Apsilankęs Lenkijos mieste lietuvis neslėpė susižavėjimo: čia pasijauti kaip Vokietijoje, bet kainos – lenkiškos

Daugybę metų traukinių iš Lietuvos maršrutai driekėsi tik viena kryptimi – Rytų. Visa Lietuvos geležinkelių sistema buvo ir, iš esmės, tebėra užpakaliu atsisukusi į Vakarus, o veidu – į Baltarusiją. Net į Latviją traukiniai nevažiuoja. Ir tik prieš septynis metus reikalai vos krustelėjo ir mūsuose atsirado mažytė bei vieniša europietiška vėželė Lenkijos kryptimi. Na ir prieš mėnesį naujai atidarytas traukinio iš Vilniaus į Krokuvą maršrutas.

Nežinau, kaip jums, bet man yra gėda, kad po nepriklausomybės atgavimo praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, mes vis dar esame sovietinio geležinkelio tinklo dalis, tarsi NVS, o ne ES priklausytume. Tačiau gėdos jausmas jau yra prabanga – jau radosi didesnė problema nei gėda. Šių dienų kontekste šis faktas jau kelia realų pavojų valstybei, nes karas Ukrainoje parodė, kad rusai savo karius, kovos mašinas ar ginkluotę daugiausia geležinkeliais ir gabena. Užsimanys Putinas įsiveržti į Lietuvą – prašom, turime tam patogų geležinkelį. Skaičiau, kad įtakingi Suomijos asmenys geležinkelį nurodo kaip silpnąją Baltijos šalių ir tos pačios Suomijos vietą, kuria agresorius gali pasinaudoti. Jau seniai sakiau, kad reikia nukelti visus rusiškus bėgius velniop ir nutiesti europietiškus, bet ar kas manęs klausys? Brangus ir ilgai trunkantis projektas, sakote? O aš sakau, kad jei būtume jį pradėję prieš dvidešimt metų, būtume ne tik pigiau pasidarę, bet jau ir pabaigę. Kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą 1940-aisiais, sovietai operatyviai pakeitė visus Lietuvos bėgius į sovietinius ir nesiskundė, kad brangu ar ilgai trunka. Tiesiog jei reikia – tai reikia. Jei būtume tą patį pasidarę, šiandien Kaliningrado tranzitas nebūtų didelė problema kaip jis nėra problema Lenkijai, kurioje funkcionuoja europinė geležinkelio vėžė.

Taigi, ne į priešiškas Rusiją ar Baltarusiją, o į draugišką Lenkiją turi vesti mūsų geležinkeliai. Būtent lenkai yra mūsų artimiausi partneriai ir sąjungininkai, kurie, beje, taip pat suka galvas ieškodami priemonių galinčių atgrasyti Rusiją nuo agresijos jų atžvilgiu.

O tos priemonės gali būti gan įtikinančios. Skaičiau, kad Lenkijoje vis garsiau svarstoma apie branduolinio ginklo įsigijimą. Jei taip įvyktų, tai būtų bomba ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme bei faktorius, kuris visiems laikams atgrasytų Rusiją nuo Lenkijos puolimo. Rašau štai, džiaugiuosi už lenkus ir pavydžiu jiems, nes Rusija užkniso juodai – atėjo laikas ją pastatyti į vietą visiems laikams ir jei Vakarų Europos valstybės to dar iki galo nesuvokė, tai Lenkija su JAV yra rimtai nusiteikusios tą padaryti. Nuo to Lietuvai būtų tik geriau.

Daug kas spėlioja ar rusų užpuolimo atveju NATO tikrai mus gins. Galima, aišku, spekuliuoti ar pasiduoti rusiškajai propagandai, sakančiai, kad vokietis tikrai nekariaus dėl Visagino, tačiau smagesni Lietuvos geopolitikos ekspertai teigia, kad jei mes negalime būti tikri dėl turko, graiko ar portugalo, tai aišku dėl ko galime – dėl Lenkijos. Jie mano, kad lenkai neabejotinai ateis mums į pagalbą. O vėliau, kiek pasimaivę, prie jų prisidės amerikiečiai ir tų dviejų valstybių pajėgų užteks rusų sudaužymui.
Dėl to, su džiugesne nei anksčiau nuotaika, pakeliaukime po Lenkiją traukiniais. Važiuokime į Vroclavą. Tai miestas esantis jau visai netoli Čekijos sienos. Tiesą sakant, Vroclavas yra arčiau Prahos nei Varšuvos.