Ir tai buvo jos pačios (tiksliau tariant, jos diktatoriaus) savanoriškas pasirinkimas. Kas tai per valstybė, iš kur ji tokia radosi ir kaip mums sekėsi joje keliauti, pasakoju dabar.

Po Antrojo pasaulinio karo Albanijoje susiklostė įdomi situacija. Vokiečių bei italų fašistai buvo išmušti, o sovietai dar neužėję, tad greitai dalykus suvokiantis, vietinių komunistų partizanų lyderis albanas Enveras Hoxha suprato sulaukęs savo auksinės galimybės, ir operatyviai pasiskelbė šalies valdovu. Neatsiradus aktyvesnių prieštarautojų, jis netruko įtvirtinti savo valdžią ir praktiškai. Hoxha jau tuo metu buvo kažkiek trenktas, tačiau dar tvardėsi ir pasaulis jį pripažino. Prastas jo charakteris ėmė ryškėti vėliau, kai jau buvo per vėlu kažką pakeisti.