Jei gyvenčiau Vilniuje ir norėčiau patyrinėti Norvegiją, daryčiau nedidelį turą po šiaurės šalis pasirinkdama Stokholmą startiniu ir galutiniu tašku, apvažiuodama sostines (ar įdomesnius mažesnius miestus) Švedijoje, Norvegijoje bei Danijoje. Išskyrus Suomiją, nes ko jūs ten nematę? Teatleidžia man Viešpats, bet Helsinkis neturi suformavęs labai įdomaus didmiesčio įspūdžio.
Skraidyti šalių viduje – paprasta ir pigu. Važinėja ir traukiniai tiems, kurie turi tokius kantrybės resursus. Traukinių gerbėjai kartais puola į atlapus – o tau negaila laiko, sugaišto oro uostuose, einant pro apsaugos kontroles ar tiesiog zulinant kėdes? Suprantate, man negaila, nes netraktuoju kelionės kaip laiko gaišimo. Oro uostai – šventovės ir mūzos, čia galima tyrinėti žmones, kavas, duty free parduotuves ir sukalinėti straipsnius ar rinkti jiems medžiagą. Žmonių stebėjimas yra vienas mėgstamiausių užsiėmimų nuo tada, kai dar tik mokiausi skraidyti.
Greitai ir efektyviai pereiti saugos patikras galima nesunkiai išmokti, o lygiagrečiai išmokti apsiskaičiuoti laiką atvykstant į oro uostą prieš patį skrydį, jei taip norisi. Nemaža dalis retai keliaujančių turi tendenciją atvykti dvi, net tris valandas iki skrydžio, kas yra lengva beprotystė. Jie taip elgiasi genami nerimo dėl nepažįstamo ir baugaus jiems proceso. Kuo dažniau skraidai, tuo mažiau baimės. Taip pat įmanoma išmokti apeiti mechanizmus manipuliuojant aplinka ir savo žiniomis.
Jei sugalvosite pradėti nuo Stokholmo, miesto vadovą esu sukalusi jums čia.
Leidžiantis Oslo Gardermoen oro uoste, pasitinka tirpstantys likučiai preciziškai sukrautų milžiniškų sniego pusnų, siekiančių 5–6 metrus, gal daugiau. Buvau pamiršusi, išlepinta gana švelnaus (šį žodį vartoju labai liberaliai) Stokholmo – miesto ant vandens – klimato. Oslas šiauriau, ir žiemos čia nepatiria Europai būdingo reiškinio, kur sniego beveik neiškrenta. Čia jo gausu.
Atvykimo terminale nesunkiai identifikuoju greitąjį traukinį, kuris nuveš iki centrinės Oslo stoties. Bilietus traukiniui galima nusipirkti oro uoste atvykimo terminaluose pastatytuose bilietų automatuose. Kelionė į abi puses suaugusiam kainuos 44 eurus, senjorui perpus pigiau – 22 eurus, studentas sumokės tiek pat.
Dar galima imti autobusą, kuris važiuoja nuo Gardermoen oro uosto (Oslo Lufthavn) iki centrinės Oslo stoties Jernbanetorget. Suaugusiajam į abi puses kainuoja 18 eurų, nuveža per 1:10 val. Traukinys, žinoma, įvairiais aspektais patogesnis ir greitesnis – į miestą atšauname vos per 20 minučių. Nuostabu – kelionės metu pasikrauni telefoną ir esi šviežiai paruoštas tyrinėjimams bei įspūdžiams. Jernbanetorget stotis – gana kompaktiška ir ne tokia paini kaip Stokholmo centrinė – čia susipynę užmiestiniai traukiniai ir autobusai, o netoliese galima rasti metro bei tramvajaus stoteles.
Šįkart viešnagei pasirenku „Comfort Hotel Xpress Youngstorget“ viešbutį, kurį čia pat ir apžvelgsiu.
„Comfort“ viešbučių tinklas priklauso kitam milžiniškam amerikiečių viešbučių tinklui „Choice hotels“ kurie turi atsiriekę didelį gabalą globalaus viešbučių pyrago, ir savo sudėtyje turi viską nuo „Radisson Blu“ (vilnietiškąją jo versiją ką tik aprašiau štai čia) iki „Park Plaza“ ir „Clarion“ (šitie paplitę Skandinavijoje). „Comfort“ viešbučiai priskiriami upper midscale economy, kas man buvo sunku patikėti patekus į kambarį, kuris stipriai priminė economy be jokių ten upscale’ų.
„Comfort Xpress“ viešbučių tinkle esu apsistojusi Stokholme ir tai atrodė kaip padori patirtis – švieži kambariai bei dinamiška aplinka.
Oslo opcija gi dvelkia senu pastatu ir ne visiškai pavykusiu bandymu jį modernizuoti prikabinant modernių lempų bei šviečiančių užrašų. Nors registratūra jauki, kambarys nuviliantis, visų pirma, savo dydžiu – vos 10 kv. m (prisipažinsiu, dydžio nepastebėjau atlikdama rezervaciją internetu). Praktikoje kambaryje telpa tik milžiniškas pakabintas televizorius, dvigulė lova ir nedidelė kėdė su improvizuotu mini staliuku, ant kurio telpa stiklinė vandens bei telefonas. Kambaryje yra vietos nusirengti ir apsisukti.
Langai išeina į vidinį kiemą, bet užkalti, todėl atsidaryti nebuvo įmanoma. Prisiekiu, nuo šiol pradėsiu vežiotis savo įrankių dėžę, kad galėčiau prireikus pati atsilupti.
Kambario temperatūra nuvilianti – nors viduje kabėjo pseudo reguliuotojas, jis, kaip dažnai pasitaiko, buvo teorinis. Jutiminė kambario temperatūra – apie 18 laipsnių, vonioje dar žemesnė. Radiatoriaus kambaryje nėra, įjungta agresyvi kambaryje nevaldoma ventiliacija/oro kondicionierius. Pastebėjau, kad kai kurie viešbučiai Skandinavijoje bijodami drėgmės ir pelėsio užsikuria tokią ventiliacinę peklą, jog sunku išbūti.
Registratūroje paprašau darbuotojo pareguliuoti temperatūrą ir jis nueina apžiūrėti situacijos, teigdamas, kad sutvarkys. Grįžusi iš miesto randu nepasikeitusią temperatūrą – taip šalta, jog miegu po dviem antklodėmis. Pro nesandarų langą sunkiasi šiaurietiškas vėjas.
Viešbučio vieta labai patogi – 15 minučių atstumu pėsčiomis nuo centrinės stoties.
Pusryčiai nėra įtraukti į kainą, juos būtų galima užsisakyti atskirai. Kažko fantastiško nereikėtų tikėtis, nes viešbutyje nėra virtuvės. Registratūroje stovi šaldytuvas su sumuštiniais ir lengvais užkandžiais, taip pat čia galima gauti (nusipirkti) kavos bei gėrimų.
Bendra atmosfera maloni, užimta, burbuliuojanti, stebiu didelį atvykėlių srautą. Pagrindinis kontingentas – jauni žmonės, studentai ir šeimos su vaikais, dar solo keliautojai kaip aš. Viešbutis neformuoja man verslo klasės įspūdžio.
Aptarnavimas puikus. Visą parą veikiančioje registratūroje pastatyti jauni ir aktyvūs, žingeidūs bei paslaugūs jaunuoliai, kurie man paliko labai puikų įspūdį.
Kaina: 104 eurai, kas yra normalu Skandinavijai, bet tikrai galima gauti pigiau ir geriau.
Mano vertinimas: minusai ir kaina nusveria. 2,5 žvaigždės iš 5. Negrįžčiau vien dėl šalčio.
Oras
Įsiregistravusi į viešbutį, atsiprašant, kėblinu pirkti vilnonių kojinių – šalta. Išskridau iš saulėto ir pamažu šylančio Stokholmo, o Osle pučia intensyvus šiaurys, primindamas, kad pavasaris ateis tik po gerų poros mėnesių. Kai jūs Lietuvoje pilnais plaučiais siurbiate į save įkaitusį pavasarinį orą ir žiedadulkes, mes gi Skandinavijoje tik pradedame busti iš amžino įšalo ir markstomės bei muistomės kaip katinai saulėje, negalėdami patikėti, kad ji pagaliau kutena ir mūsų odą.
Kaip ištveriame, klausiate? Tiesą sakant, iki šiol nuoširdžiai nesupratau. Greičiausiai, mums kažkiek mutuoja genai, kad galėtume panirti į 8–9 mėnesius trunkančią hibernaciją. Mes kaip meškos. Arba muminukai.
Kava: suskubkite apsilankyti mano anksčiau aprašytoje kavinėje, kur jums, greičiausiai, stogus nuneš nuo gerumo.
Kainos Osle
Per pusdienį nespėju analizuoti, bet, kiek matau, brangiau nei Stokholme. Įsivaizdavimui – puodelis kavos – 6 eurai, dubuo salotų restorane – nuo 20 eurų. Osle gyvenanti draugė pasakojo, kad kainos per pastaruosius metus daug kur kilo staigiai ir intensyviai dėl recesijos. Anksčiau vidutinis patiekalas kainavo apie 15 eurų, o dabar siekia 25.
Kainas Stokholme esu dengusi ir lyginusi su lietuviškosioms štai čia. Reikėtų įsivertinti, kad kronos vertė vis dar nepagerėjo, o kainos dar labiau augo. Atvykus su eurais, tai – geros žinios. Jūsų euras dabar įperka daugiau.
Metro
Vienas didesnių džiaugsmų – tyrinėti didmiesčių metro voratinklius. Patinka įsimaišyti į vietinių būrį, jų klausyti ir stebėti perprantant socialines klases, elgesio šablonus, kalbėjimo manierą, aprangą, išvaizdą. Nusileidžiu į Stortinget stoties požemius ir pasirenku destinaciją – važiuosiu į rajoną, kuriame gyvenau prieš 20 metų, pavadinimu Røa.
Oslo metro, kaip ir kitos sistemos pasaulyje, pasižymi sistemiškumu, todėl susigaudyti lengva, net lengviau nei Stokholme, kuriame, pavyzdžiui, Fridhemsplan stotelė atrodo kaip centrinė stotis su po du aukštus susiraizgiusiomis metro linijomis ir klaidžiais ilgais tuneliais, kuriuose žmonių kiekiai tokie dideli, kad pastatyti važiuojantys takeliai kaip oro uostuose.
Tikėjausi tuneliuose nusipirkti bilietą, bet visos būdelės tuščios, o praėjimas laisvas – tik uždėtas ženklas, kad nuo čia reikalingas galiojantis bilietas. Nuostabu, bet kur man jį nusipirkti? Greičiausiai, internetu. O kur bilietų pardavėjai? Ir čia net padorių užrakintų įėjimo vartų nėra – eina kas kur nori, su bilietu ar be. Dieve mano, jūs rimtai? Jei tokią atpalaiduotą sistemą įdiegtų Stokholme, SL (Storstockholms Lokaltrafik), greičiausiai, bankrutuotų per mėnesį – tokių norinčių važiuoti zuikiu gausu, bet juos stropiai gaudo ir išrašinėja baudas; be bilieto į traukinių platformą nepateksi.
Yra gudruolių, kurie bando peršokti ar pralįsti užtvaras (dažniausiai neblaivūs asmenys arba paaugliai), bet tokius mikliai sugaudo apsauga ordningsvakt. Transportas yra viena didesnių miestiečiams išlaidų, kainuojančių apie šimtą eurų (nors, kai pagalvoji apie skandinaviškas algas, daug nebeatrodo). Norintiems labiau pasigilinti į pragyvenimo Švedijos sostinėje išlaidas mano kiek ankstesnis tekstas štai čia.
Metro kainos Osle panašios į Stokholmo, tik jie čia miestą, kaip kokį Londoną, turi sužymėję keturiomis zonomis, kas man atrodo keistoka, nes Stokholmas kelis kartus didesnis, bet mes neturime zonų ir visur galime vykti su vienos kainos kortele.
Vienkartinis bilietas važiuoti Osle vienoje zonoje suaugusiam kainuoja 3,9 Eur, senjorui – 1,9 Eur, vaikui – 1,5 Eur. Vienkartinis bilietas galioja 60 min. nuo jo aktyvavimo. Vienkartinis bilietas visoms keturioms zonoms kainuoja atitinkamai 11, 5,5 ir 4,4 Eur.
Įdomumui, 30 dienų bilietas vienoje zonoje suaugusiam kainuoja 87 Eur (visose zonose – 221 Eur), vaikams ir jaunimui – 29 Eur (visose zonose – 48 Eur).
Arba galima nusipirkti Oslo pasą ir važinėti kiek nori visur, kur prireikia ar norisi visomis priemonėmis: autobusu, metro, tramvajumi ir net keltu. Oslo pasas taip pat suteikia nemokamą prieigą 30 muziejų (iš minėtinų – Holmenkollen muziejus su nuostabia miesto panorama; Ibsen’o muziejus; Holokausto muziejus; o aš dar labai norėčiau ir kitąkart lėksiu į Munch’o muziejų ir muziejų, skirtą poliariniams tyrinėjimams – „The Polar Exploration Museum“).
Suaugusiam 48 val. (galiojantis dvi paras) bilietas kainuoja 47 Eur, vaikui – 23 Eur, senjorui – 37 Eur. 72 val. bilietas kainuoja atitinkamai 80 Eur, 40 Eur ir 64 Eur.