aA
Dar iki kelionės į Černobylį aš buvau tiek perskaitęs ir prisižiūrėjęs dokumentikos apie tą vietą, kad jaučiausi ne tik fiziškai ten buvęs, bet ir avarijos laikmetyje aktyviai dalyvavęs. Jaučiausi apie Černobylį žinąs viską. Visdėlto visa tai buvo tik teorinės žinios. Jokie filmai, knygos ar nuotraukos neatspindi jausmų, kurie yra patiriami realioje aplinkoje.
Ekskursija po uždraustą zoną: nebeturintys ko prarasti gyventojai ir sveikata rizikuojantys nelegalūs turistai
© Vaidas Mikaitis

Po Lietuvoje filmuoto serialo Černobylio zona sulaukė turistų anšlago. Apie kelionę į šį kraštą svarsčiau nuo 2003 metų, bet delsiau, nes labai bijojau radiacijos. Kartais turėjimas per daug informacijos tampa stabdančiuoju veiksniu. Ir kai galiausiai po tiek metų įveikiau savo baimę, mano subrandintas kelionės tikslas jau buvo tapęs masinio turizmo kryptimi.

Na, bet kaip viename retų savo interviu išmintingai pasakė žinomas, bet nelabai iškalbus krepšininkas – yra kaip yra. Užteks maukiant alų ant sofos skųstis, koks aš neįvertintas. Metas nuvyti baimes, pakelti užpakalį ir nuvykti ten, kur jau vyksta visi kas netingi.

Pamenu pernai padarytą klaidą, kai po ilgo moralinio pasiruošimo ryžausi nuvykti į buvusią Aušvico koncentracijos stovyklą. Pasijutęs morališkai subrendęs, nuvykau į Aušvicą karštą rugpjūčio šeštadienio popietę, kai saulė linksmai ridinėjosi dangumi ir viename baisiausių Europos muziejų po atviru dangumi marširavo tūkstančiai žmonių. Tai ir buvo didžioji klaida, nes per žmonių srautus negalėjau pajausti vietos unikalumo ir baisumo, nes reikėjo įtemptai žiūrėti, kad nenumintum kitam turistui puspadžio ar neatsitrenktum, į kokį turistų srautą sustabdžiusį žioplį. Tas vizitas buvo nuviliantis ir beprasmis.

Nenorėdamas pakartoti šios klaidos, į Černobylį vykau, kai turistų srautas galimai yra mažiausias – vėsoką lapkričio šeštadienį. Tuo metu egzistuoja ir kitas svarbus faktorius – beveik belapiai medžiai. Žinia, kad įdomiausią Černobylio turo objektą – apleistą Pripetės miestą – aktyviai glemžiasi miškas, vasarą per žalumą to miesto beveik nesimato. Tad štai lapkritį, kai nebėra lapų, vaizdas yra ženkliai informatyvesnis.

Ekskursija po uždraustą zoną: nebeturintys ko prarasti gyventojai ir sveikata rizikuojantys nelegalūs turistai
© Vaidas Mikaitis

Nepaprasto populiarumo sulaukęs, Lietuvoje filmuotas serialas užtikrino, kad apie 1986 m. balandžio 26 naktį Černobylio atominėje elektrinėje įvykusią avariją sužinojo ir tie, kurie dėl nepaaiškinamų aplinkybių apie ją dar nežinojo. Tik priminsiu, kad tikėtina tiek dėl žmogiško faktoriaus, tiek dėl brokuoto reaktoriaus elektrinėje įvyko viena didžiausių pasaulyje atominių katastrofų. Per žioplumą, neišmanymą ar godumą, viduryje nakties atliekant planuotus bandymus ne viskas praėjo kaip buvo tikėtasi ir atominis reaktorius sprogo į aplinką paleisdamas neįsivaizduojamus kiekius radioaktyvių medžiagų, prie viso to dar sukeldamas ir didžiulį gaisrą, kuris dar aktyviau, susiformavusiu radioaktyviu debesiu skleidė tas medžiagas į pasaulį.

Su tokiomis nelaimėmis pasaulis nebuvo pratęs tvarkytis, o Sovietų Sąjungoje viskas buvo dar sudėtingiau. Radiacijos pavojaus žmonės nesuvokė, nes mokslininkams nebuvo leista skleisti panikos, o valstybės vadovai tylėjo. Konsultuotis su užsienio specialistais nebuvo galima, nes Sovietų Sąjungoje juk negalėjo būti jokių problemų ar katastrofų.

Atominei elektrinei aptarnauti visai šalia jos pastatyto Pripetės miesto gyventojai ryte atsibudo nesuvokdami, kad praeita naktis nulėmė jų visų ateitį. Jie neįtarė, kad jau rytojaus dieną jie turės išsikraustyti iš savo namų visam laikui, o jų gražusis miestas taps vaiduokliu.

Ekskursija po uždraustą zoną: nebeturintys ko prarasti gyventojai ir sveikata rizikuojantys nelegalūs turistai
© Vaidas Mikaitis

Pripetė tuo metu buvo Marijampolės dydžio perspektyvus ir prestižinis miestas, nes dauguma jo gyventojų buvo jauni, išsilavinę ir geras algas atominėje elektrinėje gaunantys žmonės. Jis buvo aprūpinamas prekėmis apie kurias nuskurdę Sovietų Sąjungos gyventojai galėjo tik pasvajoti. Tai buvo miestas, kuriam galėjai pavydėti.

Apie tai dar pakalbėsime, kai patys nukeliausime į Pripetę, o dabar išsiaiškinkime kas yra Černobylio turas.

Kai po avarijos visi regiono, kurį radiacinis užterštumas paveikė labiausiai gyventojai buvo iškeldinti, trisdešimties kilometrų zona aplink avarijos vietą buvo paskelbta užteršta ir netinkama gyventi. Šios zonos viduryje yra mažesnė – dešimties kilometrų zona, kurioje apskritai joks judėjimas, nesusijęs su suderintais darbais elektrinėje ar turizmu egzistuoti negali. Į ją įeina Pripetės miestas ir pati Černobylio atominė elektrinė. 




Už dešimties kilometrų zonos ribos esančiame Černobylio miestelyje gyventi gali tik turintieji leidimus. Šiuo metu Černobylyje gyvena apie 3.000 žmonių. Kiti, taip vadinami „samosiolai“ – savavališkai apsigyvenę, leidimų neturi, bet vis tiek gyvena, nes jų nepavyksta iškrapštyti. Tiesa, tokių vis mažėja, nes juos sudaro daugiausia tie, kurie iki avarijos čia gyveno. Taigi, tie pagyvenę žmonės natūraliai arba nuo ilgalaikio radiacijos poveikio išmiršta. Černobylio miestelyje yra parduotuvė, bankomatas, kažkokios valdiškos įstaigos.

Ekskursija po uždraustą zoną: nebeturintys ko prarasti gyventojai ir sveikata rizikuojantys nelegalūs turistai
© Vaidas Mikaitis


Tai štai Černobylio turas yra organizuota ekskursija po uždraustą zoną. Į zoną patekti reikia leidimo, kurio šiaip sau užsigeidęs negausi ir savarankiškai ten nenuvyksi. Kiti, sako, prisigalvoja nelegalių ar pusiau legalių būdų kaip patekti į zoną ir klajoti joje savarankiškai. Tai nėra pernelyg sudėtinga, nes zona nėra saugoma tarsi valstybės siena. Zonoje pagauti nelegalai greičiausiai atsipirks neypatingai didele bauda ar spyriu į užpakalį. Yra tikimybė, kad daug didesnę baudą jiems vėliau skirs gyvenimas, kai pradės jausti radiacijos sukeltus sveikatos sutrikimus.

Internete pilna informacijos apie tokio tipo nuotykius, tačiau šįkart mes susitelkime ties paprastesne žmonijos dalimi, kuri nori apsilankyti zonoje legaliai, civilizuotai ir svarbiausia – kiek įmanoma mažiau pakenkdami savo sveikatai, juk ne be reikalo žmonėms dar kelis šimtus metų nebus leidžiama ten gyventi.

Pats paprasčiausias 11 valandų trunkantis turas kainuoja apie 90 eurų. Į kainą įeina transportas, dienos leidimas patekti į zoną, gidas anglų arba rusų kalba ir pagrindinių jos objektų – „Duga“ antenos, sprogusį reaktorių dengiančio sarkofago, apleistos mobilios technikos, Černobylio miestelio, ir žinoma, Pripetės miesto lankymas. Į pigiausio turo kainą neįeina pietūs, kurie planuojami Černobylyje. Pietus reikia pirkti atskirai, jų kaina 5-6 eurai, taigi kainos nesikandžioja. Ir išvis niekas Ukrainoje nesikandžioja, tai puiki valstybė. Nors jei neišmintingai elgsitės, gali įkąsti radiacija, bet tas paaiškėtų tik vėliau.

Černobylis
Černobylis
© Vaidas Mikaitis

Sako, kad produktai, iš kurių gaminti Černobylio pietūs yra atvežti iš už zonos ribų, kuo aš šventai tikiu. Visgi net ir šventai tikėdamas pietų aš neužsisakiau, nes pagalvojau, tiek to gal šįkart. Mane draugai dėl to vėliau kritikavo, nes juk zonoje nuo radiacijos viskas gerai auga. Jie iškėlė versiją, kad nuo to maisto, gal man būtų plaukai užaugę, tai truputį kremtuosi dabar. Išvis, galvoju, gal reikėjo kur nors Pripetėje patrinti plikę į samanas, nes jos gerai kaupia radiaciją savyje, bet kaip dažnai būna – geros mintys ateina po laiko.

Černobylio turai paprastai prasideda šalia pagrindinės Kijevo geležinkelio stoties, aštuntą valandą ryto. Kijevas didelis miestas ir jei atvykote tik savaitgalio Černobyliui, patarčiau apsigyventi arčiau stoties. Tokiu atveju, ryte jums nereikės toli važiuoti ir nerizikuosi pavėluoti. Tame rajone pilna geru kokybės ir kainos santykiu nuomojamų butų ir viešbučių. Mūsų buto netoli stoties kaina buvo apie 25 eurai už parą.

Ekskursija po uždraustą zoną: nebeturintys ko prarasti gyventojai ir sveikata rizikuojantys nelegalūs turistai
© Vaidas Mikaitis

Mūsų ture turėjusių dalyvauti porelė anglų ryte vėlavo atvykti, kiti dalyviai sušalę jų laukė ir keikė įvairiomis kalbomis. Gidas nervinosi, rūkė ir nuolat po nosimi kartojo keiksmažodį iš F raidės. Labai stebėjausi, kad iš šios, tačiau būtent iš šios. Anglai vis skambinėjo ir vardino vėlavimo priežastis, neva tai taksi vėluoja ar panašias. Galiausiai, kai gidas pasakė, kad jei neatvyksite per dešimt minučių galite išvis nebeatvykti, jie atvyko. Atvyko nežvalūs, matyt ne taksi buvo problema, o ilgas naktinis mėgavimasis Kijevo teikiamais pigiais alkoholiniais malonumais. Kad taip neatsitiktų ir jums, apsistokite netoli. Nepamirškite pasų – be jų į zoną neįleis.

Jei jau pasiruošėme – pajudėkime iš Kijevo ir kitoje pasakojimo dalyje pasinerkime į vieną pavojingiausių pasaulio teritorijų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(36 žmonės įvertino)
4.0000

Dviem šalims padalintoje Kipro sostinėje lietuvis pateko į nemalonią situaciją: staiga atsirado kareivis su į mane atstatytu ginklu (10)

Ar Jums yra tekę lankytis Jeruzalėje ar prie Gazos ruožo? Į šias vietas jau buvau nuvykęs, bet...

Latviai ant plaukiojančios salos pastatė unikalų namą: nespėja priimti visų norinčiųjų (28)

Latviai sukūrė unikalią plaukiojančią salą nepaprasto grožio Mordangos ežere. Ją siūloma...

Trumpos atostogos Vienoje: nuo vietinio štrudelio iki kvapą gniaužiančių istorinių vietų

Austrijos sostinė Viena ne veltui vadinama turistų traukos centru, kadangi lankytinų vietų čia...

Kur patraukliausia keliauti rudenį: kai saulė – nebe tokia kaitri, o jūra – pati šilčiausia (8)

Vis dažniau žmonės planuoja atostogas ne tik vasaros metu, bet ir kitais metų laikais, ypatingai...

Egėjo jūros deimantas – visada žaliuojanti ir paslaptinga Graikijos sala (6)

Keliautojai jau seniai pamėgo Graikiją bei jos viliojančią gamtą, turtingą istorinį ir...

Top naujienos

Mažo miestelio paplūdimyje lietuvis su latve atidarė puikią vietą pavalgyti: žmonių tiek, kad nusidriekia išalkusių eilės

Nedideliame Latvijos miestelyje, Preiliuose, yra tokia žavinga vieta – „Pampūkas“. Ir tai ne...

„Sodros“ veiksmai vyrą šokiravo: netikėtai iš sąskaitos nurašė šimtus eurų, nors žadėjo kitaip (12)

Pirmadienį „Sodra“ gyventojus informavo, kad po karantino vėl atėjo laikas mokėti...

Dar vienas karjeros vingis: kaip ir kodėl „Grizzlies“ lyderis Valančiūnas atsidūrė Naujajame Orleane? (13)

Devintąjį sezoną NBA lygoje pradėsiantis Jonas Valančiūnas jo išvakarėse bus priverstas...

Vladimiras Laučius. Hibridinio karo cirkas (169)

Dviejų agresyvių Spalio revoliucijos palikuonių – Rusijos ir Baltarusijos – kaimynystėje...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Šių bombonešių sraigtų triukšmas ne vienam naciui tapo paskutiniu jų gyvenime girdėtu garsu I dalis

Ar jums teko kada atsidurti vyriškoje kompanijoje, kurioje degustuojamas alus ar stipresni gėrimai...

Alytiškius ne juokais išgąsdino niežų protrūkis tarp nelegalių migrantų: gydyti vis dažniau tenka ir kitas ligas (141)

Alytaus ligoninės medikams pavyko išgelbėti dviejų apnuodytų nelegalių migrantų vaikų...

Mokslininkai stebisi staigiu COVID-19 pokyčiu Jungtinėje Karalystėje: sunkiai paaiškinama (113)

Mokslininkai atsargiai sveikina stabiliai mažėjantį naujų koronaviruso atvejų skaičių...

Kovodama su stereotipais, vyrų apsuptyje dirbanti Vida net nusiskuto plikai: reikia galvoti, kokį pavyzdį vaikams rodome (2)

Technologijų srityje dirbanti Vida Jonušytė savo drąsa ir užsispyrimu ne vieną gali priversti...

Transliacija / Lietuviškos atostogos. Legendinė Varna, kur atostogavo mūsų seneliai

Laidos “Lietuviškos atosgogos” komanda toliau tyrinėja Bulgariją. Varnos kurortą nuo senų...

Paaiškėjo daugiau aplinkybių apie Dzūkijos stovykloje pagimdžiusią trylikametę: vaiko tėvo ieško teisėsauga (321)

Trylikametei kaunietei atostogos Dzūkijos vaikų vasaros stovykloje baigėsi labai netikėtai: naktį...