aA
Varšuvą lietuviai vis dažniau renkasi kaip savaitgalio išvykos kryptį. Lenkijos sostinė sąlyginai arti, pigesnė už Rygą ar Taliną, o ir ką veikti ten ras bene visi. Muzikos ir parodų lankytojams miestas gali pasiūlyti daugybę renginių, kulinariniams turistams – gatvės maisto, įvairiausių kavinių ir restoranų, muziejų gerbėjai taip pat turi iš ko rinktis. Tad kuriuos Varšuvos muziejus būtina aplankyti bent vieną kartą?
Varšuvos sukilimo muziejus
© Shutterstock

„Polin“ – Lenkijos žydų istorijos muziejus

Buvusioje Varšuvos geto teritorijoje prieš kelerius metus duris atvėrė įspūdingos architektūros ir ekspozicijos muziejus „Polin“, pasakojantis Lenkijos žydų istoriją. Postmodernistinio stiliaus pastato architektai – suomiai Raineris Mahlamakis ir Ilmaris Lahdelmas. Muziejaus statybos prasidėjo 2009 m., o pagrindinės ekspozicijos atidarymas įvyko 2014 m., nors edukacinė ir kultūrinė programa pradėtos vykdyti metais anksčiau, t. y. minint 70-ąsiais Varšuvos geto sukilimo metines.

Muziejaus ekspoziciją sudaro aštuonios galerijos, kurių bendras plotas siekia daugiau nei 4000 kv. m. Teigiama, kad bendros statybų ir ekspozicijų kaina siekia apie 300 mln. zlotų (dabartiniu kursu – apie 70 mln. eurų). 2016 metais „Polin“ gavo geriausio Europos muziejaus apdovanojimą.

Tačiau visa tai – tik statistika, kuri neatskleidžia 1000 metų žydų istorijos ekspozicijų įdomumo ir inovatyvumo. Lankytojai iš šviesios aptakių formų erdvės pirmiausia nusileidžia į pirmąją galeriją, kuri vadinasi „Miškas“. Joje pasakojamos legendos ir žydų atvykimas į Lenkiją. Iš čia – ir muziejaus pavadinimas: žodis „po“ reiškia „čia“, o žodis „lin“ reiškia „pailsėsi“. Kitos dvi galerijos – „Pirmieji susitikimai“ ir „Paradisus ludaeorum“ pristato Viduramžių pasaulį ir žydų bendruomenės klestėjimo laikotarpį nuo 1569 iki 1648 m.

Viena iš įspūdingiausių muziejaus dalių – „Miestelis“, kuriame atkartojama XVII–XVIII a. žydų gyvenimas nuo pogromų iki ATR padalijimų. Čia stovi ir daugumoje su muziejumi susijusių nuotraukų matoma rekonstruota medinė sinagoga, stovėjusi Gvuzdzo gyvenvietėje. Įdomiausia tai, kad sinagoga atkurta taikant prieš 300 metų egzistavusius statybos metodus.

„Šių laikų iššūkiai“ galerija rodo permainas, vykusias žydų gyvenime. O pribloškianti „Žydų gatvė“ pristato Lenkijos žydų aukso amžių tarpukariu. Šioje galerijoje galima pamatyti tikrą gatvę, atkurtus kino teatrą ir kitas visuomeninio gyvenimo vietas. Tačiau linksmą atmosferą netrukus pakeičia „Holokausto“ galerija, kurioje įvykių dalyviai atskleidžia tragišką Lenkijos žydų likimą – 90 proc. jų žuvo. Paskutinė galerija, pavadinta „Pokario metai“, skirta išlikusiems gyviems Lenkijos žydams ir atgimimą.

Ką nors draudžiančių liesti ženklų „Polin“ muziejuje rasti sunku: ekspozicijos sudarytos iš šimtų originalų ir replikų, modelių ir faksimilių, 200 multimedijos punktų galima pasiklausyti garsų, pažiūrėti nuotraukų, filmų ar animacijos. Apsilankymui reikėtų skirti bent 3 valandas, įprasta bilieto kaina – apie 6 eurai.

Lenkijos žydų istorijos muziejus
Lenkijos žydų istorijos muziejus
© Scanpix / Reuters

M. Koperniko mokslo centras

Idėja pastatyti lenkų astronomo ir matematiko vardo mokslo centrą-muziejų gimė 2007 m., kai buvo nuspręsta atgaivinti Vyslos upės kairiąją krantinę. 15 tūkstančių kv. m ploto muziejus buvo atidarytas vos po trejų metų ir iki šiol sulaukia daugybės lankytojų tiek iš Lenkijos, tiek užsienio. Sezono metu jų būna tiek daug, kad bilietus būtina rezervuoti iš anksto (pavyzdžiui, 2015 metais muziejuje apsilankė net 5 milijonai žmonių!).

Muziejaus ekspozicijos suskirstytos temomis: „Judėjimas“, „Žmonės ir aplinka“, „Civilizacijos šaknys“, „Šviesos zona“, „Atradimų parkas“, „75 milijonai“, jaunimui skirta ekspozicija „RE:karta“, taip pat yra planetariumas „Koperniko dangūs“, fizikos, robotikos, chemijos, biologijos laboratorijos. Didžioji dalis eksponatų skirti liesti, atlinkti bandymus, klausytis, žiūrėti ir t. t. Nuo 2008 m. M. Koperniko mokslo centras kartu su Lenkijos radiju organizuoja „Mokslo pikniką“ – didžiausią Europoje mokslo populiarinimo renginį po atviru dangumi.

Jei atrodo, kad šis muziejus gali patikti tik moksliukams, klystate. Net ir tie, kuriems tikslieji mokslai ne prie širdies, šiame muziejuje ras ką veikti – konstruoti, groti, pagaminti elektros energijos mindami dviratį, pasitikrinti budrumą ir intelektą. Norintys pasigrožėti dangumi, gali sudalyvauti specialiuose seansuose planetariume, o su kosmosu susijusioje ekspozicijoje pamatyti meteoritų ar žemės vaizdą iš kosminės stoties. Ekspozicijos suteigia galimybę netgi pažvelgti į pasaulį gyvatės akimis, užuosti lapės kvapą ar patekti į kaleidoskopo vidų. Mokslo centre visko tiek daug, kad jam reikėtų skirti apie pusdienį, įprasta bilieto kaina – apie 7,5 euro.

Koperniko mokslo centras
Koperniko mokslo centras
© Shutterstock

Varšuvos sukilimo muziejus

1944 m. liepą sovietų armija priartėjo prie Varšuvos, o Lenkijos pasipriešinimo judėjimas nutarė pradėti sukilimą prieš vokiečius. Mūšiai truko 63 dienas, žuvo apie 20 tūkstančių lenkų kareivių, nukentėjo keli šimtai tūkstančių civilių ir didelė dalis miesto pastatų. 60-ųjų Varšuvos sukilimo metinių proga 2004 m. liepos 31 d. buvo atidarytas jam skirtas muziejus (kaip rašoma muziejaus tinklapyje – kovojusių ir mirusių už laisvą Lenkiją ir jos sostinę garbei).

Muziejaus ekspozicijos plotas siekia tris tūkstančius kv. m. Joje – 800 objektų, 1500 fotografijų, vaizdo ir garso įrašų. Lankytojai supažindinami su Varšuvos sukilimu palaipsniui, nuo užuomazgų iki jo pabaigos ir tolimesnio sukilėlių likimo. Nemažai eksponatų galima liesti, pažiūrėti ar pasiklausyti, yra ir informacinių lapelių, kuriuos galima pasiimti su savimi.

Viena iš įspūdingiausių muziejaus erdvių – angaras, kuriame kabo natūralaus dydžio „B-24 Liberator“ bombonešio kopija. Toje pačioje erdvėje yra ir kino teatras, kurio ekrane be paliovos sukasi sukilimo istorijos su unikaliais filmuotais kadrais. Angare yra ir nedidelė 3D kino salė, kurioje rodomas kelių minučių filmas „Griuvėsių miestas“ – pagal autentiškus duomenis kompiuterinės grafikos sukurti visiškai sugriautos Varšuvos vaizdai iš paukščio skrydžio 1945 metais.

Trečiame aukšte yra atkurtas kanalizacijos tunelis, kuriuo naudojosi sukilėliai, taip pat ginklų ir kitų daiktų ekspozicija. Naciams skirtoje dalyje pasakojami jų siaubingi nusikaltimai, o komunistams – pokarinės Lenkijos likimas.

Iš muziejaus bokšto atsiveria Laivės parko ir miesto panorama. Varšuvos sukilimo muziejui reikėtų skirti 2 valandas, įprasta bilieto kaina – apie 6 eurai.

Varšuvos sukilimo muziejus
Varšuvos sukilimo muziejus
© Shutterstock
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Tiems, kas neabejingi itališkam maistui, madai ir šiltai jūrai: regionas, į kurį poilsiauti vyksta ir patys italai (12)

Sakoma, kad Markės regionas Italijoje yra tarsi puodelis espreso – mažytis, tipiškai itališkas...

Mitais ir legendomis apipintas miestas: saulėta Kretos sostinė (8)

Kretoje visi keliai veda į Heraklioną – salos sostinę, didžiausią salos miestą. Todėl...

Pigi savaitgalio išvyka į vieną žaviausių Europos miestų: ką pamatyti per 3 valandas (92)

Jei planuojate, ką nuveikti savaitgalį ar laisvą dieną nuo darbų, norite kažkur trumpam...

Sezono naujiena – paslaptingoji Albanija: pigesnė alternatyva Kroatijai, į kurią šiemet galime skristi tiesiogiai (103)

Šio kelionių sezono naujiena – paslaptingoji Albanija, kuri tikrai nusipelno dėmesio! Šią...

Gamtos lobiais turtingas Kretos kraštas: čia yra vietų, kur atrodo, kad laikas sustojo (13)

Rytinis Kretos kraštas – Lasitis – slepia istorijos ir gamtos lobius. Daugelis jų nėra lengvai...

Top naujienos

Po Zelenskio ir Porošenkos akistatos – griežtas verdiktas (187)

Komikas, galintis tapti naujuoju Ukrainos prezidentu, penktadienį pažadėjo išardyti senąją...

„Vilmorus“: pasikeitė prezidentinių lenktynių lyderis (1671)

Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė pakilo į pirmąją reitingų...

Su nuteistaisiais beveik pusę gyvenimo dirbanti moteris: įkišę koją į šią sistemą, pamatėme daugybę baisių dalykų (5)

Buvusių kalinių integracija į visuomenę – ilgas, sudėtingas, daug pastangų reikalaujantis,...

Parduotuvių darbo laikas per Velykas: kai kurios visai nedirbs (38)

Šiemet ne visi prekybos centrai per šventes lauks pirkėjų. Vis dėlto, nors pirmąją šv. Velykų...

Atkeliauja nauja šilumos banga: jausimės lyg vasarą (12)

„DELFI diena“ laidoje apsilankiusi sinoptikė Vida Ralienė tikino, kad sulauksime tik vienos...

Prezidento rinkimai. Metai, kai Grybauskaitė buvo visiškai kitokia: istorija prasidėjo nuo keisto akibrokšto (52)

Dalia Grybauskaitė į Lietuvos politikos olimpą prieš dešimtmetį įsiveržė tarsi šviežio...

Sergėjus Maslobojevas vedė antrojo vaikelio besilaukiančią mylimąją (1)

Šeštadienį, balandžio 20 dieną, kovotojas Sergejus Maslobojevas sumainė aukso žiedus su...

Užkalnis: kai pinigai plėšo kišenes, perku dar kvepalų (46)

Jums nebūna taip, kas grynųjų pinigų kišenėse būna tiek, kad kišenės išsipučia arba...

Emigrantai išsakė, kas Lietuvoje blogai ir kodėl paliko tėvynę (840)

Žmonės iš Lietuvos emigruoja ne tik dėl ekonominių priežasčių. Jie, kaip parodė Vytauto...